Verslininkai pateikė naujų siūlymų dėl galimų Šiaulių regiono specializacijos krypčių. Siūlyta stiprinti turizmo sektorių, sukuriant daugiau lankytinų objektų: pavyzdžiui, šalia Kryžių kalno esą galėtų atsirasti „saldainių šalis“, kurioje smaližiai ragautų saldumynų ir kitaip linksmintųsi. Vis dėlto mokslininkai ragino laikytis „išmaniosios gamybos regiono vizijos“, kur visas dėmesys būtų skiriamas stipriausiems regiono pramonės sektoriams.

Ieško problemų sprendimo būdų
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros profesorė, Mokslo instituto direktorė dr. Diana Cibulskienė Šiaulių rajono verslininkų tarybai pasakojo, ką pavyko nuveikti atliekant tyrimus apie galimą regiono ekonominę plėtrą.

„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad Šiaulių universiteto mokslininkai renka ir analizuoja duomenis apie regiono situaciją. Apklausia Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono savivaldybes, verslo įmones, renka statistinę informaciją.

Susirinkimo pradžioje profesorė rajono verslininkams, kaip anksčiau Šiaulių pramonininkų asociacijos tarybos nariams, priminė pagrindines regiono problemas, kurias būtina kuo greičiau spręsti.

Pasirodo, regiono plėtrai trukdo surenkamas nedidelis tiesioginių užsienio investicijų ir materialinių investicijų lygis. Nedidelis darbo užmokestis, sukuriamas mažas bendrojo vidaus produkto rodiklis. Emigracijos tempų didėjimas, visuomenės senėjimas, darbo jėgos ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.

„Norėdami, kad kvalifikuoti darbuotojai liktų regione ir norėtų čia gyventi, reikalingi problemų sprendimo būdai. Vienas iš variantų – tam tikrų sektorių stiprinimas, kad jie atitinkamai plėsdamiesi, pritrauktų kvalifikuotų darbuotojų ir padėtų vystytis kitoms sritims bei paskatintų kitų paslaugų poreikį“, – siūlymą pateikė D. Cibulskienė.

Kitaip tariant, reikėtų orientuotis į išmaniąją gamybą, nepamirštant pagalvoti apie socialinę atsakomybę, socialinės atskirties, emigracijos mažinimą ir socialinių paslaugų plėtrą.

Kaip jau esame rašę, didžiausią ekonominę gerovę gali sukurti apdirbamoji gamyba (baldų gamyba; plastiko gaminių gamyba; metalo gaminių gamyba; kasyba, statybinių medžiagų gamyba; žemės ūkio produkcijos perdirbimas). Taip pat paslaugos, susijusios su apdirbamosios gamybos sektoriais (logistika ir finansų inžinerija).

Reikia nuveikti nemažai darbų
Profesorė atkreipė dėmesį, kad didžiausios ekonominės naudos nepavyks pasiekti be mokslo ir švietimo įstaigų indėlio. Švietimo srityje būtinas bendradarbiavimas su verslu, ypač rengiant specialistus, nuo pat mokyklos laikų juos orientuojant į tam tikras sritis, kurios yra būtiniausios regionui.

Taip pat universiteto mokslininkai mato pedagogų rengimo centro Šiaulių regione įkūrimo būtinybę, kad mokytojai būtų pasirengę paruošti vaikus orientuoti ateities specialybėms.

Didesnių laimėjimų nebus pasiekta ir be valstybės sektoriaus įsikišimo. Reikalinga savivaldybių, ministerijų pagalba plėtojant, paremiant tam tikras sritis ir suteikiant finansinę pagalbą.

Mokslininkė dar kartą pabrėžė, kad aukštos pridėtinės vertės gamybos skatinimo priemonės yra būtinos. Ne ką mažiau svarbus koordinuotos plėtros skatinimas, efektyvios ekonominės infrastruktūros kūrimas ir plėtra.

Kalbant paprasčiau tam, kad Šiaulių regione veikiantys sektoriai būtų konkurencingi, reikia orientuotis į pasaulio tendencijas ir nesibaiminti ketvirtosios pramonės revoliucijos. Rengti kvalifikuotus darbuotojus, steigti logistikos centrus, imtis kasybos veiklų sričių plėtros ir darbo produktyvumo didinimo, investuoti į žemės ūkio modernizavimą. Didinti institucijų lankstumą, gerinti paslaugas privačiajam sektoriui, sukurti bendrą duomenų bazę, remti verslo iniciatyvas, skatinti klasterių veiklą arba kurti naujus. Stiprinti savivaldybių, verslo, švietimo įstaigų bendradarbiavimą, rūpintis keliais ir efektyvesniu transporto panaudojimu, laisvosios ekonominės zonos ir pramonės zonų plėtra, Šiaulių oro uosto infrastruktūros plėtra ir t. t.

