Gruodžio pradžioje miesto Tarybai nusprendus nutraukti sutartį su Šiaulių pramoninio parko investuotoju UAB „Kensa“, paaiškėjo, kad ir daugiau sudarytų investicinių sutarčių kabo ant plauko. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje sakė, kad padėtis tikrai nėra grėsminga ir nereiškia Pramoninio parko tuštėjimo. Tuo tarpu šalia įsikūrusi Šiaulių laisvoji ekonominė zona sulaukė pirmųjų investuotojų.
Penki investuotojai lūkesčius viršijo
Administracijos vadovas A. Bartulis priminė, kad sutartys su Šiaulių pramoninio parko pirmaisiais investuotojais buvo pasirašytos dar 2013 m. Verslo plėtrai skirtoje teritorijoje už 13,6 mln. Eur įrengti komunaliniai tinklai, gatvės, apšvietimas. Kiek mažiau nei pusę šios sumos investavo pati Savivaldybė, kitos – europinės lėšos. Per ketverius metus 12 įmonių pareiškė norą vystyti savo verslą šioje ekonominėje miesto zonoje – tiek pasirašyta investicijų sutarčių.
Pramoninis parkas apima 60 ha teritoriją. Per 7 ha užima privatūs sklypai, kita dalis – valstybinė žemė. Kaip sakė A. Bartulis, negalima sakyti, kad visi 60 ha ir turi būti įveiklinti, nes šeštadalį teritorijos užima keliai, infrastruktūriniai objektai. Tačiau veikla vyksta tik nepilnai 15 hektarų. Čia savo verslo strategijas vysto 5 įmonės: „Lietmeta“, gaminanti gofruotą kartoną, „Statga“, užsiimanti metalo apdirbimu, „Vonin Lithuania“, gaminanti žvejybinius tinklus ir žuvų auginimo įrangą, „Krovlita“, kurios veikla yra sandėliavimas ir logistika, „Scania Lietuva“ – specializuotas servizas. Šios įmonės jau investavo per 40 mln. ir sukūrė per 400 darbo vietų, o įvertinant „Krovlitos“ kartu su partneriais įdarbintus darbuotojus, darbo vietų skaičius artėja prie tūkstančio. Nors „Krovlitos“ rekvizituose nurodomi tik 2 darbuotojai, tačiau po jos vėliava dirba logistikos įmonė „Girteka“.
Kaip informavo A. Bartulis, UAB „Formula air Baltic“ Pramoniniame parke dar kuriasi – vykdo statybas ir ketina veiklą pradėti kitų metų pavasarį.
„Viską susiskaičiavome. Tai yra sėkmingas projektas. Rezultatai yra pralenkę mūsų lūkesčius“, – vertino Savivaldybės administracijos galva.
Laisvų sklypų yra, laukiama investuotojų
Kur kas daugiau rūpesčių Savivaldybei kelia likusias 6 investicijų sutartis pasirašiusios įmonės. Kaip jau minėjome, vieną sutartį Savivaldybės taryba sutiko nutraukti, nes UAB „Kensa“ savo plėtrą sustrategavo kitoje miesto vietoje – baldų gamyba ir eksportu užsiimanti įmonė praėjusių metų liepos mėnesį įsigijo V. Bielskio g. esančius pastatus (buvę „Šiaulių pieno“ statiniai).
Savivaldybės administracijos vadovas neslėpė, kad panašų žingsnį ruošiamasi žengti ir dar dėl vienos sutarties, nes ją pasirašiusi ir investicijas žadėjusi UAB „Pack Technology“ bankrutavo. Savivaldybė bankroto administratoriui pateikė dokumentus, kad bankrutavusi įmonė liko skolinga beveik 1,6 tūkst. Eur mokesčio už žemės nuomą.
Dar keturios investicijų sutartis pasirašiusios bendrovės veiklos kol kas nepradėjo. Trąšas gaminsianti UAB „Agroconsult LT“ yra gavusi statybos leidimą ir iki kitų metų rugpjūčio turėtų pradėti statybas. Kitų trijų įmonių perspektyva įsikurti pramoniniame parke labiau miglota.
„Čia dar gali įvykti visaip. Sustiprinome kontrolę, kai kurios įmonės dar nėra priėmusios galutinių sprendimų dėl investicijų. Palaikome ryšį, laukiame, kur pakryps jų planai. Jei jos atsisakys investicijų, sutartis nutrauksime ir sklypai pereis tiems, kurie norėtų tokias investicijas daryti“, – Savivaldybės ketinimus pakomentavo administracijos direktorius. Jis pranešė, kad nuo šiol Savivaldybės administracija nebelauks trejų metų, kol paaiškės investuotojų planai ir galimybės, o kasmet rinks ir vertins informaciją apie investuotojų žingsnius Pramoniniame parke.
