Šiandienis pasaulis be interneto ir išmaniojo telefono neįsivaizduojamas. Tik nerimą kelia negebėjimas internetu saugiai naudotis. Pastebima, kad internete su vaikais bando kontaktuoti suaugę nepažįstami žmonės, o merginos sulaukia daug neigiamų komentarų dėl savo išvaizdos, charakterio bruožų ir t. t.

Sulaukia įkyraus dėmesio
Vieno tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos vaikų yra sulaukę nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti ar žinučių, 10 proc. vaikų nuotraukomis buvo dalijamasi internete be jų sutikimo, tokios pat dalies vaikų telefono atrakinimo kodą yra sužinoję pašaliniai asmenys. Net 9 proc. vaikų nurodė internete radę netikrą profilį savo vardu. Be to, 6 proc. lietuvių vaikų buvo šantažuojami internetu, antra tiek susidūrė su atvejais, kai buvo įsilaužta į jų socialinio tinklo paskyrą ir dėl to jie patyrė patyčias.

Absoliuti dauguma vaikų supranta, jog internete reikia būti atsargiem ir negalima kitiems žmonėms atskleisti savo asmeninių duomenų. Tačiau vien žinoti neužtenka: nors 94 proc. tyrime dalyvavusių vaikų pritarė, kad slaptažodžių nevalia niekam atskleisti, 5 proc. pripažino, kad yra savo slaptažodį pasakę draugui. Be to, daugiau nei pusė (56 proc.) vaikų patvirtino daugelyje savo paskyrų naudojantys tą patį slaptažodį, o tai – viena rimčiausių saugumo klaidų.

Negana to, vidutiniškai net 65 proc. žmonių yra patyrę kokią nors grėsmę internete. Tarp penkių populiariausių: nenorimos žinutės iš nepažįstamųjų, apgaulingos žinutės, nepagarbus bendravimas, nepageidaujamos intymios žinutės ir tyčinis provokavimas (angl. trolling).

Neišvengia neigiamų patirčių
Siekiant išsiaiškinti, kokias grėsmes žmonės patiria internete, ir kokią įtaką jos turi tolimesniam jų gyvenimui „Microsoft“ atliko tyrimą. Programinės ir techninės įrangos gamintojo pateiktais duomenimis, per metus bendras patirtų rizikų rodiklis nepakito – 65 proc. žmonių iš apklaustų šalių su jomis susidūrė.

Tyrėjai 20 rizikų suskirstė į keturias grupes. Dažniausiai žmonės susidūrė su įkyriomis patirtimis, pvz. nepageidaujamos žinutės ar apgaulės. Tokių buvo 56 proc. (50 proc. 2016 m.). Tiek pernai ir užpernai beveik 40 proc. kentė nuo užgaulių atvejų (patyčios ir pan.), trečdalis (1 proc. punktu daugiau nei užpernai) susidūrė su intymiomis neigiamomis patirtimis, o 16 proc. (19 proc. užpernai) – su reputacijos žeminimo atvejais.

Bendrai žiūrint penkios populiariausios grėsmės internete pernai buvo: nenorimos žinutės iš nepažįstamųjų (susidūrė 41 proc.), apgaulingos žinutės (27 proc.), nepagarbus bendravimas (21 proc.), nepageidaujamos intymios žinutės (21 proc.) ir tyčinis provokavimas (angl. trolling – 19 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kokią įtaką vėliau jaučiame dėl neigiamų patirčių internete. Didžioji dalis nurodė, kad dėl to mažiau pasitiki žmonėmis internete (40 proc.) ir realiame gyvenime (28 proc.), o ketvirtadalį pradeda kankinti nemiga bei gyvenime atsiranda daugiau streso.

Tyrėjai papildomai išskyrė kokį poveikį merginoms ir vaikinams daro priekabiavimo grupės (nenorimos intymios ar kitokios žinutės, patyčios ir pan.). Tarp 13–17 metų paauglių dažniau nuo kentė merginos nei vaikinai (56 proc. ir 47 proc.). Tarp suaugusių moterų ir vyrų šis rodiklis pasiskirstė atitinkamai 56 proc. ir 54 procentai.

