Pradėjome skaičiuoti antrąjį nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiauliai, kaip ir visa šalis, Vasario 16-ąją šventė kviesdami žmones į daugybę renginių. Šiandien girdisi įvairių nuomonių – vieniems patiko, kiti turi priekaištų. Organizatorių bandymą diegti naujas viešųjų švenčių tradicijas šiauliečiai priėmė nevienareikšmiškai. Penktadienį 12 val. atėję į Prisikėlimo aikštę šventės nerado. Valstybės vėliavą iš vakaro patamsiais pakėlė jaunimas. Daugiau miesto gyventojai tikėjosi ir iš pagrindinio renginio – 3D Šiaulių istorijos projekcijų ir „žvaigždžių“ pasirodymo, kurį mažai kas matė. Kultūrininkai klausosi nuomonių, vertina klaidas ir žada jų nekartoti.

Apie tradicijas ir naujoves
Redakcija gavo šiaulietės Raimondos Tokarskos laišką, kuriame ji rašo, jog vyresnio amžiaus šiauliečiai pasijautė likę be šventės.

„Gyvename Šiauliuose, tad aišku, jog Lietuvos šimtmetį, t. y. Vasario 16-ąją, švęsime Šiauliuose. O ir kur labai gali beišvažiuoti būdamas devyniasdešimtmečiu (moteris prižiūri dar aktyvią 90-metę mamą – aut.). Jau prieš kelias savaites susipažinau su Šiauliuose parengta programa, skirta Lietuvos šimtmečiui, vasario 15 ir 16 dienomis. O, kiek renginių, kiek bėgiojimo, kiek sujudimo! Parodų atidarymai, instaliacijos, eisenos, projekcijos, pagerbimai, atidengimai, skaitymai, linkėjimai ir dar bala žino kas! Visoje šioje maišalynėje atradau ir vieną dalyką, kuris buvo suprantamas ir mano mamai ir, manau, kitiems panašaus amžiaus žmonėms – tai Vasario 16 dienos vienuoliktos valandos mišios Šiaulių Katedroje. Deja, vėliavos pakėlimo ir tradicinio renginio Prisikėlimo aikštėje nebuvo. Užtat puikavosi naujoviškas vėliavos pakėlimo renginys vasario 15 d. septintą valandą vakaro. Visiškai nesupratau, kodėl vėliava bus keliama vasario 15 d. ir dar naktį (na, gal ne naktį, bet tamsiu paros metu). Matyt, tai kažkas naujoviško ir beprotiškai originalaus. Tačiau aš nesu nei naujoviška, nei originali, mėgstu ir branginu tradicijas, kurias gūdžiu sovietmečiu vaikystėje paslapčiomis įdiegė man mano tėvai: gerbti savo tėvą ir motiną, mylėti ir ginti Tėvynę, tikėti Dievu. Mums visiškai nesuprantamas toks naktinis vėliavos pakėlimas. Devyniasdešimtmetė mama dar aktyvi, tačiau amžiaus pokyčiai padarė savo ir žabalinėti bei kliuvinėti tamsoje, kad ir mano padedama, nesiryžo. Puiku, kad Šiauliuose tiek daug renginių, tačiau graudu, kad tradicinio vėliavos pakėlimo nebuvo. Gal paprieštarausite, kad reikia keistis, būti naujoviškiems, kurti naujas tradicijas. Sutinku. Reikia kurti nauja. Tačiau yra sakoma, jog visa, kas nauja – tai seniai pamiršta sena. Ir tas naktinis vėliavos pakėlimas Šiauliuose galbūt yra aliuzija į sovietmetį. Kuomet kur ne kur buvo bandoma slapčiomis nuo budrios KGB akies iškelti Trispalves. Galbūt, galbūt... O jei ne? Nuo ko mes slapstomės 2018-aisiais?

