Pasaulinę kovos su vėžiu dieną siekiama atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tad vakar Šiaulių valstybinėje kolegijoje lankėsi VšĮ Paliatyvios pagalbos ir slaugos centro gydytoja chemoterapeutė, paliatyvios pagalbos specialistė Judita Filipauskienė, kuri pristatė vėžio prevencijos programas ir papasakojo apie galimybę prisidėti prie paramos ligoniams. O centro koordinatorė Giedrė Brazlauskaitė susirinkusiuosius paskatino pagaminti Valentino dienos širdelių sergantiesiems.
Per 10 m. Lietuvoje sergamumas vėžiu išaugo 22,4 proc.
Vėžinės ligos – didelė ligų grupė, kurioms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis išstumiant ir naikinant aplinkinius audinius ir plitimas per kraują ar limfą į kitas organizmo vietas suformuojant metastazes.
Gydytoja J. Filipauskienė teigė, kad nėra jokios 100 proc. priemonės ar gyvenimo būdo, kuris nulemtų, jog vėžiu tikrai nebus susergama.
Kiekvienais metais pasaulyje apie 13 mln. žmonių suserga onkologinėmis ligomis, o 8 mln. miršta. Manoma, kad ateityje sergamumas dėl vėžio bus pirmoje vietoje, bet dabar jis yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Per 10 m. Lietuvoje vėžio sergamumas išaugo 22,4 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra per 95 tūkst. žmonių, kurie serga onkologinėmis ligomis. Per 50 metų sergamumas išaugo 4 kartus, o mirtingumas – 2,1.
Tad būtina atsižvelgti į tokius simptomus: kraujingos išskyros, svorio kritimas, apetito dingimas, apčiuopiami dariniai, pasikeitusi bendra savijauta.
Simptomai skiriami į atskiras grupes. Pavyzdžiui, yra lūpų ir burnos ertmės, ryklės simptomai, kurie gali pasireikšti opomis, dėmėmis, kąsnio jausmu gerklėje, perštėjimu, sausumu, prikimimu, springimu. Skrandžio simptomai susiję su pasikartojančiu gastritu, sunkumo jausmu, virškinimo sutrikimais. Žarnyno simptomai atsiranda tada, kai išsivysto mažakraujystė. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pilvo skausmus, tuštinimąsi. Ginekologiniai simptomai susiję su gimdos kaklelio pasikeitimais. Šlapimo sistemos vienas pagrindinių simptomų yra kraujas. Prostatos simptomai – sutrikęs šlapinimasis, matomas kraujas. Odos simptomai – negyjančios opos, niežtintys odos ploteliai, pasikeitę, išnykę, ar atsiradę apgamai. Smegenų simptomai – galvos skausmai, pykinimas pusiausvyros sutrukimai. Ir krūtų simptomai, kuriuos greičiausiai gali atrasti pati moteris, geriausiai pažįstanti savo kūną.
Esant tokiems simptomams, būtina kreiptis į gydytojus išsamesniems tyrimams.
Vėžiu sergantys optimistai pasveiksta greičiau
Gydytoja J. Filipauskienė pristatė rekomendacijas, kurios yra pateikiamos Europos kovos su vėžiu kodekse. Tos rekomendacijos gali sumažinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis.
Pirmiausia skatinama nerūkyti, o jei vis dėlto rūkoma ir nepavyksta mesti šio įpročio, tuomet bent nerūkyti prie tų, kurie to nedaro. Rūkymas gali sukelti plaučių vėžį, tai sudaro net 90 proc. Patariama vengti nutukimo, kuris pagrindinis faktorius, lemsiantis krūties ir storosios žarnos susirgimus. Skatinama gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą. Fizinis aktyvumas reikalingas, nes tada fizinė sveikata yra geresnė, lėtėja senėjimas ir galima išvengti kitų ligų. Patariama valgyti kuo daugiau daržovių, kuriose yra daug naudingų vitaminų žmogaus organizmui.
Reikia riboti gyvulinius riebalus, nors nėra įrodyta, kad jie žalingi. Gydytoja J. Filipauskienė teigė, jog perteklinis gyvulinių riebalų vartojimas skatina prostatos vėžio vystymąsi. Patariama riboti alkoholį, saugotis tiesioginių saulės spindulių, nes saulė skatina odos senėjimą, odos vėžį. Ji pataria šviesiaodžiams, šviesiaplaukiams, mėlynakiams saugotis saulės. Taip pat patariama riboti raudonos mėsos vartojimą, miegoti bent 7 val. per parą, mokėti atsipalaiduoti, atleisti, nelaikyti pykčio. Pastebėta, kad tie žmonės, kurie yra optimistai, lengviau priima faktą, kad serga onkologine liga, ir jų sveikimas daug greitesnis.
Skiriamos keturios prevencinės programos
Lietuvoje yra skiriamos kelios nemokamos prevencinės programos, kurios skirtos išsitirti nuo krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio.
Gimdos kaklelio prevencinė programa veikia nuo 2004 m., ji yra seniausia. Tikrinamos moterys nuo 25 m. iki 60 m. Vieną kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.
Krūtų profilaktinė prevencinė programa vykdoma nuo 2005 m. Skiriama moterims nuo 50 iki 69 m. Vieną kartą per dvejus metus atliekamas paprastas ir saugus mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ir ikivėžinius pakitimus.
Prostatos prevencinė programa veikia nuo 2006 m. Ji skiriama 50–75 m. amžiaus vyrams , tačiau jei broliai ar tėvai yra sirgę prostatos vėžiu, patariama tikrintis nuo 45 m. Vieną kartą per dvejus metus yra atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje.
Storosios žarnos prevencinė programa vykdoma nuo 2009 m., skiriama asmenims nuo 50 iki 74 m. amžiaus. Vieną kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminio slapto kraujavimo išmatose testas.
Gydytoja J. Filipauskienė teigė, jog pagrindinė bėda ta, jog Lietuvoje tik 40 proc. sveikų žmonių dalyvauja profilaktinėse prevencinėse programose. Jei dalyvautų bent 80 proc. – profilaktinės prevencinės programos būtų veiksmingos.
Gydytoja chemoterapeutė, paliatyvios pagalbos specialistė J. Filipauskienė: „Nėra jokios 100 proc. priemonės ar gyvenimo būdo, kuris nulemtų, jog vėžiu tikrai nebus susergama.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.
