Važinėjantys viešuoju transportu žino, ką reiškia ilgai stovėti lauke ir šalti laukiant autobuso. Jie gali pasidalyti savo patirtimi apie keliavimą pasenusiais autobusais. Ką jau bekalbėti apie ne tik gamtosaugininkų pyktį dėl jų skleidžiamos taršos. Ši netvarka Šiauliuose bado akis, bet panašiai yra ir kituose šalies miestuose.

Nenori šalti lauke
Asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ miesto visuomenei surengė forumą „Įžvalgos teikiant pasiūlymus Šiaulių miesto viešojo transporto pertvarkai“. Renginio metu kalbėta apie viešojo transporto problemas, sprendimus, perspektyvas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius sakė žinąs, kad gyventojams reikia mobilaus transporto, kuris tiktų visiems, būtų kokybiškas, ekologiškas, saugus ir patikimas. Deja, vežėjai to negali pasiūlyti.

Specialistas pripažino, kad Lietuvoje keleivinis transportas nepatenkina šiuolaikinių keleivių poreikio. Vis dažniau žmonės renkasi kelionę savu automobiliu, o ne viešuoju transportu. Dėl to eismo dalyviai patiria įvairių nepatogumų, susidaro kamščiai, įvyksta autoavarijos, labiau teršiama gamta. Norėtųsi, kad šiai sričiai būtų skiriama daugiau dėmesio, jog paslaugų kokybė būtų susieta su naujausių technologijų diegimu, saugiausių priemonių atėjimu į rinką. Todėl labai svarbu, kad keleiviai aktyviau reikštų nepasitenkinimą esama situacija ir pareikalautų geresnės aptarnavimo kokybės, kokios jie iš tiesų nusipelnė.

Asociacijos viceprezidentas paaiškino, kad keleiviams tenka ilgai laukti autobusų, nes sumažėjo maršrutų skaičius. Maršrutų skaičius sumažėjo dėl Lietuvoje buvusių krizinių laikotarpių. Gaila, bet pagerėjus ekonominei situacijai, tie maršrutai nebuvo atkurti ir viešojo transporto mobilumo iki šiol trūksta.

„Gyventojams nepatinka 15-20 minučių laukti autobuso, jie nenori šalti lauke, vėluoti į numatytą vietą. Galbūt todėl ir renkasi kitas transporto priemones“, – svarstė R. Martinavičius.

Tikisi ekologiško transporto
Keleivius erzina ir senos transporto priemonės, jie mieliau norėtų važinėti naujesniais autobusais. Statistikos duomenimis, matyti, kad apie 75 proc. visoje Lietuvoje esančių autobusų yra daugiau nei dešimt metų. Kai kuriais iš jų važinėjama penkiolika ar net dvidešimt metų. Baisiausia, kad tokiomis transporto priemonėmis vežami keleiviai. Gal dėl to galima sakyti, kad savivaldybėms nerūpi gyventojų poreikiai? Štai kitose Europos šalyse seni autobusai naujais yra keičiami praėjus penkeriems ar septyneriems metams. Kodėl tokia pati taisyklė negali galioti Šiauliuose?

Vežėjų atstovas atsakė, kad viskas dėl lėšų stygiaus ir nesąžiningų konkurso sąlygų. Vežėjai iki šiol neturėjo galimybių įsigyti naujų transporto priemonių, pagal tam tikras ES programas. Šiandien galimybių atsirado daugiau, tačiau viską stabdo nacionalinėje teisėje esantis įrašas, kad tik konkurso būdu atrinktas vežėjas gali pretenduoti į tas lėšas.

„Šios nuostatos nacionalinėje teisėje turėtų nebelikti, nes uždarosioms akcinėms bendrovėms sunku konkuruoti su privačiais vežėjais. Pirmiausia todėl, kad joms papildomai dar reikia rūpintis kita infrastruktūros dalimi: autobusų stotimis, troleibusų tinklais, remontų dirbtuvėmis, administraciniais pastatais ir t. t., o privatūs vežėjai tokių išlaidų neturi“, – tikino R. Martinavičius.

Autobusų parkai neatsinaujina ir dėl neatgautų skolų iš savivaldybių. Šiuo metu savivaldybės su vežėjais yra sudariusios dviejų krypčių sutartis dėl lengvatinio keleivių vežimo ir kompensacijų už nuostolingų arba nepelningų maršrutų aptarnavimą. Pagal susitarimą, savivaldybės nuostolius turėtų atlyginti, bet neskuba to daryti. Šiandien savivaldybės Lietuvos vežėjams yra skolingos 40 mln. eurų.

„Šios skolos vežėjams neleidžia įsigyti naujesnių transporto priemonių arba daryti investicinių projektų. Dėl patirtų nuostolių bankai jiems nėra linkę suteikti paskolų, todėl atsiduriama tarsi užburtame rate. Atrodo, norisi atnaujinti transporto priemones, bet savivaldybės negrąžina skolų, o bankai pinigų neskolina. Todėl didžioji dalis regionų atsisako lėšų, skirtų ekologiniam transportui, kad išlaikytų savo vežėją. Jie žino, kad leidus rajono vežėjui dalyvauti konkurse, jis garantuotai konkursą praloš, nes privatūs vežėjai šioje vietoje žaidžia“, – akcentavo vežėjų atstovas.