Tad mums su mama nieko kito neliko, kaip tik pasipuošti, pačioms išsikelti Trispalvę savo balkone, sugiedoti Tautišką giesmę, po vidurdienio išeiti pasivaikščioti į bulvarą bei suvalgyti šventinius pietus vienoje iš bulvaro kavinių. Taip mes atšventėme Vasario 16-ąją, Lietuvos šimtmetį“, – rašo ponia Raimonda. Ji pritaria, kad ateitis priklauso jaunimui, nes kitaip ir būti negali, tokie yra gamtos, gyvenimo, realybės, logikos dėsniai. Tačiau pastebi, kad ateitis be istorijos, be praeities neegzistuoja.

Po šventinių mišių Šiaulių katedroje žmonės 12 val. būriavosi Prisikėlimo aikštėje nesuprasdami, kodėl nevyksta įprastinė vėliavos pakėlimo ceremonija. 12.30 val. visoje Lietuvoje skambėjo bažnyčių varpai, nes tuo laiku lygiai prieš 100 metų signatarai sudėjo parašus po Nepriklausomybės aktu. Šiauliuose varpai aidėjo tuščioje aikštėje, o juos girdėję miestiečiai nelabai ir suprato, dėl ko jie skamba. Visuose keturiuose didmiesčiuose tuo metu vyko vieši renginiai. Ir jaunimo eisenos vyko Vasario 16-osios dieną.

Šiauliuose valstybės vėliava buvo pakelta iš vakaro, vasario 15-ąją 19–20 val. Jau sutemus miesto jaunimo eisena atėjo į menkai apšviestą Prisikėlimo aikštę ir organizavo renginį, rodė 3D projekcijas.

Kitą vakarą, Vasario 16-ąją, į Prisikėlimo aikštę tūkstančius miestiečių sutraukė baigiamasis šventės renginys – ir vėl ant Valstybinės kolegijos pastato fasado demonstruotos 3D projekcijos, tik šįkart apie Šiaulių istoriją „Miestas, pakilęs iš pelenų“. Vaizdus lydėjo Merūno Vitulskio, Vaido Baumilos, Germantės Vaitkutės ir Monikos Pundziūtės-Monique dainavimas. Tačiau nedaugelis suprato, kad „žvaigždėti“ atlikėjai iš tiesų yra aikštėje, o ne leidžiami įrašai, nes jie koncertavo ant Valstybinės kolegijos laiptų. Nebuvo jokios pakylos ar ekrano ir atlikėjus matė tik labai menka dalis žiūrovų. Apie 40 min. trukęs renginys buvo brangiausias šventės projektas – kainavo apie 40 tūkst. Eur.

Organizatoriai apie šventę
Apie dideles pastangas surengti Šiauliuose puikius renginius, apie tai, kas pavyko, kas – ne, pakalbinome keletą organizatorių atstovų.

Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė: „Buvo nuomonių visokių dėl vėliavos pakėlimo iš vakaro. Vadinasi, jokių naujų formų neįmanoma diegti, visiems norisi gyventi pagal tradicijas, jokių naujovių. Kiti nori turinio, minties, bet sunkiai mums sekasi tą mintį skleisti.

Darbo grupė norėjo šventinę vėliavą pakelti išvakarėse. Vasario 16-ąją visi žmonės pasipuošę savo namus vėliavomis, o miesto vėliavą pakeliame tik 12 val. Norėjome nueiti nuo tradicijos – vėliava atsiranda iš vakaro, tarsi slapta. Gal ta mintis buvo nepakankamai išviešinta. Visas vasario 15-osios vakaras buvo atiduotas jaunimui. Negalime visas šventes orientuoti į senjorus.

3D projekcijos ant kolegijos vyko abu vakarus. Tai gal kiek painiojo žmones, reikėjo kitaip iškomunikuoti. Mokomės šitų dalykų. Man gal kiek jaukesnis ir aktyvesnis projektas buvo vasario 15-ąją parengtas kolegijos. Iš profesionalų baigiamajame vakare tikėjomės modernesnių projekcijų. Šis paskutinis renginys lūkesčių iki galo nepateisino: trūko pabaigos, atlikėjų vaizdo. Kai kuriuos techninius dalykus kitaip išsprendė, negu norėjosi.

