Kašmyro megztukas už 7 eurus, kelis šimtus kainavę batai už 30 eurų ir daugybė kitų prekių itin mažomis kainomis jau apsuko galvą ne vienam. Sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose. Tokiu būdu jie pelnosi iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.
Siūlo įsigyti pigių prekių
Socialiniuose tinkluose itin intensyviai reklamuojamos įvairios neva užsienio interneto parduotuvės, siūlančios labai mažomis kainomis įsigyti išskirtinių prekių. Pavyzdžiui, vos už 49 eurus siūloma įsigyti puikaus dizaino sofą, už 10 – natūralios odos rankinę ir t. t.
„Nustėrau, kai pamačiau, kad kašmyro megztuką vienoje užsienio elektroninėje platformoje galima įsigyti vos už 7 eurus. Prie megztuko nuotraukos buvo nurodyta ir ankstesnė jo kaina. Jau tikrai už prekę būčiau pervedusi pinigus, jeigu manęs nebūtų sustabdęs vyras“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakoja vos į sukčių pinkles nepakliuvusi Margarita.
Kai moteris apie radinį papasakojo savo vyrui, šiam iš karto kilo įtarimų. Jis pasiūlė išsamiau pasidomėti, kokioje šalyje įsikūrusi taip pigiai rūbus siūlanti įsigyti parduotuvė. Kai to padaryti nepavyko, šiauliečiams tapo aišku, kad tai fiktyvus puslapis. Pasidomėjusi daugiau pora apie šią fiktyvią elektroninę platformą rado nemažai blogų atsiliepimų. Iš komentarų buvo aišku, kad dėl šių sukčių yra nukentėjęs ne vienas žmogus. Dauguma apgailestavo jau apsigavę ir praradę pinigus.
„Tada man atsivėrė akys. Dabar prisiminus man net pačiai gėda, kad būčiau taip apsigavusi. Dalijuosi šia istorija tik todėl, kad paraginčiau kitus nebūti patiklius ir visada patikrinti, ar interneto parduotuvė nėra fiktyvi“, – pataria Margarita.
Šiaulietė svarsto, kad užkibti ant tokių sukčių kabliuko galima labai lengvai, nes sukurti fiktyvūs puslapiai atrodo įtikinamai ir iš pirmo žvilgsnio nekelia jokių abejonių. Jai įtarimų galėjo sukelti nebent tai, kad internetinėje parduotuvėje nebuvo nurodyta jokia kontaktinė informacija, tik neva galimybė kreiptis elektroniniu paštu, kuris nenurodytas.
Patiria finansinę žalą
Saugumo ekspertai patvirtina, kad fiktyvios elektroninės prekybos platformos iš tiesų imituoja metų išpardavimus ir siūlo pigiai apsipirkti.
Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų ir patarimų, kaip atpažinti melagingus skelbimus bei fiktyvias interneto parduotuves, kas savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja šimtai gyventojų. Pasak banko Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką – žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius stulbinančią 80 ar 90 proc. nuolaidą.
„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus – kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, – pranešime spaudai cituojamas T. Beinaravičius.
Pasak saugumo eksperto, įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse. Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas nesutampa su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.
„Per porą pastarųjų mėnesių apie įtarimą sukėlusias mokėjimo kortelių operacijas informavome maždaug tūkstantį klientų. Akcentuojame, kad kortelę, kurios duomenys buvo atskleisti sukčiams, blokuoti būtina, kad šių duomenų nusikaltėliai nepanaudotų pakartotinai naujų melagingų reklamų pirkimui, fiktyvių interneto parduotuvių kūrimui ar kitų neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, – komentuoja Saugumo incidentų tyrimo tarnybos vadovas.
Štai keletas požymių, pagal kuriuos galima atpažinti fiktyvias elektronines parduotuves:
Nerealistiškas pasiūlymas. Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose vilioja nerealistiškomis 80–90 proc. nuolaidomis arba net iki 10 kartų mažesnėmis kainomis.
Duomenų prašoma atviru formatu. Daugumos apgaulingų svetainių adresai neprasideda https://, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo.
Nurodytos kainos ir atsiskaitymo valiutos skiriasi. Dažniausiai fiktyviose interneto parduotuvėse kainos pateikiamos eurais arba JAV doleriais. Pateikus kortelės duomenis ir tvirtinant užsakymą, sukčiai spėja pasinaudoti ką tik gautais kortelės duomenimis savo neteisėtam užsakymui, todėl operacijos aprašyme neatitinka prekybininko pavadinimas, nurodoma kita atsiskaitymo valiuta, o operacijos suma gali būti irgi skirtinga.
Gaunama menkavertė užsakymo neatitinkanti prekė. Atlikę neteisėtą operaciją, sukčiai nurodo apgauto pirkėjo adresą. Šiuo adresu apgavikai išsiunčia menkavertę prekę (pavyzdžiui, akinius, kojines ir pan.) tam, kad galėtų nurodyti egzistuojantį siuntos numerį ir pirkėjui kuo ilgiau nekiltų įtarimų.
Mokėjimo kortelės duomenys naudojami pakartotinai. Įgiję banko kortelių duomenis, nusikaltėliai pasitelkia juos įvairioms neteisėtoms finansų operacijoms vykdyti.
