Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, tarp dviejų Lietuvos valstybei svarbių švenčių, šalyje tradiciškai vyksta Lietuvių kalbos dienos. Jos minimos ir Šiauliuose, net 68 renginiai suplanuoti kultūros ir švietimo įstaigos. Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrinė Rinkevičienė spaudos konferencijoje kvietė šiauliečius pasidomėti renginiais Savivaldybės tinklalapyje.
Kovo 2 dieną Šiauliuose, kaip ir visoje šalyje, bus rašomas Nacionalinis diktantas. Šįmet organizatorius VšĮ Pilietinės minties institutas ragina sudaryti sąlygas diktantą rašyti ne tik savivaldybėse, bibliotekose, bet ir mokyklose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Organizavimo sąlygas galima rasti Savivaldybės tinklalapyje. Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.
A. Rinkevičienė pranešė, kad siekdama paminėti valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-metį ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti jos mokymosi motyvaciją, Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriumi Savivaldybės interneto svetainės forume kviečia diskutuoti apie lietuvių kalbos aktualijas. Gyventojams siūloma išsakyti savo nuomonę keturiomis temomis: ar lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui, ar neįsitvirtinusi elektroniniame pasaulyje kalba išnyks, ar galima elektroniniame susirašinėjime nevartoti lietuviškų raidžių ir kokios įtakos lietuvių kalbai turėjo jos paskelbimas valstybine.
Forumo dalyvių pateikti atsakymai bus analizuojami, apibendrinami, o rezultatai paskelbti per lapkritį vyksiantį renginį, skirtą valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Vertindama lietuvių kalbos situaciją, kalbos tvarkytoja pastebėjo, kad ji nėra vienareikšmė, nes kalbos vartotojai yra skirtingi. Vieni išvyksta iš šalies ir savo ateities nei su Lietuva, nei su lietuvių kalba nebesieja. Kiti lietuvių kalbos išlikimą sieja su tautos išlikimu.
A. Rinkevičienė mano, kad per pastaruosius 25 metus lietuvių kalbos vartojimas pagerėjo. Mažiau klaidų viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje. Tačiau šiandien daug kas keičiasi. Pirmiausia laisvesnis požiūris į kalbos norminimą. Yra kalbininkų, kurie laikosi nuomonės, kad kalbą kuria žmonės – kaip jie kalba, tokia ir turi būti lietuvių kalba. Didžioji dalis kalbininkų tam nepritaria, tačiau taip griežtai į kalbos klaidas nebežiūrima. Kirčiavimas tapo daug liberalesnis, kaip ir skyryba.
„Kol kas nematome didelės bėdos, gal ateityje pajusime, kai tiek daug išvykstančiųjų iš šalies. Jei nebebus finansavimo, kalbos politikos gairių, kurių trečius metus Vyriausybė nepriima, situacija negerės“, – sakė kalbos tvarkytoja.
