Šalčio kaustomomis dienomis dažnai tenka matyti miestą skrodžiančius su įjungtomis sirenomis ugniagesių automobilius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais šalies ugniagesiams į gaisrus teko vykti per 1810 kartų, praėjusiais metais per tą patį laiką – 1679.

Žiemą viena dažniausių gyvenamųjų namų gaisrų priežasčių – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai ir gedimai. Dėl šios priežasties šalyje šiais metais gyvenamuosiuose namuose jau kilo 390 gaisrų, pernai per tą patį laiką dėl šių priežasčių įsiplieskė 329 gaisrai. Iš viso šiemet jau degė 723 namai, pernai per tą patį laikotarpį – 587. Ar šito buvo galima išvengti? Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis teigia, kad taip – jeigu mums nepritrūktų sąmoningumo, atsakomybės.

Dažniausiai žiemą dega kaminai
Ruošiant straipsnį apžvelgėme Šiaulių APGV įvykių suvestines. Matoma tendencija. Per paskutinę vasario savaitę iki  kovo pirmos dienos imtinai  degė suodžiai beveik 10 Šiaulių miesto ar rajono gyventojų  namų. Ne visus kaminus užgesinti buvo paprasta, kai kuriuose namuose teko išpjauti dalį grindų dangos ar sienos, buvo uždūmytos patalpos, rasta sudegusių daiktų, baldų. Laimė, nė viename iš šių gaisrų žmonės nenukentėjo. Nuostolių ir streso būtų galima išvengti, jeigu savininkai laikytųsi labai paprastų taisyklių.

G. Zonis, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, sako, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš kūrenimo sezoną  būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Šildymo sezonu dūmtraukį reiktų išvalyti bent du kartus. Daugeliui atrodo, iš kur tie suodžiai gali atsirasti, jeigu jie kūrena geromis malkomis, deja, dervuota žievė  gana greitai užneša kamino sieneles. Degios medžiagos ant kamino sienelių itin sparčiai kaupiasi ir tada, kai kūrenama drėgnomis malkomis, o po jų dar primetama durpių briketų.

Anot specialisto, kūrenti krosnį reikėtų 2–3 kartus per parą. Kas kartą kūrenimas turėtų trukti maždaug pusantros valandos. Gaisras kyla, kai krosnis perkaitinama, atsiranda plyšių kamino ar židinio sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina  įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. „Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams, – pataria  ugniagesys. – Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Visi žinome, kad sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti, bet apsinuodijimų dar pasitaiko.“

Dar viena klaida, pasak G.Zonio, kad beveik 90 proc. gyventojų namuose neturi gesintuvo: „Automobilyje gesintuvas – savaime suprantama, bet automobilyje negyvename. Kodėl nepagalvojame apie namus? Gesintuvą namuose turėti – būtinybė: 4 kg arba 2 gesintuvus po 2 kg turi būti kiekviename bute, garaže, name.“ Neseniai Tauragėje moteris išgelbėjo savo gyvybę ir namus, nes sprogus vonioje aerozolio balionėliui pasinaudojo gesintuvu.

 Atsarga gėdos nedaro – nuo bėdos apsaugo
G. Zonis įspėja, kad pavojų sukelia šildymasis elektriniais prietaisais. Juos reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikti ant jų padžiautų rūbų. Išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai turime išjungti. Dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų naudojimo neretai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Centrinio šildymo butuose daugiau rizikos dėl neteisingo elektros prietaisų jungimo, kai per daug užkraunamas vienas lizdas,  pavyzdžiui,  į vieną lizdą vienu metu jungiama skalbimo mašina, elektrinė orkaitė ir virdulys. Užkaista laidai, lydosi, susidaro trumpas sujungimas.

„Dažnai nelaimę sustiprina neadekvati reakcija, –  sako specialistas – šeimininkė prisvilusį maistą gesina vandeniu, o užtektų degantį maistą uždengti, kad nebegautų oro. Gaisro atveju reiktų nepamiršti atjungti elektros prietaiso, užmesti storą audinį. Vanduo čia netinka visiškai“. Ir vėl grįžtame prie to paties: gesintuvas namie reikalingas.