„Visų svarbiausia veikti kryptingai ir aiškiai nusibrėžti tikslus. Galbūt tuomet Šiaulių regionas iš tiesų taps išmaniosios gamybos regionu“, – reziumavo D. Cibulskienė.

Siūlo išnaudoti visas galimybes
Išsakytas profesorės mintis verslininkai priėmė gana ramiai. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas pritarė, kad savivaldybės, verslo įmonės negali veikti atskirai, tarp jų turi būti kažkokia sinergija. Priešingu atveju institucijos, veikdamos tik sau, rizikuoja tapti neefektyvios. Jis sutiko ir su tuo, kad globalizacija, ketvirtoji pramonės revoliucija yra normalios, savaime suprantamos tendencijos, kurių nereikėtų ignoruoti. Anot jo, žmonių galvose turi atsirasti panašios mintys, nes tik tuomet bus galima viską kur kas greičiau suprasti ir įsisąmoninti.

Kita vertus, verslininkų atstovas kėlė klausimą, ar nustatytos regiono plėtros kryptys pilnai atspindi rajone esančias galimybes, ar jos bus pilnai išnaudojamos ar iš tiesų potencialas įžvelgiamas ten, kur jis yra. Tiesiog nesinori, kad tam tikros sritys būtų nepelnytai ignoruojamos.

Štai Šiauliuose yra dvi pasaulinės įmonės, veikiančios tekstilės srityje. Kuršėnuose veikia stiklo audinio gamintojas, esantis absoliutus pasaulio lyderis. Negana to, tekstilės sektorius gali būti toliau plėtojamas, pavyzdžiui stiklo audinys gali būti panaudojamas baldų, lempų gamyboje ir t. t.

„Tekstilės sektorius iš tiesų turi potencialą, galbūt dėl to verta dar kartą iškelti klausimą, ar mes teisingai pamatėme regiono ekonomikos augimo potencialą“, – susimąstyti ragino V. Japertas.

Jis taip pat siūlė pamąstyti apie galimą turizmo plėtrą Šiaulių regione ir efektyviau išnaudoti tam tikrus objektus: „Kryžių kalnas sutraukia daug turistų, todėl jį ignoruoti būtų nelogiška. Atsimenu, kažkada šalia Kryžių kalno buvo planuota įkurti „saldainių šalį“, tačiau ši graži idėja taip ir liko nerealizuota. Kitaip tariant, neišnaudoti jau turimų turistų srautų ir iš to negauti labiau apčiuopiamos vertės, būtų neprotinga.“

Pataria atsižvelgti ne tik į privalumus
Pastarasis siūlymas susirinkimo dalyviams sukėlė įvairių emocijų. Pradėta mąstyti, ar į Šiaulius iš tiesų būtų galima pritraukti tiek turistų, kad jie čia apsigyventų porai dienų.

„Apsilankymas Kryžių kalne užtruks valandą ar dvi. Ką turistams reikėtų veikti toliau? Ar jie čia ras viešbučių, žirgynų ir kitų pramogų?“ – klausė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

Salėje pasigirdo minčių, esą dėl įvairių priežasčių Kryžių kalnui dar nebus skiriama reikalinga parama ir pakankamai dėmesio. Gauti didesnės naudos iš turistų, apsilankančių Kryžių kalne, galbūt būtų galima tik savanorių, t. y. užsienio lietuvių pagalba, jeigu jie dažniau apie šį objektą pasakotų kitų šalių gyventojams ir pan.

Susirinkimo metu pateiktas dar vienas siūlymas, pabandyti išplėsti pateiktas regiono specializacijos kryptis, jas sujungti su kitomis galimomis paslaugomis ir pan. Galbūt tuomet būtų lengviau argumentuoti, kodėl reikalinga tam tikro sektoriaus plėtra.

Taip pat siūlyta paanalizuoti ne tik Šiaulių regione veikiančių sektorių stipriąsias puses, bet ir trūkumus, kad būtų aišku, ar detalizuojant sektorių privalumus iš tiesų einama teisinga linkme.

Pasigirdo ir gąsdinanti mintis, esą jau yra ženklų, kad iš Suomijos ir Švedijos ateinančios investicijos aplenks Lietuvą, nes mes jau nebesame pigios darbo jėgos šalis. Tai reiškia, kad būtina kiek įmanoma tiksliau įvardyti, ką Šiaulių regionas turi ir ko čia yra siekiama. Apsvarstyti, kiek toli sektoriai pažengs į priekį, gavę papildomų lėšų. Išanalizuoti, ar jie galės konkuruoti su visu pasaliu, mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams ir kurti didesnę pridėtinę vertę.

Šiaulių universiteto mokslininkai pažadėjo į pateiktas pastabas ir siūlymus atsižvelgti. Patobulintus siūlymus dėl Šiaulių regiono specializacijos krypčių, dar kartą planuojama pristatyti kitą savaitę.

D. Cibulskienė kalbėjo apie įvairių sektorių sinergijos svarbą.
Ramūno SNARSKIO nuotr.