Kovo 11-ąją šventė bus įprasta. Po tokių nuomonių suskliaudžiame ausis, visko imame bijoti. Yra šioks toks pasimetimas, grįšime prie įprastų dalykų. Naujovės brangiai kainuoja, gali kartą per metus tai sau leisti. Vasario 15–16 d. renginiai  kainavo apie 60 tūkst. Eur.“

Šiaulių mero pavaduotojas Justinas Sartauskas: „Renginių programa buvo gausi. Vertinti turi bendruomenė. Savivaldybėje buvome susirinkę, aptarėme, kas galėjo būti geriau. Pirmiausia gal nereikia laužyti tradicijų – 12 val. reikia palikti vėliavos pakėlimo renginį arba ją kelti du kartus. Arba reikėjo labiau išviešinti pokyčius.

Reikėjo geriau prognozuoti paskutinio renginio trukmę – jis buvo per trumpas. Žmonės nesiskirstė, dar kažko tikėjosi, nors buvo dalijamas tortas. Nebuvo pakylos atlikėjams. Gal orientuotasi į šaltą orą, kad žmonės ilgai neišbus, be to, nesitikėta sulaukti tiek daug žiūrovų. Organizatoriai pataupė scenai. Gimtadienio tortas aikštėje irgi neatliko tos funkcijos, kurios buvo tikėtasi, nedaug kas matė, kaip jis atrodė.“

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza: „Vasario 16-oji praėjo, tačiau šimtmečio renginių bus daugiau visus metus. Mes, Šiaulių „Aušros“ muziejus, šventiniams renginiams pateikėme medžiagą – objektus, kuriuos reikia apšviesti, davėme informaciją, kuo tie objektai yra reikšmingi, sudarėme maršrutą, kuriuo žmonės galėtų pereiti, davėme vizualią medžiagą 3D projekcijoms. Tačiau šventės išvakarėse Savivaldybės atstovai mūsų nepakvietė į spaudos konferenciją, kad galėtume visa tai išviešinti.

Visoje mūsų pateiktoje medžiagoje mes akcentavome, kad svarbiausias akcentas švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, yra Nepriklausomybės paminklas, kuris stovi šiauliečių vadinamame Sukilėlių kalnelyje. Tai paminklas, kuris pradėtas statyti švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 10-ąsias metines. Jis buvo už dyką suprojektuotas žymaus architekto Karolio Reisono, žmonės patys rinko aukas pastatyti paminklą Lietuvos nepriklausomybei.

Prieš Vasario 16-osios šventę tas paminklas atrodė graudžiai. Granitą buvo galima nuplauti, nuvalyti. Paminklinės lentos, kurios buvo pavogtos dar 2012 m., iki šiol neatstatytos. Žmogus, atvykęs į Šiaulius, net nesupras, kas ten yra. Labai gražų gestą parodė kelmiškiai, kurie atvyko ir prie Nepriklausomybės obelisko atvežė ąžuolų vainiką. O mes, šiauliečiai, palikome jį be globos.

Graudu. Jei tokiais svarbiais dalykais nesirūpina miesto valdžia, teks tai daryti miesto visuomenei. Aš ruošiuosi tai organizuoti. Mes neturime daug nepriklausomybės simbolių, kurie išlikę iš tarpukario. Kaune Laisvės paminklas labai gerbiamas, yra pasididžiavimo vieta. Ir mūsų paminklas tikrai to vertas.

Manyčiau, kad signatarams įamžinti gimnazijos tvoros būtų maža. Reikia įvertinti ir daryti sprendimus. Paskutiniame renginyje mūsų medžiagos 3D projekcijose man pasirodė mažokai. Daug buvo animacijos. Bet čia menininkų sprendimai. Kaip šiaulietis, aš tikėjausi daugiau miesto vaizdų, atpažįstamų vietų... Pati forma buvo atraktyvi.

Nesureikšminčiau vėliavos pakėlimo. Ją galima pakelti ir kelis kartus, naujų formų visada reikia. Sveikintina, kad buvo įtrauktas jaunimas.“

Ramūno SNARSKIO nuotr.