Padėti – reiškia netrukdyti
Per vieną parą šalyje ugniagesiams į gaisrus tenka vykti net 80 kartų. Gesinti juos per šalčius – sudėtinga. Žiemos metu kelio danga neretai būna slidi, todėl ilgėja važiavimo laikas. Be to, dėl užpustytų kelių būna sudėtinga privažiuoti iki atokiau esančių sodybų. Sunkiau surasti ir vandens telkinius, daugiau laiko tenka sugaišti. G. Zonis išsako  susirūpinimą, kad pasitaiko nesupratingų vairuotojų, kurie nepraleidžia net su signalu lekiančio gaisrinės automobilio.
Šaltis vargina ir pačius gelbėtojus, nes ir jų gyvybei kyla pavojus laipiojant apšalusiomis kopėčiomis, sunkiau atlikti gelbėjimo darbus.

G. Zonio teigimu, geriausia gyventojų pagalba gaisre – netrukdyti. Kartais žmonės būna pikti, nes apimti šoko, lenda padėti, o iš tikrųjų tik trukdo. Iš aplinkinių veiksminga pagalba būtų tiksli informacija: ar gali būti gaisro židinyje žmonių, kur artimiausias vandens šaltinis ir pan. Kviečiant pagalbą svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą, gerai būtų pasitikti.

Gelbsti ligonius
Ugniagesiai gelbėtojai ragina nepamiršti šaltuoju metu vienišų savo kaimynų ar giminaičių, ypač garbaus amžiaus, ligotų. Per minėtą savaitę 5–6 atvejai mieste, kai gelbėtojams teko padėti išnešti sunkiasvorius ligonius iki greitosios pagalbos automobilio, įkelti į lovą didelio svorio žmogų, kitur gyvenantys artimieji kvietė įeiti į butą, nes susirūpino dėl to, kad neatsiliepia į skambučius: vienu atveju dar medikai pagelbėjo, kitu atveju asmuo buvo miręs.

Akcija „Gyvenkime saugiai“
Ar  namuose įrengti autonominiai dūmų detektoriai? Ar tvarkinga elektros įranga? Ar  rūpestingai prižiūrimos ir kūrenamos krosnys?  Nuo sausio mėnesio  prasidėjus prevencinei akcijai „Gyvenkime saugiai“, visoje šalyje ketinama patikrinti 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. G. Zonio teigimu, akcija Šiauliuose taip pat labai aktyvi. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama privataus sektoriaus gyvenamiems būstams. Specialistai lankosi, apžiūri būstus, pataria, ką susitvarkyti ir kaip. Svarbu kaminų ir krosnių būklė. Atkreipiamas dėmesys į elektros instaliaciją, kištukus, skirstymo dėžutes. Domimasi, ar yra dūmų detektoriai, gesintuvai. Gyventojai užduoda klausimų, vyksta pokalbiai.

„Stebina kai kurių žmonių abejingumas, negebėjimas saugiai susitvarkyti. Privačiuose namuose daugiausia priekaištų turime dėl netvarkingų krosnių, netinkamo kuro laikymo. Daugiabučiuose būna užgriozdintos rūsių patalpos, laiptinės ar balkonai“, – sako G. Zonis.

Dalis gyventojų stebisi, kad nuo gegužės 1-osios bus privaloma visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti dūmų jutiklius. Juk tai pačių gyventojų saugumui. Minimaliai viename bute užtenka 1 jutiklio. Žinoma, virtuvėje jis nereikalingas. Gaisro atveju dauguma žūčių įvyksta dėl apsinuodijimo smalkėmis. Dūmų detektorius – veiksminga apsisaugojimo priemonė, įspėjanti apie gresiantį pavojų. G. Zonis pabrėžė, kad labai svarbu įsisąmoninti: „taisyklės ir reikalavimai yra ne inspektoriams ir ne gaisrininkams, o mūsų pačių saugumui“.