Vakar Vyriausybėje su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis pasirašyta kolektyvinė šakos sutartis. Manoma, kad pasirašius šį dokumentą pedagogai galės tikėtis didesnių atlyginimų. Taip pat yra manančių, kad dėl pasirašytos sutarties mokytojams kils daugiau grėsmių negu iš to bus naudos.

Netiki valdininkų pažadais
Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. „Šiaulių naujienoms“ jis komentuoja, kad pirmiausia reikia galutinai susitarti dėl esminio mokytojų laukiančio pokyčio, t. y. dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio, o po to bus galima nuspręsti ir dėl sutarties pasirašymo.

Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad iki šiol profsąjungos dažnai kreipdavosi į Vyriausybę dėl mokytojų atlyginimų didinimo, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir kitų dalykų, tačiau tai neatnešė naudos. Iš Vyriausybės tik gautas pažadas, jog šios problemos bus aptartos iki tam tikros datos.

„Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad apie tai bus kalbama kitų metų birželio mėnesį, iki tol ministerija neplanuoja skirti jokių finansų mūsų problemoms spręsti. Todėl nematome prasmės rašytis tokios sutarties, tai būtų tas pats, kaip pirkti katę maiše“, – teigia A. Navickas.

Anot jo, uždegus žalią šviesą įvesti etatinio mokytojų darbo apmokėjimą, bet nesusitarus dėl paties modelio, galiausiai bus įvykdyta vyriausybės „svajonė“ – su praktiškai tais pačiais pinigais padaryti taip, kad mokytojų sumažėtų, o likusieji dirbtų visus darbus.

Maža to, nors aukšti politikai ir valdininkai deklaruoja ugdymo kokybės siekį, net kalba apie mokytojams būtiną magistro ar net aukštesnį mokslinį laipsnį, kolektyvinėje sutartyje įteisinta nuostata sudaryti prielaidas, jog mokytojais praktiškai gali dirbti bet kas.

„Šiuo metu sutartyje numatyta, kad mokytojais galės dirbti bet kas, net išklausę tik kelių mėnesių kursus. Manau, tai neigiamai atsilieptų ugdymo kokybės gerinimui mokyklose. Todėl skubėti pasirašyti tokios sutarties tikrai neverta“, – mano A. Navickas.

Mokytojai palieka mokyklas
Pašnekovo nuomone, mokytojų atlyginimai turėtų kilti nuo kitų metų sausio 1 d., kaip buvo žadėta prieš metus. Sutikimas apie tai kalbėti tik kitų metų viduryje reikštų mokytojų apgaudinėjimą.

„Manau, tai akivaizdžiai parodo Vyriausybės požiūrį, kaip politikai veidmainiauja eidami į rinkimus, žadėdami švietimui skirti prioritetą. Manėme, kad mokytojams nebereikės protestuoti, šalti prie Vyriausybės, bet matome, kad sprendimų nėra. Akivaizdu, kad Vyriausybės darbų planuose nėra numatyta didinti mokytojų atlyginimus“, – sako profsąjungos pirmininkas.

Jo nuomone, jeigu mokytojų darbo sąlygos nebus gerinamos ir ateityje, turbūt iš viso nebebus norinčių tapti pedagogais. Pastebima, kad jau dabar profesionalūs mokytojai bėga iš prestižinių mokyklų, nes nebenori daug ir sunkiai dirbti už nedidelį atlygį.

„Mokytojai masiškai palieka geras mokyklas, todėl galima numatyti, kad jų trūkumas tikrai bus. Kaip jau minėjau, todėl Švietimo ir mokslo ministerija numato punktą sutartyje, kad dėstyti galėtų nebūtinai tik tos srities specialistai, bet ir panašių profesijų atstovai. Galbūt jie tą problemą taip ir išspręstų, bet ar tada galėsime kalbėti apie geresnę ugdymo kokybę“, – svarsto A. Navickas.

Jis tiki, kad profesinės sąjungos gali padėti spręsti mokytojų problemas, tačiau pabrėžia, kad vien tik žodis „profsąjunga“ yra neveiksnus: „Reikia, kad ir patys mokytojai aktyviai dalyvautų. Be to, vis atsiranda pseudoprofsąjungų, kurios neva atstovauja darbuotojų interesams, tačiau realiai pasirašinėja bet ką, dėl to ir yra diskredituojamas profsąjungų vardas ir kvestionuojamas klausimas, ar profsąjungos iš viso yra pajėgios ką nors spręsti.“

Prisiima teisinius įsipareigojimus
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius yra kitokios nuomonės. Anot jo, kolektyvinės šakos sutarties pasirašymas reiškia žingsnį į priekį, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia, pasirašydama teisės aktą, prisiima teisinius įsipareigojimus prieš mokytojus. Iki tol buvusios Vyriausybės išsisukinėjo, bijojo prisiimti atsakomybę ir apgaudinėjo mokytojus.

Jis sako nesuprantantis, kodėl LŠDPS nenori pasirašyti šios sutarties. Kitos profsąjungos tiki, jog pasirašius sutartį mokytojų darbo sąlygos turėtų gerėti.

„Nesuprantu, kur yra problema. Kolektyvinėje sutartyje apie darbo apmokėjimą nėra tiksliai nieko parašyta, minimas tik faktas, kad jis bus įvestas. Nepasirašyti sutarties ir atsisakyti teisės dalyvauti derinimo procedūroje, mano manymu, yra visiškai nelogiška“, – mano A. Jurgelevičius.

Primename, kad šią sutartį pasirašyti Vyriausybė įgaliojo švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, o pagrindiniai sutarties punktai susiję su mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimu.

Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas laipsniškai bus įvedamas nuo kitų metų rugsėjo per dvejus metus. Valstybė etatiniam darbo užmokesčiui įvesti papildomai skirs 93 mln. eurų. Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų. 2018-2022 m. numatyta sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas.

Sutartyje numatytos ir kitos mokytojo statusą gerinančios sąlygos – iki 2020 metų siekiama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimą sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu, taip pat sudaryti galimybes mokytojams įgyti kitą pedagoginę specializaciją.

Sutartį parengė 6 profesinės sąjungos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija.