Kad vaikai po pamokų turėtų galimybę paruošti pamokas, pavalgyti ir praleisti laiką saugioje aplinkoje. Kad šeimą ištikus krizei, jos nariai galėtų praverti bendruomeninių šeimos namų duris, sulaukti ten jautrios ir profesionalios pagalbos. Kad vaikai gyventų šeimose, kuriose randami visų problemų sprendimai. Šiuos tikslus sprendžia Šiauliuose įsteigti vaikų dienos centrai ir 10 mėnesių veikiantys bendruomeniniai šeimos namai.

Geriausia daugyba – dalyba
Vaikų dienos centrų veikla susilaukė didesnio visuomenės dėmesio po mero Artūro Visocko surengto labdaros renginio, per kurį buvo surinkta 7641 Eur. Ši suma buvo paskelbta penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje.

Meras buvo paviešinęs, kad lėšos renkamos viešosios įstaigos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrui, tačiau jo vadovė Indrė Dambrauskienė gerai žino, kad finansų metų pradžioje trūksta visiems vaikų dienos centrams ir nusprendė pasidalyti su kitomis mieste veikiančiomis tokiomis organizacijomis.

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė informavo, kad mieste veikia 6 vaikų dienos centrai, vienas iš jų – biudžetinis, dirbantis prie Savivaldybės Socialinių paslaugų centro. Dienos centro „Mūsų draugas“ Savivaldybė nebeskaičiuoja, nes, anot vedėjos, jis yra sustabdęs savo veiklą. Kiekvienas centras dirba su 30–35 vaikais iš socialinės rizikos šeimų.

Prieš spaudos konferenciją posėdžiavę 6 vaikų dienos centrų vadovai susitarė, kaip dalysis „Gelbėkit vaikus“ gautą paramą. Ramūnas Snarskis, klubo „Tarp savų“ prezidentas, pranešė, kad 40 proc. sumos liks labdarą gavusiam dienos centrui, o likusią dalį pasidalys lygiomis dalimis keturi vaikų dienos centrai. Biudžetiniam centrui finansavimas užtikrintas jau nuo šių metų pradžios.

„Geriausia daugyba yra dalyba. Mes tikrai turime, kur dėti pinigus, tačiau ir su kitais dienos centrų vadovais esame kaip kumštis, draugiški, bet kada galime  susiskambinti, pasimokyti vieni iš kitų. Dalijuosi, ką turiu“, – savo sprendimą pakomentavo „Gelbėkit vaikus“ Šiaulių dienos centro vadovė I. Dambrauskienė.

Meras A. Visockas paaiškino, kad jam būtų buvę sudėtinga pasirašyti sutartis su visais dienos centrais, todėl pasirinko vieną, bet dalyboms pritarė.

Geriausia vieta vaikams užimti
„Vaikų dienos centrai – pati geriausia vieta susirinkti vaikams ir paaugliams, būti užimtiems, praleisti laiką. Šios organizacijos labai daug prisideda prie to, kad vaikščiojančių, neturinčių ką veikti mieste vaikų būtų kuo mažiau“, – akcentavo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.  

R. Snarskis pasakojo, kad klubo „Tarp savų“ vasarą surengtoje stovykloje vaikai pamatė kitokį gyvenimą, bendravo su muzikantais, vykdė įvairias veiklas. „Jie pajuto, kaip galima įdomiai praleisti laiką, buvo mokomi būti atsakingiems ir už save, ir už draugus. Kiek turime galimybių, kartu einame į profesinio rengimo centrą, supažindiname su profesijomis. Visų dienos centrų tikslas, kad tie vaikai užaugtų gerais žmonėmis, įsitrauktų į darbo rinką“, – sakė klubo vadovas.

I. Dambrauskienė pasakojo, kad 35 vaikai į dienos centrą ateina po pamokų ir praleidžia laiką iki 17 val. Jie čia gauna maitinimą, paruošia pamokas ir vykdo įvairias veiklas – nuo sporto užsiėmimų iki rankdarbių. Į centrą ateina savanorių iš gimnazijų ir kitų organizacijų. Kartu čia dirbama ir su šeimomis. Kiekvieną penktadienį renkasi mamos, su kuriomis aptariamos susikaupusios problemos, kalbamasi apie vaikų užimtumą, mokymosi rezultatus. Vasarą organizuojamos stovyklos, ekskursijos.

Centro vadovė atskleidė, kad kasmet sausio-vasario mėnesiais pritrūkdavo lėšų administravimui. „Maitinimui gruodžio mėnesį pasitaupydavome, sukaupdavome atsargų. Vaikui nepasakysi, kad nėra pinigų, turi arbatos užkaisti ir sausainių padėti. Aš tam ruošdavausi nuo lapkričio mėnesio“, – atviravo I. Dambrauskienė.

Centrų vadovai pripažino, kad labdaros pinigai problemos visiškai neišspręs, tačiau kažkiek pagelbės. Dar paramos sulaukia iš „Maisto banko“ produktais vaikų maitinimui, verslininkai, klubai paremia vaikus, jų šeimas, bet ne centro veiklas.

Pasirodo, sprendimas įmanomas
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja E. Čičelienė paaiškino, kad vaikų dienos centrų veikla remiama finansuojant jų projektus. Projektai baigiasi paskutinę metų dieną. Kitų metų biudžetas paprastai yra tvirtinamas vasarį, po to skelbiamas projektų konkursas. Vaikų dienos centrus veiklai reikalingos lėšos pasiekia jau kovo mėnesį, todėl sausį ir vasarį šios organizacijos susiduria su dideliais finansiniais sunkumais.

