„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad šį mėnesį pasirodė net dvi peticijos su siūlymais keisti Juliaus Janonio gimnazijos pavadinimą. Spalio 10 d. buvęs gimnazijos mokinys įregistravo elektroninėje peticijų sistemoje pasiūlymą pavadinti istorinę Šiaulių mokyklą partizano Jono Noreikos vardu. Jau po kelių dienų prorusiškame portale ši naujiena buvo panaudota propagandiniame kare prieš Lietuvą. Pasirodė dar vienas pasiūlymas – pavadinti gimnaziją Vasario 16-osios vardu. Kyla įvairių sąmokslo teorijų, o gimnazijai tenka ieškoti primestos problemos sprendimų.

Peticija susidomėjo prorusiškas portalas
Spaudos konferencijoje sukurtą situaciją komentavo miesto meras Artūras Visockas, Seimo narys, Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis, „Juventos“ progimnazijos direktorius istorikas Vytautas Girčius, vienos iš peticijų autorius mero padėjėjas Audris Narbutas.

Prorusiško portalo paskelbtoje žinioje rašoma, kad Šiauliuose rengiamasi keisti J. Janonio gimnazijos pavadinimą į vieno iš „miško brolių“ vadų J. Noreikos vardą ir akcentuojama, kad ši istorinė asmenybė neva dalyvavo Holokausto procese. Nors publikacijoje paskelbta mero A. Visocko nuotrauka, minima Seimo nario A. Gumuliausko pavardė, nė vieno iš jų autoriai nekalbino.

Istorijos profesorius A. Gumuliauskas neslėpė, kad po šios žinios reakcijos ilgai laukti neteko, į jį kreipėsi žydų bendruomenė prašydama paaiškinti, kas čia vyksta.

„Į mūsų praeities klausimus reikia žiūrėti labai rimtai, atlikti profesionalius istorinius tyrimus. Kur nėra tyrimų rezultatų, atsiranda niša, kurioje pradeda veikti diletantai. Gal vieni veikia per savo kvailumą, kiti kažkieno užsakymu, tačiau piršdami savo diletantišką tiesą kiršina ne tik tautas, bet ir valstybes. Aiškiai suprantu propagandinio karo taktiką. Pradžioje apipilama purvais, sukeliamos abejonės istoriniu faktu tarp mūsų piliečių, o vėliau pradedamas tarpusavio aiškinimasis, kuris prie gero nepriveda. Tokios propagandos tikslas – sumenkinti valstybę ir jos istoriją, sukelti piliečių nepasitikėjimą savo valstybe ir taip ją susilpninti iš vidaus. Kviečiu visus, kurių sprendimai kažką lemia, apgalvotai kalbėti, nes klausimai yra jautrūs. Pavadinimo keitimas buvusio mokinio J. Noreikos vardu nėra iki galo pagrįstas. Kai bus atlikti objektyvūs istoriniai tyrimai, jie bus paviešinti ir aiškūs“, – vertino komisijos pirmininkas.

Jis apgailestavo, kad Rusijos propagandiniame kare užkliudyta ir J. Janonio gimnazija su savo turtinga istorine praeitimi. Istorikas pastebėjo, kad J. Noreikos klausimas nėra galutinai paruoštas, ištyrinėtas ir čia istorikams teks padirbėti. Dėl Vasario 16-osios pavadinimo – jau kitaip. Tyrimai atlikti labai gilūs ir pagrįsti dokumentais. Politikas mano, kad pavadinimo keitimas yra mokyklos bendruomenės klausimas. Jei bendruomenė kada nors nuspręstų eiti tokiu keliu, pagrindas tam būtų rimtas – ten mokėsi 4 Nepriklausomybės akto signatarai, o paties dokumento projekto kūrime dalyvavo net trys iš jų.

Dovana Lietuvai?
A. Gumuliauskas dėkojo Savivaldybei už puikią alternatyvą J. Noreikos vardui – pavadinti gimnaziją Vasario 16-osios vardu, kuri pristabdė šio klausimo politizavimą. Šios alternatyvos autorystę prisiėmė mero padėjėjas Audris Narbutas. Iš to didelio azarto jaunasis politikas ėmė skleisti netikslias žinias, kad vienintelėje Šiaulių gimnazijoje mokėsi net 4 signatarai. Vyresnieji istorikai priminė, kad Marijampolės gimnaziją lankė net 5 istorinės asmenybės, pasirašiusios Nepriklausomybės aktą.   

Konservatorius tikino, kad J. Janonio gimnazijos vardo pakeitimas būtų dovana Lietuvai. Bet jam gražus ir Signatarų pavadinimas.

„Jei nebūtų buvę peticijos dėl J. Noreikos vardo suteikimo, būčiau pradėjęs nuo pokalbio su gimnazijos direktoriumi. Net labai neplatinau tos savo peticijos. Bet kai pamačiau, kad po ana peticija smarkiai renkami parašai, kad tuo gali būti pasinaudota prieš Lietuvą, ėmiausi iniciatyvos“, – aiškino A. Narbutas, nors prieš gerą savaitę savo socialinio tinklo paskyroje jis rašė, kad vertindamas pirmosios peticijos iniciatyvą tiesiog nori pasiūlyti kiek kitokį pavadinimą – Vasario 16-osios ir taip įamžinti Lietuvos valstybės 100-metį.

