Dėl 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio skyrimo paramai gavimo intensyviai konkuruojama. Apsilankius bet kurioje ne pelno siekiančios organizacijos interneto puslapyje, visada pamatysite banko sąskaitą, į kurią raginama pervesti savuosius 2 procentus. Vieni gyventojai į tokius prašymus reaguoja ir paremia net politines partijas, o kiti apie tai nesusimąsto arba paramos prašančiomis organizacijomis visiškai nepasitiki.

Remia politines partijas
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šalies gyventojai iš savo pervedamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) partijoms skyrė beveik milijoną eurų. Daugiausia paramos sulaukė konservatoriai, tuo tarpu menininkams buvo pašykštėta: skirta tik 131 tūkst. eurų. Galimybe skirti dalį 2016-aisiais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pirmąkart pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. asmenų, nusprendusių paremti per 700 menininkų.

Politikus remia mažiau palyginti su pernai, mažėjo ir gyventojų, skiriančių paramą, ir pats paramos dydis. Šiemet partijos iš viso sulauks daugiau nei 950 tūkst. eurų paramos, kurią nuo 2016-aisiais sumokėto GPM paskyrė 62 tūkst. gyventojų. Pernai 69 tūkst. gyventojų partijoms skyrė 1,02 mln. eurų.

Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų.

Daugiausia gyventojų paramos šiemet bus pervesta labdaros ir paramos fondui „Aušroja“, jai skirta daugiau nei 390 tūkst. eurų. Tradiciškai antrąją ir trečiąją pozicijas išsaugojo labdaros ir paramos fondai „Mamų unija“ (207 tūkst. eurų) bei „Bėdų turgus“ (167 tūkst. eurų). Paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms jau pervesta 2,5 mln. eurų, likusi paramos dalis bus pervesta iki lapkričio 15-osios.

Vadovaujasi vidinėmis vertybėmis
Įdomu, kam ir kodėl savo pinigus skiria šiauliečiai? Paaiškėjo, kad gyventojai ne pelno siekiančias įstaigas remia pagal savo vertybes, paraginti pažįstamų ar visai jų neremia.

„Prieš nuspręsdamas, kurią įstaigą paremti, aš pirmiausia pagalvoju, kuo galiu prisidėti, kad pasiekčiau pokyčių. Kurioje vietoje mano parama būtų reikalingiausia, kad pokyčiai įvyktų? Aš esu šalies patriotas, dėkingas protėviams už pasiaukojimą dėl mūsų visuomenės, todėl aš remiu tuos, kurie gali prisidėti prie valstybei opių problemų sprendimo“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Alvydas.

Vieną procentą jis skiria vienai partijai, nes mano, kad sustiprėjusi ji Lietuvoje sukurtų geresnę ateitį.

Alvydas nepamiršta paremti ir įvairių organizacijų, įstaigų, tik pripažįsta, kad išsirinkti tą vienintelę ne taip paprasta. Kadangi jo vaikai užaugę, jis 2 proc. neskiria darželiui ar mokyklai. Aukoja tiems, kurie viešai ir išsamiai atsiskaito apie savo vykdomus projektus, be to, informaciją apie juos teikia ne tik tada, kai renka pinigus, bet ir kai baigia savo gerus darbus.

„Aš linkęs paremti sergančius ar kitaip likimo nuskriaustus vaikus, gyvūnų globos organizacijas ir skurstančius savo tautiečius“, – atvirauja šiaulietis.

Šiaulietė Veronika dienraščiui sako, kad įvairioms organizacijoms visuomet skiria 2 proc., taip pat visus metus neužmiršta paremti skurstančių žmonių.

„Aukoju jau seniai, net kai buvau tik studentė įmesdavau vieną kitą monetą gatvėse elgetoms ir atiduodavau nebereikalingus daiktus. Dabar reguliariai dalyvauju kraujo donorystės akcijose ir pervedu pinigų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų paramos organizacijai, kuriai ir skiriu 2 proc. metinės savo sumokamos pajamų mokesčio sumos“, – pasakoja Veronika.

Ji sako pasitikinti organizacijos darbuotojais, žino, kad skirta parama tikrai pasieks mažuosius ligoniukus, nes organizacija skelbia savo finansines ataskaitas.

Prieš Kalėdas ji taip pat aukoja pinigų, kad būtų galima nupirkti dovanų sergantiems vaikams.

„Žinau, kad tie keli eurai, kuriuos paaukoju, stebuklų nepadarys, bet smagu žinoti, kad jie bus pridėti prie kitų žmonių aukų, iš kurių bus galima nupirkti vaikų išsvajotą dovaną“, – mano šiaulietė.