Anot jo, politikai klaidingai mano, kad autobusų parkams pralaimėjus konkursus, nieko blogo neatsitiks. Žmonės gaus darbą naujose įmonėse, o turimai infrastruktūrai pavojus nekils. Iš tiesų viskas nėra taip paprasta. Specialistas paaiškino, kad atėjus į rinką naujam žaidėjui, žmonės darbo negautų, nes jie atsivežtų savų, o turimai infrastruktūrai kiltų didžiulis pavojus, ypač autobusų stotims.

Lietuvos vežėjams nesiseka ir su tarpmiestiniais pervežimais. Visiems žinoma, kad į tam tikrą vietą lėktuvu galima nuskristi pigiau nei važiuoti autobusu, todėl žmonės turistinėms kelionėms autobusus renkasi vis rečiau.

Panašu, kad situacija ateityje bus dar prastesnė, nes valdžia panoro skelbti konkursus tolimajam susisiekimui. Asociacijos viceprezidento teigimu, tai nebūtų problema, jeigu valstybė tolimajam susisiekimui skirtų lėšų, tačiau kol kas už tai negaunama nė cento.

„Nematau priežasties, kodėl reikėtų skelbti konkursus. Nejau norima, kad į rinką ateitų daugiau užsienio įmonių su savo darbuotojais, kurie vėliau visus pinigus išsivežtų kitur“, – svarstė R. Martinavičius.

Svajoja apie nemokamus bilietus
Renginyje dalyvavusiems šiauliečiams išgirsti pasiteisinimai paliko įspūdį, tačiau jie vis tiek aršiai kovojo už savo kaip keleivių teises. Jie domėjosi, kodėl į kaimelius važiuojančios močiutės, paprašiusios vairuotojo sustoti arčiau namų, yra priverstos išlipti tik stotelėje ir pėsčiomis ilgiau keliauti link savo namų. Jie klausė, kodėl visi gyventojai viešuoju transportu negalėtų važiuoti nemokamai. Piktinosi dėl maršrutų stygiaus į mažuosius miestelius.

Vežėjų atstovas atsakė į visus šiauliečiams rūpimus klausimus. Vežėjų atstovas paaiškino, kad vairuotojai keleivių bet kur negali išlaipinti dėl jų pačių saugumo, tačiau pripažino, kad žmogiškuoju atžvilgiu įmanoma padaryti kitaip. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sunkiai vaikščioja, galima pasielgti žmogiškai ir jį išleisti arčiau namų. Kitaip tariant, jeigu vairuotojas nesustoja ten, kur norisi, ant vairuotojo nereikėtų pykti, nes jis elgiasi pagal taisykles, o jeigu sustoja – už tai reikėtų padėkoti.

Jis patikino, kad bilietai keleiviams iš tiesų galėtų būti nemokami. Štai daugelyje šalių iš kažkur atskridus lėktuvu vėliau galima sėkmingai pasinaudoti nemokamu bilietu ir bet kokia transporto priemone nukeliauti į miesto centrą. Tokį „stebuklą“ galima išvysti pas mūsų kaimynus Taline. Jeigu tokia paslauga egzistuotų ir Lietuvoje, net neabejojama, kad žmonės dažniau važinėtų viešojo transporto priemonėmis. Be to, dėl to būtų geriau ir gamtai, nes mažiau žmonių važinėtų savais automobiliais ir taip jos neterštų.

Asociacijos viceprezidentas nesuskubo paneigti fakto, kad žmonės, kada panorėję, iš Šiaulių negali nuvykti į kaimus: „Mes norime jus mylėti ir vežti taip, kaip įsivaizduojame. Tačiau maršrutų tinklą formuoja savivaldybė, būtent ji turėtų nuspręsti, kiek kartų autobusas turėtų važinėti į tam tikrą vietą. Mes galime važiuoti net ir tūkstančius kilometrų, tačiau turime žinoti, kad to jums tikrai reikia ir, žinoma, jeigu už tai kas nors sumokės.“

Be to, autobusai negali važinėti bet kur ir bet kada, nes mažėja keleivių srautas. Dėl to net yra perkami mažesni autobusai su 32-38 vietomis.

Susitikimo metu šiauliečiai išsakė ir daugiau kritikos, domėjosi, kodėl viskas daroma ne keleivių naudai. Iškelti klausimai išryškino problemą, kad ne visi gyventojai yra patenkinti kelionėmis viešuoju transportu. Kas žino, galbūt išsakyti priekaištai buvo pirmasis žingsnis geresnio keleivių aptarnavimo link.

Šiauliečiai nebijojo užduoti nepatogių klausimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.