Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis atšvęstas išradingai, įdomiai. Ilgąjį savaitgalį miestiečų ir svečių laukė daugybė renginių: koncertai, parodos, susitikimai. Tačiau... Socialiniuose tinkluose, kur dauguma dalijasi išradingais sumanymais, kaip namus ar stalą papuošti vėliavos spalvomis, teko matyti trispalvę ir iš alaus ar giros skardinių. Ir tai, deja, dar ne blogiausias variantas.
Šventę švęsti – „iki dugno“?
Gailutės Smagriūnienės, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai, teigimu, ilgasis savaitgalis buvo gana ramus, policijos suvestinėse įvykių užfiksuota palyginti nedaug, ypač mūsų krašte.
Dėl vairuotojo girtumo pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas. Šeštadienį išgertuvių metu peiliu sužalotas brandaus amžiaus vyriškis, o įtariamieji, gimę 1990 m., uždaryti į areštinę. Sekmadienio naktį du neblaivūs jauni vyriškiai peiliu grasino policijos tyrėjui – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vis dėlto piliečių, kuriems bet kokia šventė yra tik laisvas laikas, kurį reikia „užmušti“ svaiginantis, būta daugiau. Tai galėtų paliudyti Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medikai. Šventinis laikas jiems buvo neramus, pilnas įtampų ir netikėtumų.
Daiva Jautakienė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja, pasakojo, kad nemažai žmonių kreipėsi dėl gripo. Šios ligos įkarštis dar neatslūgęs, ligoniai baiminasi dėl labai aukštos temperatūros, varginančio kosulio ir vengdami komplikacijų atvyksta pagalbos tiesiai į priėmimo skyrių, nemažas srautas atvyksta iš kaimiškų rajonų, kur mediką prisišaukti sunkiau.
Tačiau labiausiai skyriaus darbuotojus vargina neblaivūs pacientai. Girtų buvę labai daug, kai kurie iki sąmonės netekimo. Nemažai nukentėjusių muštynėse. Bent keli asmenys bandė nusinuodyti vaistais. Problemos senos, tokios pat kaip per visas šventes, kurios tampa ilgaisiais savaitgaliais. Kuo daugiau laisvų dienų, tuo daugiau girtų. Taigi valstybės šimtmetis nebuvo blaivesnis už kitas šventes.
Tikroji šventė – dvasioje
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė nepritaria trispalvių valgių ruošimui. Valgant vėliavos spalvų ledus, tortą ar salotas, Valerijos nuomone, mūsų simbolis suprimityvinamas. Reikėtų šalikus, kepurytes ar pirštines trispalves nešioti. Puošti aplinką trispalvėmis vėliavėlėmis yra labai gražu. Tačiau dėlioti Trispalvę iš alaus skardinių – nupiginimas, nuvertinimas, net galima sakyti, simbolio išniekinimas.
„Svarbiausia, kad šventė širdyje, dvasioje gyventų, – sako V. Jokubauskienė. – Mūsų kambaryje daug trispalvių vėliavėlių, bet svarbiausias akcentas – šiluma, džiaugsmas, sklindantis iš sielos. Stengiamės būti širdimi su visais. Mes, tremtiniai, kasmet prieš Vasario 16-ąją aplankome 90-mečius sąjungos narius. Jų Šiauliuose – 38. Trispalvę juostą sukarpėme, gaminome vėliavėles, išsiuvinėjome skaičių 100, užrašėme atvirukus, pridėjome arbatos, šokolado. Senoliai bučiavo vėliavėlę, tryško džiaugsmu. Su jaunimu labai gražiai bendraujame. „Romuvos“, Didždvario, J. Janonio gimnazijų, Šiaulių universiteto jaunuoliai, skautai, jaunieji šauliai mums labai daug padeda.
Apie tuos, kurie girti per šventes šlaistosi, V. Jokubauskienei kalbėti nesinori: „Mums tai svetima, nepriimtina. Gal jų niekas neauklėjo, todėl nesuvokia prasmės: nei šventės, nei gyvenimo, nei savęs.“
Paklausta, ar įmanoma išmokti švęsti prasmingai, Valerija atsako pozityviai: „Mums kiekviena diena – šventė. Kiek kančios buvo skirta, ištvėrėme, dabar esame džiaugsme. O pamainą reikia auginti.“