Nemoka užpildyti deklaracijų
Jaunos merginos Justės nuomone, kiekvienas privalo skirti 2 proc. nuo sumokėtų mokesčių tiems, kam labai reikia, nes nepaskyrus visos lėšos grįžta į biudžetą, o valstybė tuos pinigus gali panaudoti ne itin svarbiems dalykams.

„Nesuprantu tų, kurie vengia ar tingi tai daryti, tai mūsų pilietinė pareiga ir atsakomybė, kurios neturėtumėme vengti. Iš kitos pusės, suprantu, kad sunku  išsirinkti, kam parama reikalingiausia“, – svarsto Justė.

Kadangi pati yra jauna, ji jaučia atsakomybę paremti jaunimo organizacijas. Mergina sako tikinti, kad visuomenėje jaunimo vaidmuo yra svarbus, tad kuo daugiau bus tokių organizacijų, tuo šiauliečiams bus geriau.

„Nuo to laiko, kai esu darbinga, uždirbu ir moku mokesčius valstybei, pervedinėju 2 proc. Paramą skiriu nevyriausybinei, ne pelno siekiančiai jaunimo organizacijai arba kitai visuomeninei organizacijai. Tiesiog pasirenku, kam tuo metu esu lojali ir kam labiau reikia“, – tikina Justė.

Jaunuolis Tomas atvirauja, kad savo 2 proc. niekam neskiria, nes nežino kaip tai padaryti. „Nesinaudoju šia galimybe, apie tai nesusimąstau, tingiu apie tai galvoti ir apskritai aš tam neturiu laiko. Be to, man trūksta informacijos, nežinau kur jos ieškoti, nemoku ir nesuprantu kaip pildyti deklaraciją. Jeigu visuomenėje būtų daugiau apie tai kalbama, patariama, kam skirti savo 2 proc. pajamų mokesčio, galbūt ir aš kam nors tas lėšas skirčiau“, – sako Tomas.

Kita vertus, jis kelia klausimą, ar paaukoti pinigai visada pasiekia galutinį adresatą. Anot jo, paaukotos lėšos gali būti skiriamos ne tam, kam jų iš tiesų reikia.

„Manau, jeigu norisi kam nors padėti, geriausia tuos pinigus atiduoti tiesiai į rankas, nes tik tuomet gali būti užtikrintas, kad tos lėšos pasiekė tikslą“, – mano šiaulietis.

Jis taip pat nesupranta, kodėl žmonės ryžtasi aukoti 1 proc. politinėms partijoms: „Žmonės skundžiasi, kad sunku gyventi, jog mokyklose seni suolai, senos sporto salės, kiauri stogai. Vietoje to, kad jiems padėtų, nusprendžia remti partijas. Niekaip nesuprantu, kur čia logika.“

Mano, kad dauguma sukčiauja
Panašiai mąsto ir šiaulietis Edmundas. Jo nuomone, geriau 2 proc. pajamų mokesčio dalies niekam neskirti.

„Manau, kad paramą gavę žmonės pradeda sukčiauti, vėliau dėl to policijai ir prokuratūrai atsiranda daugiau darbo, nes tenka išsiaiškinti, kam iš tiesų tie pinigai buvo panaudoti. Galiausiai gaunasi taip, kad kontroliuojant ir baudžiant prasižengusias organizacijas išleidžiama daugiau valstybinių institucijų pinigų“, – mano šiaulietis.

Jo nuomone, Lietuvoje yra labai daug sukčių, kurie neteisėtai surenka lėšas ir naudoja savo reikmėms. Dėl to valstybė neišvengia kaltinimų, kad nekontroliuoja tų aferistų. Anot jo, kalti ir patys žmonės, kurie nereikalauja atitinkamų dokumentų, kuriuose būtų duodančių ir renkančių pinigus parašai.

„Esu įsitikinęs, kad geriau nereikia niekam nieko aukoti, išskyrus tuos atvejus, kai tiksliai žinoma, kur ir kam atitenka mūsų skirti pinigai“, – sako Edmundas.

Primename, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas gali skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio dalį vienam ar keliems paramos gavėjams ir (ar) iki 1 proc. – vienai ar kelioms politinėms partijoms (iš viso – 3 proc. nuo praėjusiais metais sumokėto GPM).

Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš gyventojo papildomų materialinių išlaidų. Pervestina pajamų mokesčio suma yra apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio sumos, kurią iš gyventojo pajamų per mokestinį laikotarpį išskaičiavo mokestį išskaičiuojantis asmuo, ar kurią gyventojas deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kaip mokėtiną.