Tokios neigiamos patirtys vėliau merginoms daro ir didesnę neigiamą įtaką nei vaikinams. Tiek paauglės, tiek suaugusios moterys labiau linkusios prarasti pasitikėjimą kitais internete ir realiame gyvenime, patiria didesnį stresą ir dažniau kenčia nuo depresijos. Priekabiavimo pasekmės itin jaučiamos tarp paauglių – jos po tokių patirčių tris kartus dažniau galvoja apie savižudybę nei suaugusios moterys.

Nežino, kaip apsisaugoti
Šių negerovių pavyktų išvengti, jeigu vaikai nuo pat mažų dienų būtų mokomi atsakingai elgtis internete. Technologijų specialistas Egidijus Adomkaitis sako, kad svarbiausia įsidėmėti ir praktiškai taikyti kelias taisykles.

Vaikui įteikiant pirmąjį išmanų telefoną su prieiga prie interneto, tėveliams reikėtų atlikti namų darbus ir su savo mažuoju aptarti elgesio internete taisykles: „Labai paprastas ir vaikams suprantamas pavyzdys: internete reikia elgtis taip pat, kaip kieme. Tiek kalbant apie bendravimo toną, tiek apie tai, ką kalbate. Svarbu su vaikais aptarti, jog asmeninės informacijos (gimimo data, telefono numeriai, asmens kodas ir pan.) bet kam viešinti negalima. Be to, vaikai labai mėgsta žaisti internetinius žaidimus su kitais gyvais žaidėjais – ten kartais netrūksta užgauliojimų ar įžeidimų. Pakalbėkite su mažaisiais, jog taip bendrauti nedera ir geriausia taktika tokiu atveju – tiesiog nekreipti dėmesio ir nesileisti į bereikšmius ginčus.“

Pataria aptarti privatumo nustatymus
Socialiniai tinklai – „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ – viena iš vietų, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko: „Nors didžioji dalis socialinių tinklų turi amžiaus apribojimus, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrą galima susikurti tik nuo 13 metų, tačiau tai netrukdo vaikams jais aktyviai naudotis. Todėl be įprastų patarimų, kokia informacija ten galima dalytis, būtina aptarti privatumo nustatymus, t. y. kartu sutarkite, kokias nuotraukas ar įrašus vertėtų rodyti viešai, o kokias tik draugams. Taip pat parodykite, kaip vaikui pasikeisti privatumo nustatymus pačiame socialiniame tinkle.“

Pasak specialisto, kitas svarbus momentas – bendravimas su nepažįstamais: „Niekad nežinai, kas slypi už iš pirmo žvilgsnio nekaltų anoniminių žinučių, todėl ypač su jaunesnio amžiaus vaikais sutarkite, jog nebendrautų su nepažįstamais asmenimis ir apie tokias žinutes geriau praneštų jums.“

Virusai ir kitokie kenkėjai kelia lygiai tokį patį pavojų ir išmaniesiems įrenginiams: „Nesilaikant elementarių saugumo taisyklių programišiai gali pasisavinti vaikų tapatybę ar galų gale išnaudoti mažojo įrenginį, kaip raktą prie jūsų kitų įrenginių, prijungtų prie namų interneto. Šioje vietoje tėvams vaikus reikia įtikinti dėl kelių pagrindinių dalykų: siųsti programėles tik iš oficialių „Android“ ar „Apple“ parduotuvių; neatidarinėti neaiškių nuorodų ar nesuvesti informacijos, nesuprantant, kur ji bus panaudota; pastebėjus, jog išmanusis įrenginys veikia keistai – apie tai informuoti tėvus.“

