Apie 80 proc. lietuvių teigia, kad moka plaukti. Tačiau kyla klausimas, ar jie tikrai moka plaukti, ar tik sugeba išsilaikyti vandenyje? Mokėjimą plaukti rodo ne tik sugebėjimas įveikti ilgas distancijas, bet ir pasirinkta teisinga plaukimo technika, kvėpavimas. Tad išsamiau apie plaukimą, baimes ir siekius papasakojo jaunas plaukimo treneris, Lietuvos jaunių plaukimo čempionas, daugkartinis Lietuvos taurės ir Lietuvos plaukimo čempionatų prizininkas Martynas Kasperavičius.

– Kodėl pasirinkote plaukimą?
– Realiai pradėjau plaukti nuo 6 metų. Tėvai mane leido į plaukimo pamokas, kad ne tik išmokčiau plaukti, bet ir dėl sveikatos. Ir tas sportas užsitęsė 15 metų. Kai visą savo gyvenimą plauki, tai faktiškai nieko nebemoki ir tai tampa tavo gyvenimo dalimi.

– Kada pats išmokote plaukti?
– Iš tikrųjų nežinau. Trenerė pastebėjo, kad vandens nebijau, nors pasistiebus negiliausioje vietoje buvo iki nosies.

Patiko man vanduo ir trenerė pakvietė mane plaukti. Mokiausi plaukti labai ilgai. Tėvai pasakojo, kad po dvejų metų nebuvo dar gero rezultato.

O šiuolaikiniai vaikai yra labai imlūs, labai greitai įsisavina informaciją, po metų jie pakankamai neblogai jaučiasi vandenyje. Problema yra ta, kad dabar vaikai turi sveikatos problemų. Labai mažai juda, sunku juos sudominti sportu.

Mano privalumas, kad esu labai jaunas. Aš vaikams esu draugas ir treneris. Tai jie labai gerai atskiria: prieš treniruotę – aš jiems draugas, per treniruotę – treneris, o po treniruotės – vėl draugas. Neturiu griežtų taisyklių, duodu erdvės improvizuoti, daugiau atrasti save. Jie tikrai manęs nebijo, jei yra problemų, visada pasikalbame.

Norint vaiką perlaužti, jei jis turi didelę baimę, reikia su juo daug šnekėtis: ko jis bijo, kas jam nepatinka, ką jaučia. Gerai, kad aš pats žinau kiekvieną pratimą. Žinau, ką jis jaučia, galvoja.

– Kokias baimes įvardija?
– Ar vaikui, ar suaugusiam pati didžiausia baimė – panerti. Čia didžiausia problema. Viską darys, tik nepaners. Bet jei tu nemokėsi panerti, išmokyti tave plaukti yra neįmanoma.

Kiti galvoja, kad atėjus mokytis plaukti iš karto ir reikia nerti. Taip nėra. Iš pradžių įmerki veidą, pratiniesi prie vandens, pavaikštai. Nėra viskas paprasta. Plaukime svarbūs technikos pagrindai, reikia žinoti, kaip reikia laikyti ranką, kokioje padėtyje, kaip traukti, kaip galva turi judėti. Pagrindinė klaida yra kvėpavimas, nes dažniausiai kvėpuojama per burną, bet reikia per burną įkvėpti, o per nosį išpūsti.

– Kokie jūsų laimėjimai?
– Aš mėgėjiškai dar dalyvauju varžybose, prieš savaitę dalyvavau Lietuvos čempionate, patekau į dešimtuką. Nebėra galimybių ir laiko gerinti asmeninius savo rezultatus. Buvau jaunių plaukimo čempionas Lietuvoje, jaunių, jaunučių rinktinės narys, Šiaulių čempionas. Prieš baigiant karjerą, Lietuvos čempionate pavyko laimėti trečiąją vietą. Medalių neskaičiuoju, kažkada skaičiavau, bet pamečiau skaičių. Dabar dar laimiu vieną kitą medalį, tai ta kolekcija dar plečiasi. Kai būsiu veteranas, dalyvausiu veteranų varžybose. Šiuo metu orientuojuosi į vaikus, į jų laimėjimus, savęs mažiausiai žiūriu.

– Kokią ilgiausią distanciją esate įveikęs?
– Ilgiausia distancija buvo 5 km trasa Utenoje. Dar teko dalyvauti viename iš pasaulio čempionato etapų: Turkijoje teko plaukti irgi 5 km jūroje. Distanciją jūroje įveikiau per 1 val. 10 min.

Patirtis gera, bet antrą kartą nekartočiau. Plaukti ežere ir jūroje yra du skirtingi dalykai. Kai plaukiau jūroje, didžiausias sunkumas buvo medūzos, kurios trukdė plaukti, maniau, kad teks baigti varžybas.

