Šiauliuose gyvena nemažai šiauliečių, sulaukusių 100 ar daugiau metų. Paprastai jų prašoma atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį. Garbaus amžiaus sulaukusieji nesidrovėdami dalijasi savo patirtimi ir atskleidžia stebuklingus receptus, galinčius pailginti gyvenimą. Tik kai kurie iš jų atrodo tokie keisti, kad net sunku patikėti. Bet kas čia žino, galbūt kai kurie receptai iš tiesų veikia, juk yra patikrinti praktiškai.

Buvo sąžiningi ir religingi
 „Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad Barboros, gimusios 1917-ųjų rugsėjį, likimas nelepino. Jai teko užauginti šešis vaikus, anksti palaidoti vyrą. Dirbo sunkiai kolūkio sandėlininke. Viską atlikdavo stropiai ir sąžiningai. Šiaulietė yra sakiusi, kad galbūt tiek daug metų sulaukė, nes visą gyvenimą sąžiningai atlikdavo savo pareigas.

Gal tiek metų sulaukė ir todėl, kad savęs nestabdė, valgė viską, ką norėjo. „Valgiau kaip visi žmonės: ir geriau,  ir blogiau, – paklausta apie maistą sakė jubiliatė. – Mėgstu riebius cepelinus, mėsą. Kartais stikliuką prie lūpų pridedu, palaižau“, – savo patirtimi dalijosi Barbora.

Malvinai gyvenimas taip pat nepašykštėjo sunkių išbandymų. Jai nuo 16 metų teko išmokti gyventi savarankiškai, išgyventi karo metus, nelengvomis aplinkybėmis užauginti vaikus. Kadangi jokios profesijos neturėjo, dirbo kolūkyje. Ištekėjo būdama 33 metų. Senolė pasakojo, kad daug kas ją norėjo ištekinti, bet ji tam priešinosi. Jai rūpėjo ne turtai, bet noras padėti vargingiau gyvenančiam vyrui. Sukūrusi šeimą ji prižiūrėjo namų ūkį, augino vaikus, kol vyras dirbo kolūkyje. Taip pat ji puikiai audė, verpė, mezgė, skaniai gamino valgyti.

Apetitu taip pat nesiskundė, valgė viską, ypač mėgdavo riebius patiekalus su padažu, rūkytą mėsą, pieniškas dešreles.
Jos ilgaamžiškumo paslaptis – religingumas. Malvina daug laiko skirdavo maldaknygės skaitymui, dažnai eidavo į bažnyčią ir anūkus mokė tikėjimo.

Valgė tikrą kaimišką maistą
Juozapa sulaukusi garbaus amžiaus išliko labai žavi. Ji dienraščiui yra sakiusi, kad tokio amžiaus sulaukė, nes stengėsi visiems būti gera, dosni, rūpestinga.

Paklausus, kaip reikia nugyventi tokį gražų gyvenimą, moteris patikino, kad atsakymo nėra: tu pats turi sugalvoti, kaip jį reikia nugyventi. „Pirmiausia reikia sveikatos turėti, pasirinkti darbą, mokytis ir nebūti nemokytiems, nes nemokšos – nelaimingi“, – patarė šimtametė.

Panašios gyvenimo filosofijos laikėsi ir šiaulietė Stanislava. Ji buvo pamaldi, eidavo į bažnytėlę. Visuomet buvo labai geras ir šiltas žmogus – nemėgdavo išeiti į kiemą ir plepėti, kai ant suoliuko susėda moteriškės ir apkalbinėja. Ji atrasdavo darbo namuose. Stanislava gamindavo valgyti labai skaniai, bet patiekalai buvo kaimiški – iš lašinių, kopūstų, bulvių, kiaušinių.

Saldumynai jai neegzistuodavo, valgydavo stipriai, be to, buvo tikra gaspadinė ir dvasios žmogus. Šiaulietė gyvenimiška patirtimi ir išmintimi dalijosi su savo atžalomis, visada skatino žmogui bėdoje padėti ir gerą patarimą duoti, jeigu matydavo, kad reikia.

Jos ilgaamžiškumo paslaptis visai neįmantri. Tai darbas ir tikras kaimiškas maistas. Be to, ji nuolat mankštinosi, darė kvėpavimo, tempimo pratimus ir taip gerino kraujotaką.

Stefanija taip pat nepaliaujamai mėgavosi kepta šonine, lašiniais, valgė viską, ką turėjo. Tik anot jos, ilgaamžiškumo paslaptis slypi ne maiste, bet genuose. Štai visi jos artimieji sulaukė garbaus amžiaus ir visada buvo puikios sveikatos.