Būtina nustatyti apribojimus
Tiesa, vaikai sutartus dalykus kartais primiršta, todėl egzistuoja ne vienas technines sprendimas, padėsiantis tėveliams jaustis ramiau: „Tiek „Apple“, tiek „Android“ telefonai turi specialius „Vaikų kampelius“, kurie leidžia nustatyti įvairius apribojimus: neleisti įdiegti ar paleisti netinkamų vaikams programėlių, naršyti abejotino turinio svetainėse ir panašiai. Taip pat egzistuoja ir specialios programėlės, leidžiančios tėvams savo įrenginiuose stebėti vaiko buvimo vietą, apsaugančios nuo nepažįstamų žmonių skambučių, padedančios kontroliuoti, kiek vaikas gali naudotis išmaniuoju telefonu.

Pasak E. Adomkaičio, vaikui skundžiantis, jog išmanusis įrenginys veikia keistai, patartina įdiegti ir patikrinti jį su antivirusine programėle. Situacijai nepasikeitus – atstatyti gamyklinius telefono parametrus. Tiesa, tai padarius dings visa informacija iš išmaniojo įrenginio.

Vaikai ir technologijos taip greitai tobulėja, kad vienintelis būdas su jais suspėti ir rasti būdų, kaip jiems padėti ar apsaugoti nuo galimų pavojų – kartu domėtis. „Reikėtų nevengti paklausti, kuo vaikai dabar gyvena virtualiame pasaulyje ir patiems tėvams apie tai plačiau pasidomėti. Juk mažajam bus kur kas įdomiau su tėvais kalbėtis ir klausyti patarimų, jei jie žinos, kokie šiuo metu populiariausi platformos „Roblox“ žaidimai, o „Minecraft“ pasaulio nelaikys „kažkokiu pasenusiu žaidimu“ dėl savotiškos jo grafikos. Be to, didelė tikimybė, jog ir patys tėvai išmoks ar sužinos ką nors naudingo“, – sako specialistas.

Siūlo dažniau išsipasakoti
„Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad susidūrę su žalingos informacijos pasekmėmis, paaugliai dažniau linkę kreiptis pagalbos į bendraamžius nei į tėvus, nes baiminasi būti nesuprasti ar pasmerkti. Tėvams, sužinojus apie situaciją, į kurią pateko vaikas, patariama ne pulti teisti, bet išklausyti ir drauge ieškoti būdų, kaip problemą spręsti.

„Vaikai bijo kreiptis į tėvus, nes nenori susilaukti kaltinimų. Galvoja, kad tuomet suaugusieji  uždraus naudotis kompiuteriu ar panašiai. Todėl šiuo atveju geriausia būtų tėvams į žinią reaguoti ramiai. Jie turi suprasti, kad  mažieji daug laiko leidžia internete ir tai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Kuo audringiau reaguos, tuo didesnė tikimybė, kad kitą kartą vaikas į tėvus nesikreips ir slėps bet kokį sunkumą, iškilusį internete“, – pataria psichologė  Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Nesulaukę pagalbos iš draugų ar tėvų, nepilnamečiai gali kreiptis į „Vaikų liniją“.

„Kalbėdami su vaiku stengiamės ne skubėti patarti, bet pirmiausia suprasti vaiką, išsiaiškinti, kaip jis jaučiasi, kas jam kelia nerimą. Jeigu į kurį nors klausimą patys negalime atsakyti, tarpininkaujame su kitais specialistais ar nurodome, į kurį suaugusį žmogų jis galėtų kreiptis. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriame emocinės paramos teikimui. Siekiame, kad vaikas išsikalbėtų ir pasijaustų suprastas“, – sako J. S. Jasiulionė.

Susidūrę su itin sudėtingomis situacijomis, tėvai taip pat gali konsultuotis su savanoriais. Anot psichologės, tėveliai dažniausiai išgyvena dėl per ne lyg dažno vaiko bendravimo su nepažįstamais internete. Jiems kyla klausimų, kaip situaciją kontroliuoti ir ką tokiu atveju daryti. Nori sužinoti kuriais atvejais reikia aktyvesnio įsikišimo, o kuriais užtektų tiesiog patarimo.