Finansavimo kriterijai, Lietuvos olimpinio sporto centro pertvarka ir naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas gali pridaryti neigiamų padarinių neįgaliųjų sportui. Kodėl? Nes pertvarkius Lietuvos olimpinio sporto centrą (LOSC) neliko vietos ten dirbusiems kvalifikuotiems gydytojams, kineziterapeutams, o kriterijus didžiajai daliai federacijų sumažintas finansavimas.
Neįgaliųjų sportui skiriamas finansavimas yra to paties lygio
Lietuvos parolimpinio komiteto Vykdomasis komitetas vasarą patvirtino 2017–2020 m. strategiją, kurioje iškeltas tikslas – į Tokijo parolimpines žaidynes deleguoti mažiausiai 17 sportininkų, kurie Lietuvai atstovautų bent septyniose sporto šakose. Ilgalaikė vizija – šalies atstovavimas visose 22 parolimpinėse vasaros sporto šakose, dalyvavimas žiemos parolimpinėse žaidynėse.
Tačiau dėl LOSC centro reorganizavimo sportininkai gali netekti profesionalių gydytojų pagalbos, nes tai būtų nebe įkandama paslauga, o Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) neįgaliųjų sportui iš 2018 m. valstybės biudžeto skyrė 258 058 Eur: 93 484 Eur – Lietuvos aklųjų sporto federacijai, 90 292 Eur – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, 74 282 Eur – Lietuvos parolimpiniui komitetui.
Tad Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius nusivylęs, jog jau ne vienerius metus neįgaliųjų sportui skiriamas finansavimas yra to paties lygio, jis nepadidėja, nors kitose srityse situacija kitokia. Jo nuomone, KKSD vykdoma reforma turės įtakos neįgaliųjų sporto ateičiai – žala jau padaryta.
„Reikia abipusio dialogo“
Paklaustas, kaip reikėtų kovoti su esama situacija, kaip spręsti iškilusias problemas, M. Bilius sako, kad spendimas yra labai paprastas: „Reikia visiems atsisėsti ir diskutuoti. Išklausyti tiek vienų, tiek kitų pasisakymus, nuomones. Kalbėjimas juk yra vienas iš stipriausių žmonijos ginklų, kurį turime. Reikia abipusio dialogo su departamentu ir organizacijomis.“
Finansinė situacija taip pat svarstytinas dalykas. LPOK prezidentas teigė nežinąs, kiek skiriama neįgaliųjų sportui pinigų, nes nėra kriterijų, nors KKSD direktorius Edis Urbanavičius teigė, kad pinigai yra skiriami proporcingai. Tačiau neaišku, kaip proporcingai paskirstomos lėšos. M. Biliaus nuomone, svarbiausia, kad finansavimas būtų teisingas.
LPOK prezidentas mano, kad problemos sprendimui postūmį galėtų suteikti varžybų rango apibrėžimas naujame Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Įstatymo projektas buvo rengtas pusę metų, jis pasiekė Vyriausybę, tačiau M. Biliui dar reikia įtikinti įstatymų leidėjus šių nuostatų reikalingumu ir būtinumu.
„Mes aktyviai dalyvavome rengiant šį projektą, dalyvavome Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Esame juo patenkinti, koks dabar jis paruoštas. Norime, kad įstatymu būtų įtvirtintas varžybų rangas. Jei jį patvirtins, neįgaliųjų sportui kažkoks žingsnis į priekį bus padarytas“, – teigė M. Bilius.
LPOK prezidentas stengiasi daryti viską, kad sportininkai nepajustų esamų problemų, jog susiklosčiusi situacija jiems nesukeltų bėdų.
„Stengiuosi daryti viską, kad jie nepajustų, kalbame su rėmėjais, partneriais, kompanijomis, kurios galėtų prisidėti, stengiuosi išlyginti situaciją. Mūsų tikslas yra parolimpinės žaidynės, tačiau joms kelti užmojus dar negalime, nes nėra aiški sporto situacija“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė M. Bilius.
Pats LPOK prezidentas nutraukė savo sportinę karjerą. Jis teigė, jog kiek įmanoma laimėti medalių, jis laimėjo, nors antrą kartą ir norėtų laimėti. Dabar, kai yra LPOK prezidentas, turi aktyviai dalyvauti sporto sistemos pertvarkymo situacijoje, nes atstovauja neįgaliųjų sportui.
Taip pat M. Bilius papasakojo, kad įdiegė naujas programas, stengiasi suteikti paramas neįgaliųjų sporto klubams, yra atnaujinamas inventorius, norima išvežti daugiau sportininkų į varžybas.
