Konkurencijos nebuvimas, klaidinanti reklama, karteliai viešuosiuose pirkimuose – visa tai vis dar neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos dalis. Skaudžiausia, kad dėl to dažniausiai nukenčia niekuo dėti vartotojai. Specialistai aiškina, kad dėl visko kalta sovietinė ideologija, kurios iki šiol nepavyksta atsikratyti kai kuriems vyresnės kartos atstovams.

Nesusidorojo su „užgriuvusia“ laisve
„Iš sovietinio laikotarpio prisimename, kad tuo metu legalioje ekonomikoje vyravo viena totali monopolija. Konkurencija buvo įmanoma tik šešėlinėje ekonomikoje. Turbūt ne be reikalo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsirado nuostata, kad rinka negali būti monopolizuojama, ir šiandien mes tą nuostatą giname“, – tokia mintimi savo pasakojimą pradėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusiame seminare „Su konkurencija po Lietuvą“.

Jis priminė, kad 46 Konstitucijos straipsnyje akcentuojama privati nuosavybė, ūkinė veikla kaip šalies ekonomikos pagrindas. Rašoma, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus. Nepaisant to, šiandien vis tiek atsiranda piliečių, negerbiančių šio įstatymo.

Tarybos pirmininkas svarstė, kad taip yra, nes lietuviai nebuvo pasiruošę po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo „užgriuvusiai“ ekonomikos laisvei.

„Mes, tuometiniai paaugliai, tą laisvę labai entuziastingai priėmėme ir su įvairiomis pasekmėmis. Mūsų tėvams, vyresnei kartai, tą padaryti buvo sunkiau, kai kurie iš jų nepajėgė lengvai transformuotis“, – prisiminė Š. Keserauskas.

Visų problemų valstybė neišspręs
Ekonominei, politinei laisvei nebuvo pasiruošę ir tuometiniai politikai. Užuot ryžtingai veikę, jie delsė imtis ekonominės reformos ir ją pritaikyti prie tuometinės rinkos. Galbūt dėl to šiandien lietuviams tenka susidurti su įvairiomis to delsimo pasekmėmis, kurių sugebėjo išvengti estai. Estijos politikai nepabijojo „šoko terapijos“, iš karto ėmėsi ryžtingų permainų ekonomikoje ir todėl šiandien gyvena geriau už mus.

„Iš Sovietų Sąjungos išsivadavę lietuviai tikėjo, kad nuo šiol gyvens gražiai, vyraus socialinė lygybė ir viskas klostysis savaime. Deja, rinkos ekonomika užgriuvo ant žmonių pečių ir daugelį tai iš tiesų traumavo. Tai galėjo prisidėti ir prie dabartinės emigracijos problemos“, – lygino tarybos pirmininkas.

Baisiausia, kad kai kurie lietuviai iki šiol tiki, jog visas problemas gali išspręsti valstybė, pavyzdžiui, sureguliuoti prekių ir paslaugų kainas.

„Žmonės buvo ilgai maitinami iliuzijomis, esą kainas galima kažkaip sureguliuoti. Konkurencijos tarybai net buvo skirta užduotis palaikyti kainų stabilumą. Tik kuo toliau, tuo labiau ši užduotis tapo vis sunkiau realizuojama, nes prekių atsirado vis daugiau“, – teisinosi Š. Keserauskas.

Anot jo, kainas buvo galima sureguliuoti tik tada, kai egzistavo vienos rūšies pienas ir varškė. Kai prekių atsirado dešimtys tūkstančių, kainų stabilumo priežiūra tapo nebeįmanoma ir to galų gale buvo atsisakyta.

Šiandien lietuvius piktina ne tik sparčiai augančios kainos. Jie taip pat nepatenkinti politikų nesugebėjimu tinkamai panaudoti ES lėšas, nesąžiningais viešaisiais pirkimais ir t. t.

„Pastebime, kad su viešaisiais pirkimais kartais iš tiesų būna kažkas negerai. Pavyzdžiui, pirkimo organizatoriai susitaria su vienu iš dalyvių dėl jo laimėjimo. Tokiais atvejais nukenčia tiek viešieji pinigai, tiek eiliniai žmonės, dėl kurių gerovės ir turėtų būti perkamos įvairios paslaugos. Tokios ir panašios situacijos mums yra žinomos, su jomis ir stengiamės kovoti“, – kalbėjo lektorius.

Nevengia viešinti klaidinančios reklamos
Nesąžiningas elgesys su verslo konkurentais, pasitelkiant klaidinančią prekių ar paslaugų reklamą, tai dar viena problema, dėl kurios sulaukiama vartotojų skundų. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Jūratė Mikelaitytė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad šiuo ginklu vis dar naudojamasi siekiant užimti geresnes pozicijas rinkoje ir pelnyti didesnį vartotojų palankumą.

