Pastebima, kad šventiniu laikotarpiu šeimos skuba išmesti sugedusius praėjusių metų elektrinius ir elektroninius žaislus, kalėdines dekoracijas. Dažnai išmetami dar tinkami naudoti daiktai, todėl specialistai pataria saugoti gamtą ir geriau juos perdovanoti kitiems.
Atsikrato senomis girliandomis
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad netinkamos naudojimui kalėdinės lemputės eglutei, girliandos namui ir kitos elektroninės kalėdinės dekoracijos gali būti užsigulėjusios namuose dar nuo praėjusių metų ar seniau. Paprastai šių atliekų siekiama atsikratyti dar iki švenčių arba įsigyjant naują, jei to nebuvo padaryta iškart. Vis dėlto daugiausiai elektrinių girliandų ir kitų kalėdinių dekoracijų, kaip ir nupuoštų eglučių, atsisakoma jau po Naujųjų metų.
„Norėtume paraginti gyventojus nenaudojamos smulkios elektros ir elektroninės įrangos nemesti į buitinių atliekų konteinerius. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimui visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse yra specialios talpos, kalėdines lemputes, girliandas, dekoracijas, panaudotus žaislus galima priduoti pardavėjų prekybos vietose bei gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose. Savivaldybių įsteigtos didelių gabaritų atliekų aikštelės irgi priima smulkias buitines atliekas iš gyventojų“, – rūšiuoti skatina A. Skinulis.
Išmeta, nors gali padovanoti
Neretai taip pat neatsakingai elgiamasi su elektroniniais ir elektriniais žaislais. Prieš kelerius metus Ispanijos mokyklose vyko kampanija, kurios tikslas buvo gauti kuo daugiau informacijos apie elektrinių ir elektroninių žaislų atliekų susidarymą bei sudėtį. Kampanijos metu iš viso buvo surinkta daugiau kaip 1 tona įvairių panaudotų žaislų, iš kurių beveik 32 proc. sudarė elektriniai ir elektroniniai žaislai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 65 proc. surinktų elektroninių žaislų iš tiesų buvo geros būklės ir jais naudotis galėjo kiti vaikai. Panaši situacija, kai daug tinkamų naudojimui žaislų išmetama, būtų ir Lietuvoje.
„Neretai išmetame senus žaislus, nors daugelis elektrinių ar elektroninių žaislų gali būti suremontuoti arba perdirbti. Pabodę, bet dar puikiai veikiantys žaislai, gali nudžiuginti kitus vaikus, ypač tuos, kuriems tėvai negali nupirkti naujų žaislų. Nebereikalingus žaislus dovanokime, juos galime ir parduoti“, – pataria A. Skinulis.
Minėto tyrimo duomenimis, apie 72 proc. elektrinio ar elektroninio žaislo svorio sudarė plastikas, apie 12 proc. – elektros ir elektronikos komponentai, apie 4,5 proc. – metalai ir apie 11 proc. – kitos medžiagos. Specialisto teigimu, visos šios medžiagos gali būti perdirbtos ir panaudotos kitų gaminių gamyboje. Gyventojams rūšiuojant atliekas, tausojami gamtos ištekliai ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos (jos tikslas – naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių ir siekti, kad būtų išmetama kuo mažiau atliekų bei kuo daugiau gaminių naudojama pakartotinai) kūrimo.
Kenkia gamtai ir žmonių sveikatai
Nerūšiuojamos elektrinių žaislų, kaip ir kitų elektronikos gaminių, atliekos gali pridaryti žalos gamtai ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose žaisluose gausu baterijų, kurios kartu su buitinėmis atliekomis patekusios į sąvartynus užteršia gruntą pavojingomis medžiagomis. Nuodingosios medžiagos gali patekti į maistą per augalus ar vandens telkinius – tokie veiksniai padidina tikimybę susirgti vėžio ligomis. Tačiau nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių medžiagas panaudojus kaip antrines žaliavas kitų gaminių gamybai tausotume gamtos išteklius.
Licencijas turintys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad atliekos, kurių neįmanoma perdirbti, būtų šalinamos aplinkai saugiu būdu.
„2016 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė (pardavė) daugiau kaip 250 tonų buityje naudojamų elektrinių ir elektroninių žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos, o sutvarkė (perdirbo) 37 tonas. Tai iš tiesų nemaži skaičiai ir stiprus argumentas, kodėl reikia atliekomis tinkamai pasirūpinti“, – akcentuoja asociacijos vadovas.
Jis džiaugiasi, kad kasmet atliekas rūšiuojančių žmonių skaičius tik auga. Jau vis rečiau galima pamatyti pamiškėje besimėtantį šaldytuvą, nors automobilių senų padangų pamiškėse, pakelėse ar kiemuose dar dažnai galima pamatyti.
„Net neabejoju, kad ateityje atsiras daug atliekas rūšiuojančių žmonių ir tam įtakos turės aukščiau išvardyti veiksniai“, – sako A. Skinulis.