„Mes nenorėtume, kad būtų toks dalykas: trejus metus nieko nedarau, nieko nestatau, bet koks judesys mums tinka. Mes nespaudžiame, bet judėjimo reikia. Negalima trejus metus pasiimti sklypą ir nieko nedaryti. Po metų turi būti gautas statybos leidimas“, – sakė A. Bartulis.
A. Bartulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Pramoniniame parke investuotojų laukia keturi laisvi sklypai. Apie juos paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje. Pagrindiniai investuotojų atrankos kriterijai – ne mažesnė nei 600 tūkst. Eur investicija ir ne mažiau 5 naujos darbo vietos 1 ha ploto. Kurtis Pramoniniams parke pasirengęs verslas savo sutartinius įsipareigojimus privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 3 metus. Šioje miesto teritorijoje veikiančios įmonės savo veiklai ne tik gauna nuomai valstybinės žemės sklypą su visa reikalinga infrastruktūra, bet ir naudojasi patraukliomis Savivaldybės nustatytomis lengvatomis – 10 metų nemoka valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Pramoninio parko įveiklintą teritoriją planuojama papildyti dar naujai suformuotais trimis sklypais, kurie užims beveik 7 ha plotą.
Šiaulių LEZ‘e – pirmosios kregždės
Šalia Pramoninio parko praėjusių metų kovą iškilmingai atidaryta Šiaulių laisvoji ekonominė zona dar tuščia. Nors atidarymo metu teritorijos operatorius UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ pasirašė pirmąją investicijų sutartį su UAB „ROLL ERGO LT“, ji kūnu netapo. Kaip paaiškino UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius Artūras Klangauskas, investuotojai pakeitė planus ir nusprendė plėstis šalia jau turimos gamyklos kitoje miesto vietoje.
Tačiau šiuo metu Šiaulių LEZ‘o vadovas turi gerų žinių – gruodžio pradžioje pasirašytos dvi investicijų sutartys su UAB „Medicinos linija“ ir UAB „Reklamos diktatoriai“. Jie per ateinančius metus planuoja pasistatyti pastatus ir pradėti laisvojoje ekonominėje zonoje vystyti gamybą. O kaip sekasi ieškoti investuotojų toliau?
„Puikiai. Planuojame, kad 2018 m. bus sudarytos dar 5 sutartys, tarp investuotojų bus ir užsienio kapitalo įmonių. Esame dėkingi toms pirmosioms kregždėms – lietuviškoms įmonėms, kurios išdrįso ateiti į LEZ‘ą. Daugeliui kelia abejonių laisva ekonominė zona, kuri šiuo metu yra tuščia ir joje dar trūksta infrastruktūros. Yra gautas papildomas finansavimas ir 2019 m. pradžioje visa reikalinga infrastruktūra bus baigta įrengti“, – sakė A. Klangauskas.
Įrengti Šiaulių LEZ‘o infrastruktūrą jau kainavo apie 10 mln. Eur. Iš jų 9,06 ml. – Europos struktūrinių fondų parama. Projektas vėlavo, jo eigą sutrikdė rasti žmonių palaidojimai, įtarta, kad tai žydų žudynių vieta.
Savivaldybė įgyvendina skirstomojo punkto įrengimo projektą (jam skirti 300 tūkst. Eur) ir kartu su ESO (Energijos skirstymo operatoriumi) įrenginėja transformatorinę. Savivaldybė turi apmokėti 40 proc. pastarojo projekto vertės ir tai sudaro beveik 1,4 mln. Eur per trejus metus. Tiesa, Savivaldybę gelbėjo Vyriausybė, šįmet skyrusi minėtiems reikalams 340 tūkst. Eur.
„Yra judesys. Elektros reikalai jau sprendžiasi. Mums liko sumokėti paskutiniuosius 400 tūkst. Eur. Elektrą atvedame, dujas atvedame, du privažiavimo kelius sutvarkome. Realiai atsiranda galimybė patenkinti investuotojų poreikius“, – sakė A. Bartulis.
Nors infrastruktūros projektus vykdo Savivaldybė, pati apie 130 ha teritorijos Šiaulių laisvoji ekonominė zona priklauso valstybei ir yra Ūkio ministerijos žinioje. Jos veiklą organizuoti konkurso būdu ministerija parinko operatorių. LEZ‘e mokesčių lengvatos nustatytos įstatymu.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis tikino, kad Šiaulių pramoninis parkas – sėkmingas projektas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius A. Klangauskas pasidžiaugė pasirašytomis pirmomis investicijų sutartimis ir žadėjo, kad kitąmet jų bus dar daugiau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