Specialistė priminė, kad klaidinanti reklama, tai – reklama, kurioje pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie prekes ar paslaugas. Klaidinančia taip pat laikoma ir tokia reklama, kurioje yra nutylėta tam tikra informacija, jei dėl to vartotojai gali klaidingai suprasti reklama skleidžiamą žinią.

„Tai, kad ši problema yra aktuali, rodo didėjantis skundų ir Konkurencijos tarybos savo iniciatyva išnagrinėtas atvejų skaičius. Vien 2017 m. mūsų taryba išnagrinėjo apie 450 atvejų, iš jų apie 250 skirta įspėjimų ūkio subjektams dėl jų skleidžiamos reklamos“, – informavo J.  Mikelaitytė.

Ji įsitikinusi, kad klaidinanti reklama daro neigiamą įtaką vartotojams. Visų pirma, klaidinimas paveikia vartotojų elgesį ir jie priima sprendimus dėl reklamuojamų prekių ar paslaugų pirkimo paveikti informacijos, kuri neatitinka tikrovės. Taigi klaidinanti reklama iškraipo vartotojo elgseną ir skatina jį priimti sprendimus, kurių, tikėtina, jis nepriimtų gaudamas teisingą informaciją. Antra, klaidinanti reklama veikia konkurencinę situaciją rinkoje – sąžiningai rinkoje besielgiantiems konkurentams tampa sunkiau konkuruoti su klaidinančius teiginius skleidžiančia įmone, mažėja vartotojų dėmesys jų siūlomoms prekėms ar paslaugoms, jie turi daugiau investuoti, kad atkurtų savų prekių ar paslaugų reputaciją ar konkurencingumą.

Siekiant išvengti tokių rinkos iškraipymų daugelyje valstybių sukurtas teisinis reguliavimas, nustatantis klaidinančios reklamos draudimą, sankcijas už pažeidimus, mechanizmą, užtikrinantį teisės normų efektyvų įgyvendinimą. Lietuvoje klaidinančios reklamos draudimas įtvirtintas Reklamos įstatyme, o tokių veiksmų kontrolė pavesta viešo administravimo institucijai – Konkurencijos tarybai.

Baudos nuo pažeidimų neatgraso
Pripažinus, kad įmonė naudojo klaidinančius teiginius reklamoje, tai gali neigiamai paveikti įmonės įvaizdį ir reputaciją, susilpninti vartotojų pasitikėjimą įmone ar jos produktais. Gali prireikti nemažai pastangų ir laiko, kol neigiamas poveikis būtų eliminuotas, o vartotojų pasitikėjimas atkurtas.

Nepaisant to, kai kurie ūkio subjektai vis tiek kuria klaidinančias reklamas. Specialistė svarstė, kad jie taip elgiasi, dėl taikomų palyginti negriežtų sankcijų.

„Galbūt jie nežino, kaip pateikti informaciją reklamoje, kad ji neklaidintų vartotojų. Galbūt taikomos poveikio priemonės ūkio subjektų neatgraso nuo daromų pažeidimų. Todėl mes visada pirmiausia stengiamės juos įspėti, kad sureaguotų, jeigu nesureaguoja, toliau imamės kitų veiksmų ir skiriame ekonomines sankcijas“, – sako J.  Mikelaitytė.

Pastebima, kad esamos maksimalios baudos ribos už klaidinamą reklamą šiuo metu visiškai neatgraso. Baudas susimokėti, ypač didelėms įmonėms, apsimoka, nes maksimali riba yra arti 9 tūkst. eurų. Didelėms įmonėmis, bendrovėmis, kurių apyvartos ir pelnai dideli, tokios baudos yra juokingos. Manoma, kad bauda turėtų būti kur kas didesnė ir susieta su įmonės metinėmis pajamomis. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė siūlymą į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti 7 naujas įstatymų iniciatyvas, kurios prisidės prie teisingumo didinimo, užkirs kelią žmonių apvaginėjimui, pažabos korupciją.

Tarybos specialistės nuomone, tokia iniciatyva yra sveikintina: „Mes pritariame tokiai pozicijai. Baudos iš tiesų turėtų būti didesnės, nes tik tuomet jos turės atgrasomąjį poveikį“.

Ji patikino, kad  įmanoma sukurti įdomią reklamą, neklaidinant vartotojų, tereikia pasitelkti kūrybiškumą ir naudoti tas priemones, kurios neprieštarautų Reklamos įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Reziumuodami specialistai sutarė, kad gyvenimas Lietuvoje pagerės tik tuomet, kai gyventojai atsisakys bet kokių iliuzijų, esą valstybė savo piliečius kažkaip globos, prižiūrės kainas ir gyventojams suteiks reikalingiausias paslaugas. Iš tiesų didžiausią galią turi patys piliečiai, tereikia nebijoti imtis iniciatyvos ir aktyviau kovoti už savo teises.

J.  Mikelaitytė įsitikinusi, kad klaidinanti reklama daro neigiamą įtaką vartotojams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.