Panašiu principu pinigus skiria ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš ministerijos centrai savo veiklos projektams vykdyti gauna iki 14,5 tūkst. Eur, Savivaldybė juos paremia iki 5,6 tūkst. Eur. 2018 m. miesto biudžete planuojama papildomai skirti dar 20 tūkst. Eur.

E. Čičelienė pranešė, kad norėdami išvengti tokios situacijos, jog metų pradžioje vaikų dienos centrai stokoja lėšų savo veiklai, nusprendė sudaryti trejų metų nepertraukiamo finansavimo programas. Tikimasi, kad taip ateityje ši problema bus išspręsta.

 „Mūsų reikalavimas būdavo uždaryti projektą gruodžio 31 d., todėl įstaigos stengdavosi bet kokiais būdais nepanaudotus pinigus išleisti. Tai absurdas. Dabar nepanaudotos lėšos bus grąžintos į biudžetą ir perkeltos į kitus metus, kad nebūtų taip, jog pasaulis griūva sulig gruodžio 31 d. Tai yra sisteminis dalykas ir aš net negalėjau pagalvoti, kad jis palietė ir viešąsias įstaigas. Ieškosime sisteminio sprendimo“, – Savivaldybėje nustatyta tvarka piktinosi jai vadovaujantis meras A. Visockas.

Pagalbos gali tikėtis kiekvienas
Nuo kovo mėnesio Šiauliuose veikiančiuose dviejuose bendruomeniniuose šeimos namuose laukiami visi šiauliečiai, turintys asmeninių problemų, norintys įgyti žinių ar sulaukti pagalbos. Čia nereikia priklausyti kokiai nors tikslinei grupei.

Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendina ketverių metų projektą „Kompleksinė pagalba šeimai“. Kaip informavo E. Čičelienė, paskelbus konkursą projekto partneriams parinkti, abu dalyviai pasirodė lygiaverčiai. Buvo nuspręsta miestą pasidalyti į dvi dalis – nuo kovo mėnesio vieni bendruomeniniai šeimų namai atsirado pietiniame rajone, Šiaurės Lietuvos kolegijoje, kiti – centre, Socialinių inovacijų centre.

„Džiaugiamės, kad atsižvelgta į šeimas, kad jos nepaliktos vienos pačioms ieškoti sprendimų, kad gali gauti profesionalių psichologų konsultacijos nemokamai. Poreikis didžiulis“, – sakė Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykdomo projekto koordinatorė Edita Jatkauskienė.

Ji paaiškino, kad bendruomeniniuose namuose vyksta pozityvios tėvystės mokymai, susidūrusieji su santykių sunkumais gali gauti šeimos terapiją, padedama spręsti santykių su vaikais klausimus. Čia žmonės gali gauti tiek individualias psichologų konsultacijas, tiek dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose. Pietiniame rajone veikiančiuose bendruomeniniuose namuose dirba trys profesionalūs psichologai, centre – du. Vyksta įvairūs seminarai, mokymai.

E. Čičelienė pastebėjo, kad bendruomeniniuose namuose teikiama dar gana nauja mediacijos paslauga – tai ikiteisminis tarpininkavimas. „Kai šeimoje yra konfliktų, nesusitariama dėl vaikų priežiūros, kad nereikėtų eiti į teismą, tarpininkauja specialistai – Probacijos tarnybos teisininkai teikia nemokamas paslaugas“, – paaiškino vedėja.

Projekto koordinatorė E. Jatkauskienė pasidžiaugė, kad per 10 mėnesių jau sulaukė per 400 lankytojų, nors projekto tikslas – per 4 metus abiem partneriams priimti 1000 lankytojų. Specialistė džiaugėsi, kad šis tikslas gali būti pasiektas per metus.

„Kitaip tariant, jei atėjęs į Savivaldybę dar gali būti atstumtas – esame įvaldę tą atstūmimo procedūrą – ten nebus atstumtas niekas. Ten yra viešosios įstaigos, visai kitas sektorius. Tai meilės sektorius. Kur turėsiu ateiti, jei kartais susipyksiu su žmona?“ – pasitikslino meras A. Visockas.

Jam paaiškino, kad pietiniame rajone bendruomeniniai namai veikia kolegijos patalpose, Tilžės g. 22, o centre – Socialinių inovacijų centro patalpose, Ežero g. 8-122.

Pastarajame centre vykdomo projekto koordinatorė Aurelija Jankienė prisiminė, kad pačioje pradžioje užėjusi moteris su vaiku ant rankų pasakė: nebežinau kur eiti.

„Pasidarė taip šilta, kad galėjome jai padėti čia ir dabar“, – neslėpė emocijų A. Jankienė. Ji pasakojo, kad kartais žmogui tiesiog reikia išsiverkti, pasitarti, sužinoti ką nors nauja. Veikia paramos grupė smurto aukoms, populiarūs pozityvios tėvystės mokymai. Į bendruomeninius namus užsukti gali ir poros, ir žmonės po vieną, ir su vaikais. Koordinatorė sako, kad ateina ir seneliai, kuriems sunku rasti bendrą kalbą su paaugliais anūkais.

Vaikų dienos centrų vadovai pasidžiaugė, kad gali bendradarbiauti su bendruomeniniais šeimos namais. Čia šeimoms ne tik žadamas konfidencialumas, bet ir pagalba, konsultacijos suteikiamos greitai ir efektyviai. Kartą per mėnesį bendruomeniniuose namuose organizuojamos šeimų dienos, į kurias koordinatorės pakvietė ir vaikų dienos centrus.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Šiaulių vaikų dienos centro vadovė I. Dambrauskienė: „Dalijuosi, ką turiu.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.