Neturėjo žalingų įpročių
Kazys dienraščiui yra sakęs, kad 100 metų sulaukė dėl to, kad niekada neskaičiavo nugyventų metų. „Daug dirbau, todėl aš savo metų niekada neskaičiuodavau. Jei kas paklausdavo, kiek man metų, sakydavau, palaukite – pažiūrėsiu į pasą“, – juokavo Kazys. Jis visą gyvenimą rūpinosi savo sveikata, stiprybės semdavosi sanatorijose, nerūkė, buvo priešiškai nusiteikęs ir prieš geriančius.

Maitinosi kaip visi žmonės, nebadavo.

Šimtamečio Stanislovo ilgaamžiškumo paslaptis slypėjo organizaciniuose gebėjimuose. Jis buvo labai paslaugus ir dėmesingas aplinkiniams. Niekada neturėjo žalingų įpročių, buvo labai rūpestingas savo šeimai. Apkeliavo visą Lietuvą, dažnai lankėsi Baltijos pajūryje Latvijoje, poilsiavo prie Juodosios jūros. Galbūt visa tai jam ir padėjo sulaukti tiek metų.

Svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo
Išklausius šimtamečių istorijas galima daryti išvadą, kad žmonės ilgiau gyventų, jeigu daugiau galvotų ne apie save, bet apie kitus. Savyje nelaikytų pykčio, nuoskaudų, būtų religingi, daugiau padėtų kitiems ir valgytų viską pernelyg neribodami savęs. Vis dėlto sveikatos ekspertai sako, kad dar daug kas priklauso nuo genų, gyvenimo būdo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Todėl pagrindinė sveikos gyvensenos kryptis turi būti žmogaus fizinės prigimties, o ne atskirų fizinio pajėgumo požymių ugdymas, atsižvelgiant į amžių, psichinę ir dvasinę būklę, gyvenseną ir laisvo pasirinkimo teisę. Sveikatos ugdymas yra jos stiprinimo pagrindas, kuris skatina naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Tai labai svarbu, nes sveikata net 50 proc. priklauso nuo paties individo elgesio.

Sveiko gyvenimo įpročių ugdymas nuo pat vaikystės yra bene pats svarbiausias sveikatos stiprinimo veiksnys, nes žinios, geri įgūdžiai ir pavyzdžiai reikalingi tam, kad galėtume įvertinti ir išsiugdyti teigiamas nuostatas bei pajusti atsakomybę už savo sveikatą. Rūpintis sveikata žmogui dera visą gyvenimą. Šiais laikais vis labiau pabrėžiamas sveikos gyvensenos ir sveikatos ryšys ir manoma, kad individų atsakomybė už savo pačių sveikatą ir gerą savijautą didėja.

Mados, įvaizdžio, kūno estetikos, sveikos mitybos, jaunystės ir grožio kultai visada yra verslo taikinyje ir dažnai panaudojami įvairiose verslo skatinimo reklamose. Vartotojiškoje visuomenėje kūno įkalinimas tam tikruose mados kanonų gniaužtuose supančioja mąstymą ir pasmerkia žmogų dar didesniam vartojimui.

Pagerinti sveikatą galima nesunkiai
PSO Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti bei pailginti gyvenimo trukmę. PSO duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų.

PSO, Europos sąjunga ir Jungtinių Tautų Organizacija kaip vieną iš valstybės prioritetų akcentuoja sveikos gyvensenos skatinimą, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, kvėpavimo organų ligų) profilaktikai.

Taigi, norint sulaukti šimto ir daugiau metų bei išlikti sveikiems, reikėtų laikytis kelių taisyklių. Laikytis asmens higienos, stiprinti imuninę sistemą, pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus, vengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų.

Formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir problemas. Derinti protinį darbą su fiziniu, pakankamai ilsėtis ir gerai išsimiegoti. Išlaikyti vidinę darną ir gerą savijautą.

Atsisakyti visų nesveikų gyvensenos įpročių (nevartoti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kvaišalų, alkoholio, vengti  farmacijos preparatų vartojimo be gydytojo žinios, nerūkyti, nepersivalgyti, riboti laiką prie televizoriaus ir kompiuterio, vengti azartinių lošimų).

Dalyvauti nustatytų tikslinių grupių prevencinėse programose ir profilaktinėse patikrose. Nuolat ugdyti ištvermę, jėgą ir lankstumą pagal mokslininkų ir kūno kultūros specialistų rekomenduojamą fizinio aktyvumo piramidę. Joje nurodyta, kad žmogus daugiausiai laiko turėtų skirti vaikščiojimui, važiavimui dviračiu, namų ruošos darbams, aktyviai leisti laisvalaikį. Per dieną reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių, kuriuos galima fiksuoti žingsniamačiu.

Kiek įmanoma daugiau būti sveikoje gyvenamoje, laisvalaikio, darbo aplinkoje, gryname ore bei tinkamame mikroklimate.