Mano pagrindinė distancija būdavo 400 m kompleksiniu stiliumi. Šią distanciją įveikiau per 4 min. 50 sekundžių. Niekada nebuvau sprinteris, greičio savybėmis nepasižymėjau, mano pagrindinis variklis buvo ištvermė. Plaukdavau kompleksu: 100 metrų delfinu, 100 metrų nugara, 100 metrų krūtine ir 100 metrų laisvuoju stiliumi. Tai reikalauja universalumo, nes turi kiekvienu būdu labai gerai plaukti.

– Kaip tapote plaukimo treneriu?
– Treneriu niekada nenorėjau dirbti. Buvo laikotarpis, kai baseinas buvo įgrisęs ir norėjau atitrūkti nuo to. Tačiau gyvenimas taip viską sudėliojo, kad toli niekur ir nepabėgau.

Netikėtai vienoje įstaigoje pasiūlė pabandyti. Iš pradžių galvojau, kad man nieko neišeis, nieko nemoku. Pačiam plaukti ir treniruoti yra du skirtingi dalykai. Tu gali būti labai geras sportininkas, bet mokyti plaukti yra visai kas kita.

Pabandžiau ir supratau, kad išeina, pradėjo patikti.

Tada pradėjau dirbti sporto klube. Buvo labai sunku, nes esu dar labai jaunas, sunku įgyti žmonių pasitikėjimą. Daugumai atrodo, kad jei jaunas, tai nelabai ką išmano, ir tėvams savo vaiką yra lengviau vesti pas tą specialistą, kuris turi rekomendacijų. Kai praėjo trys mėnesiai, treniravau 70 vaikų ir prasidėjo organizaciniai dalykai.

Mano tikslas niekada nebuvo tik išmokyti plaukti ir paleisti vaikus maudytis, vis tiek esu buvęs sportininkas.

Stengiuosi, kad jie kažką pamatytų, kad galėtume kažkur nuvažiuoti. Jei dar ir laimime, tai man yra tris kartus didesnė laimė, nei kad aš laimėdavau medalį.

Šiandien treniruoju 140 vaikų ir dar plius 10–12 suaugusiųjų. Iš tų 140 vaikų atrandi vieną kitą talentą, kurio nenori paleisti ir bandai iš jo išspausti viską, ką gali. Šiuo metu tarp antrokų turiu vieną Šiaulių čempioną, iš vaikų draugiškų varžybų turiu laimėtojų, tarp mūsų sporto klubų tinklo turiu vieną čempionę ir 4 prizininkus. Mano tikslas – kad vaikų čempionatuose užimtume prizines vietas ir aplenktume kitas sporto mokyklas. Trenerio darbą dirbu tik 1,5 metų. Ir spręsti, ar aš geras, ar blogas – dar nėra teisinga. Viskas paaiškės ateityje.

– Į varžybas važiuojate tik su vaikais, suaugusių nebandote įtraukti?
– Ne, suaugusieji dar tik mokosi plaukti. Šeštadienį organizuoju 30 min. plaukimą, noriu įtraukti kuo daugiau mėgėjų. Tai bus pirmasis mano bandymas, ateityje tai gal taps ir tradicija. Dauguma žmonių, išgirdę žodį „varžybos“, galvoja, kad susirinks tik profesionalai, bijo dalyvauti. O aš manau, kad plaukti gali bet kas, bet kokio amžiaus. Štai į sporto klubą ateina plaukti 84 metų moterisė, kuri tik prieš 5 metus išmoko plaukti. Ir dabar ji kiekvieną mielą rytą plaukioja. Čia yra tikras pavyzdys, kad nėra amžiaus cenzo.

– Ar turite savo mokymosi metodiką?
– Nedirbu pagal tam tikras taisykles, žinau, kas veikia, kas neveikia. Pratimų, kurie manęs neveikė, ir nebenaudoju. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl turi bandyti prisitaikyti. Savo darbe visada stengiuosi kažką atrasti, kažko naujo pats išmokti. Nėra taip, kad aš viską žinau. Aš mokausi kartu su jais, stengiuosi tobulėti.

