Šiaulių miesto mero Artūro Visocko komandoje dirbantis jaunas padėjėjas Audris Narbutas turi konkrečias funkcijas – padėti merui ir Savivaldybei palaikyti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis. Padėjėjui, matyt, toks darbas nekelia pasitenkinimo ir jis susimąsto sau kur kas įdomesnių užsiėmimų. Neseniai savo jaunatvišką patriotizmą pabandė pademonstruoti inicijuodamas pakeisti J. Janonio gimnazijos pavadinimą ir taip sukeldamas šurmulį miesto bendruomenėje. Dabar jį jau domina kitos temos – abortų prevencija ir strateginis miesto planavimas pagal ekonomikos ciklus.
– Socialiniuose tinkluose rašėte, kad turite dvi naujas iniciatyvas. Pakomentuokite.
– Pirmiausia Lietuvoje su strateginiais planais yra vienas didelis trūkumas – Savivaldybėje turime 9 metų strateginį planą, kuriame iš esmės visiškai nevertinama ekonominių ciklų kaita. Šiuo metu turime perteklinį biudžetą. Dalį tų perteklinių lėšų siūlyčiau nukreipti į tam tikrą mechanizmą strateginiame plane – rezervą. Nacionalinė valdžia pati priėjo prie tų dalykų. Nežinau, ar aš su kolegomis apie tai pradėjau kalbėti pirmiau, ar premjeras S. Skvernelis. Pagrindiniai mechanizmai yra tokie pat. Kai ekonomika smunka, dėl rezervo valdžia būtų įgali tęsti darbus. Aš ir su ekonomistu Gitanu Nausėda esu kalbėjęs, jis mano pozicijai pritaria.
– O ar pritaria meras jūsų pasiūlymui?
– Meras pritaria.
– Bet tai nėra nauja idėja. Dar praėjusių metų pabaigoje, kai buvo sukaupta 11 mln. perteklinių lėšų, buvęs Savivaldybės kontrolierius įspėjo apie tai, kad reikėtų kaupti 2 mln. Eur rezervą, bet pritarta nebuvo.
– Meras tą iniciatyvą remia. Man regis, meras pritrūko tam tikros paramos Taryboje. Kodėl aš atsivežu į Šiaulius G. Nausėdą? Jo vizitas – tai iš manęs išėjęs dalykas. Kai kažką sako Audris Narbutas, netgi jei Audris Narbutas yra teisus, žmonės gali pasakyti: na, jaunas, atėjo, kažką pakalbėjo. Kai tai kalba žinomiausias šalies ekonomistas, yra kitaip.
– Antra jūsų iniciatyva – abortų prevencija?
– Taip, ir čia gali būti keletas žingsnių. Pirmas – abortų prevenciją ir krizinį nėštumą iškelti į prioritetų sąrašą. Jei įtraukiame, organizacijos gali tikėtis gauti finansavimą iš Savivaldybės. Pirmas noras – pakviesti įvairias organizacijas siūlyti iniciatyvas, spręsti šią problemą. Pats buvau nuvažiavęs į Vilnių, į krizinio nėštumo centrą. Situacija yra tokia: moteris neplanuotai pastoja. Galbūt koks nors veidmainis, tikėdamasi lytinio pasitenkinimo, manipuliuoja ja. Kritiniu momentu ji laukiasi vaiko ir yra paliekama. Deja, vyrai, siekdami lytiškai pasitenkinti, tokių dalykų padaro. Tai yra žiauriai negarbinga, mano galva, bet deja, taip būna. Kas atsitinka? Moteris yra skausme, strese, vos ne pirmas žingsnis yra bėgti darytis abortą. Bet yra tiek pasekmių, tiek pagalbos klausimai. Mes norime sukurti sistemą, kad prieš darant abortą būtų kalbamasi tiek su psichologais, tiek su įvairiais socialiniais partneriais, darbuotojais, kuo tiek Savivaldybė, tiek šalis gali prisidėti gelbstint tokias moteris.
– Ar tai reiškia – siekti moteris įtikinti atsisakyti sumanymo rinktis abortą?
– Skatinti rinktis gyvybę. Savivaldybė negali uždrausti abortų, bet daryti tai, kad tas pasirinkimas nebūtų visiškai streso situacijoje Savivaldybė gali. Kalbėjausi su Bendruomenės sveikatos taryba, tiek su Centro bei Dainų poliklinikų vadovais, jie tai remia. Čia yra ką nuveikti. Šiauliuose galima daryti pilotinį projektą. Baigiamasis taškas šiame procese yra Šiaulių ligoninė, kuri nėra pavaldi miesto Savivaldybei. Todėl reikėtų įtraukti ministeriją (Sveikatos apsaugos – aut.) ir ministrą Verygą kaip partnerius.
Kuo tai naudinga miestui? Pirmiausia demografinės situacijos gerinimas. Kitas dalykas, jei žmonės yra nužudomi, jie negali gimti, apie kokį jų indėlį į visuomenę galime kalbėti?
– Kodėl jums svarbi abortų prevencijos tema?
– Pirmiausia aš vertinu gyvybę. Turime prastą statistiką. Kai kurie žmonės sako, kad Šiauliai turi tris kartus daugiau abortų nei šalies vidurkis, nes esame regiono centras, čia atvažiuoja ir iš aplinkinių rajonų. Man iš esmės vienodai. Jei žmogaus gyvybė yra vertinama pagal gyvenamąją vietą, yra kažkas ne taip. Aš – gyvybės kultūros šalininkas. Neslėpsiu, aš esu katalikas. Kartu noriu pabrėžti, gyvybės apsauga nėra katalikų privilegija. Taip, dažniausiai šiais klausimais užsiima katalikai, ir tai yra labai liūdna. Jei gyvybės apsauga yra tik katalikų privilegija, galima prieiti prie tokios absurdo ribos, kad žmogus išeina su automatu į gatvę, sako „aš nesu katalikas“ ir šaudo.
– Ar jūs pasisakytumėte už abortų uždraudimą šalyje?
– Taip, bet klausimas, kokias sprendimo technikas aš siūlyčiau. Čia turėčiau dar labiau įsigilinti į tą temą. Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes kalbame apie žmogaus gyvybę.
– Sakykite, o kokiems darbams už mokesčių mokėtojų mokamą atlyginimą jūs esate nusamdytas?
– Mano darbas – pagalba merui vykdant politiką. Didele dalimi jaunimo politiką. Kadangi aš iš esmės padedu merui, bet jis, kaip tiesioginis vadovas, jeigu mato, kad aš turiu gerą iniciatyvą, kuri gali nešti naudą miestui, gali pasakyti: aš remiu šitą dalyką, darykit. Kai kalbame apie jaunimo politiką, tai ji šiek tiek išplaukianti. Jei Savivaldybė nesugebės suvaldyti savo biudžeto, tai kirs per kišenę visiems, taip pat ir mokyklų aprūpinimui. Per tai tiesiogiai nukenčia jaunimas. Gal atrodo, kad turėčiau su jaunimo organizacijomis bendradarbiauti, bet jei tu neužfiksuoji šitų problemų, nepateiki sprendimų, nukenčia jaunas žmogus, nes jis yra mokykloje, kuri finansuojama iš biudžeto.
