Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 16 reitingo poziciją ir atsidūrė tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių. Manoma, kad už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir – svarbiausia – priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai.
Imasi konkrečių darbų
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tam galbūt įtakos turėjo įdėtas sistemingas įvairių institucijų darbas.
„Lietuvoje bandoma atsisukti į verslą, spręsti jam kylančias problemas bei ieškoti alternatyvų. Kai šio tikslo link eina visi, tada ir rezultatą galime matyti. Svarbu pažymėti, kad buvo atlikti konkretūs darbai, kurie padėjo pagerinti verslo aplinką – pavyzdžiui, priimtas naujasis Darbo kodeksas, palengvintos sąlygos verslui prisijungti prie elektros tinklų ir kt.“, – komentuoja G. Morkūnas.
Jo teigimu, vis daugiau asmenų domisi verslo kūrimo galimybėmis, nori patys realizuoti savo įgūdžius, nepriklausyti nuo darbdavių. Tai rodo ir didėjantis konsultacijų skaičius bei organizuojamų renginių paklausa.
Dažnas verslininkas yra savo srities specialistas – statybininkas, konsultantas, grožio specialistas. Vis dėlto jam pritrūksta verslo valdymo įgūdžių, trūksta žinių, kaip efektyviai vykdyti veiklą, planuoti bei įgyvendinti verslui keliamus reikalavimus. Tačiau egzistuoja ne vienas projektas, kuris padeda užpildyti šias spragas. Verslo konsultantų tinklas, Nacionalinis mentorių tinklas – tai projektai, kurie padeda verslui įgyti šių žinių.
Vis dar kyla problemų
Dažnai girdima, kad lietuvius nuo savo verslo sukūrimo atbaido per dideli mokesčiai. Pašnekovas komentuoja, kad iš vienos pusės, Lietuvoje pelno mokestis yra vienas mažiausių.
„Jei įmonės apyvarta per pastaruosius dvylika mėnesių buvo mažiau nei 300 tūkst. eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršijo dešimties, yra taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokestis. Kita vertus, darbo jėga apmokestinama smarkiai ir bet kuris pradedantis verslas, pradėdamas samdyti darbuotojus, moka didelius mokesčius nuo pirmos dienos nepaisant to, kad pajamų dar gali ir negauti. Tikėtina, kad verslo pradžioje sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, rizika jaunam verslui gerokai sumažėtų“, – išeitį siūlo G. Morkūnas.
Anot jo, norint versle ko nors pasiekti, reikia būti lankstesniems, nes sėkmingas verslas dažnai yra nestandartinis, galvojantis inovatyviai, o prisitaikyti prie verslo reguliavimo kartais tampa sunku. Jau dabar pastebima, kad institucijos iš baudžiančių tampa patariančios ir padedančios, tačiau čia dar yra kur tobulėti. Dar reikia pradėti rinkti kliūtis, su kuriomis susiduria verslas, bei ieškoti tam sprendimų.
Bandoma tobulinti teisinę aplinką
Jau yra pateikti keli siūlymai, kaip reikėtų patobulinti teisinę aplinką tam tikrose srityse. Vienas iš siūlymų – palengvinti leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką. Šis palengvinimas paliestų daugelį verslų ir sutaupytų laiko.
Siūloma nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiuo metu šalyje pelno mokestį apskaičiuojant taikoma lengvata, kai sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos vykdant MTEP, tris kartus atskaitomos iš pajamų – viena žymiausių.