– Nuo kada geriausia pradėti mokytis plaukti?
– Aš pats vaikus mokau nuo 6 m. Tuo laiku jie pradeda gaudytis, orientuotis, išlaikyti dėmesį. Geriausia yra 7 m., nes jie pradeda eiti į mokyklą, jau pratę prie disciplinos, tvarkos, pradeda mąstyti. Tokio amžiaus juos lengviau išmokyti plaukti, gali pradėti siekti aukštesnių rezultatų. 5 metų vaikas gali eiti su tėvais, pratintis prie vandens. 5 m. amžiaus vaiką mokyti plaukti yra gana sudėtinga, nes 20 min. jis išlaiko dėmesį, o vėliau tik žaidimai jam galvoj. Mokytis plaukti reikia nuo rudens, jei norisi iki vasaros kažko išmokti. Daugelis daro klaidą, kai pradeda lankyti baseiną tik pavasarį. Net tie, kurie moka plaukti, turėtų ateiti bent 2 kartus per savaitę pasitobulinti plaukimo įgūdžių, nes jie užsimiršta.

– Ką lengviau mokyti plaukti – suaugusį ar vaiką?
– Vaiką yra kur kas lengviau mokyti, nes jis mažiau galvoja, daugiau daro. Suaugę turi tam tikras taisykles: jie logiškai apgalvoja, kaip viskas turėtų būti, kas galėtų nutikti. Vien tai juos stabdo. O vaikai daro automatiškai, dešimt kartų neišėjo, bet vienuoliktą išeis. Suaugusieji galvoja, kad jei vieną kartą neišėjo, tai neišeis ir vėliau. Vaikai yra minkštesni, o suaugę nebėra tokie lankstūs, bet didžiausia problema – įsitikinimai: „To aš tikrai negaliu padaryti ir man neišeis.“ Turiu juos raginti, kalbėtis, kad nenuleistų rankų, anksčiau ar vėliau tikrai pavyks.

– Lengviau mokytis plaukti individualiai ar grupėje?
– Dauguma tėvų galvoja, kad individualiai yra kur kas geriau, nes dirbi tik su vienu, visą dėmesį skiri jam. Aš manau, kad grupėje mokymasis vyksta kur kas greičiau nei individualiai. Kai mokai plaukti grupėje, yra mažiau laiko baimei. Kai pamatai, kad tavo kolega jau daro tą pratimą, kurio tau atrodė, kad neišeis padaryti, automatiškai bandai pakartoti. Taip žymiai lengviau kopijuoti pratimą, nei kai treneris rodo jį ant kranto. Taip pat yra konkurencija, nes niekas juk nenori atsilikti.

Atsiranda draugai, kompanija. Nežinau, ar kiti treneriai taip daro, bet aš savo plaukimo grupes formuoju pagal charakterius, sugebėjimus. Tam tikram vaikui atsidūrus tam tikroje grupėje, jau žinau, su kuo jis bendraus. Numatau įvykių eigą ir dažniausiai neprašaunu.

– Per kiek laiko išmokstama plaukti?
– Ką vadiname mokėjimu plaukti? Vienam gali atrodyti vienaip, kitam – kitaip. Pavyzdžiui, norvegams po 60 val. plaukimo pamokų kurso. Tad jei eina du kartus per savaitę į treniruotę, po metų jis jau mokės plaukti.

Mokėjimas plaukti – kai žmogus sugeba nuplaukti 400 m be sustojimo. Tai yra 16 kartų per baseiną. Arba 30 min. moka plūduriuoti ant vandens. Tai gali atlikti tik tie, kurie yra lankę plaukimo treniruotes, o ne mėgėjai. Mėgėjai moka tik išsilaikyti vandenyje. Jei būtų ekstremali situacija, žmogus pasimestų.

Prisimenu: su tėčiu žvejojau nuo tiltelio. Ir nors lankiau baseiną jau 3 metus, ir save laikiau jau geru plaukiku, kai užsisvajojęs įkritau į vandenį, išplaukiau tik šuniuku. Tai reiškia, kad atsidūrus panikoje, tu negali jaustis tvirtai ant kojų. Aš ir vaikus mokau, kad jums dar reikia daug ko išmokti, nereikia visiškai savimi pasitikėti.

– Kuo plaukimas yra naudingas žmogaus sveikatai?
– Jei vaiką leidi mokytis plaukti nuo pat mažens, paaugęs jis galės eiti į bet kurį būrelį: jo bus ištreniruoti raumenys, kvėpavimas, ištvermė. Plaukimas nemažai degina kalorijų. O XXI a. nutukimo problema yra labai didelė. Kai vaikas turi antsvorio, jis nebegali bėgioti, apkrova tenka keliams, jam pradeda skaudėti, o plaukimas neapkrauna sąnarių. Be krepšinio ar futbolo vaikas gali išgyventi, bet mokėti plaukti turi kiekvienas.

Lietuvos jaunių plaukimo čempionas, daugkartinis Lietuvos taurės ir Lietuvos plaukimo čempionatų prizininkas M. Kasperavičius sako, kad jo pagrindinė distancija būdavo 400 m kompleksiniu stiliumi.
M. Kasperavičiaus archyvo nuotr.