A. Narbutas tada sakė turįs dar du norus, kurie galėtų virsti realybe išbaigti šį įprasminimą: „Pirma, kadangi Lietuvoje vyks Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ekspozicija, būtų nuostabu, kad jis atkeliautų ir į Šiaulius, pavyzdžiui, Šiaulių Vasario 16-osios gimnaziją. Antra, būtų nuostabu užmegzti partnerystės ryšius su Vokietijos Vasario 16-osios gimnazija.“

Beje, po pirmąja peticija vakar buvo 124 parašai, po A. Narbuto – 183, tačiau tik nedidelę dalį pasirašiusiųjų sudarė šiauliečiai. Tai gal miesto bendruomenei tai nėra labai svarbus klausimas?

Ne peticijomis reikia spręsti
Istorikas „Juventos“ progimnazijos direktorius V. Girčius akcentavo, kad tokios problemos turėtų būti sprendžiamos ne peticijomis, o žiūrint į istorinį teisingumą. Jis pastebėjo, kad J. Janonio gatvės yra beveik 30 Lietuvos miestų ir miestelių. Jauno poeto maištininko, kuris gyveno vos 21 metus, pavardė yra greta žymių istorinių šalies asmenybių pavardžių.

„Jei bolševikai sugebėjo kad ir trumpas biografijas pritaikyti savo reikmėms, tai nereiškia, kad mes dabar turime prarasti nuovoką ir pulti keitinėti kažką peticijomis. Tik įvertinę istoriškai, tik pati bendruomenė, o ne kažkokios peticijos turi spręsti. Ir gink Dieve, ne kokie nors jauni politikai, kurie artėjant valstybės 100-mečiui varžysis, kurie yra didesni patriotai. Istorikai negali paklysti šioje vietoje. Nepasiduokime emocijoms. Nenueikime kaip sovietinis režimas istoriniais šunkeliais“, – kvietė pedagogas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Šiauliuose yra gimnazija, kurioje per dešimtmečius mokytojai išlaikė visą turėtą informaciją apie signatarus, nes tikėjo, jog ateis Lietuvos nepriklausomybė. Mokyklos vadovas siūlė miesto merui bent dalį valstybės 100-mečio šventės renginių galėtų organizuoti Tilžės gatvėje prie gimnazijos.

Lentutės keitimas nėra esmė
Meras A. Visockas pareiškė, kad kažkas pradėjo sumenkinimo procesą, o „mes galime apversti situaciją ir išgarsinti gimnaziją visoje Lietuvoje“. Jis klausė J. Janonio gimnazijos direktoriaus R. Budraičio, ar tuo pasinaudos.

Direktorius neslėpė, kad mokykla periodiškai vis susiduria su siūlymais iš šalies keisti gimnazijos pavadinimą. Jis sakė, kad rankų nelaužo, tačiau problemą mokyklai primeta.

„Jei Lietuva būtų buvusi laisva 1946 m., ši mokykla nebūtų pavadinta J. Janonio vardu. Kas turėtų nuspręsti keisti pavadinimą? Tai turėtų būti gimnazijos bendruomenės ilgos diskusijos kartu su miesto visuomene rezultatas. Tam reikėtų daugiau laiko, o ne kelių likusių mėnesių iki vasario 16 d. Kas yra mokyklos bendruomenė? Tai mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir buvę mokiniai. Mes sakome, kad janoniečiais tampama iki gyvenimo pabaigos. 71 metus gimnazija vadinama šiuo vardu, visi vadina save janoniečiais. Prieš tokią ypatingą šventę, kaip valstybės 100-metis, būtų nelabai logiška supriešinti visuomenę dėl gimnazijos pavadinimo. Bendrauju ir su dabar dirbančia bendruomene, ir su baigusiais mūsų mokyklą, net esu kalbėjęs su tais, kurių jau nebėra. Absoliuti dauguma nesuprastų, jei pavadinimas būtų keičiamas“, – sakė gimnazijos vadovas.

Jam patiktų Signatarų vardas, bet yra įsitikinęs, kad lentutės keitimas nėra esmė. Gal svarbiau kiti dalykai. R. Budraitis prisipažino, kad prieššventiniu laikotarpiu trūksta laiko diskusijoms.

„Esame užsibrėžę išleisti gimnazijos albumą nuo jos įkūrimo iki sovietmečio. Tai bus didelis brangus albumas, kurį leisime savo jėgomis. Apie jį svajojome dešimtmetį ir taupėme pinigus. Rengiame kilnojamąją parodą, atidarome Signatarų kabinetą. Vadinkime mūsų mokyklą Signatarų gimnazija neoficialiai. Kaip, pavyzdžiui, yra oficiali Trispalvė ir simbolinė Vyčio vėliava“, – siūlė direktorius.

Meras A. Visockas stebėjosi, kad labiausiai norai keisti J. Janonio gimnazijos pavadinimą susijaudino rusų spaudą. Jis pritarė gimnazijos direktoriui mokyklą simboliškai vadinti Signatarų gimnazija. Kai šis pavadinimas prigis natūraliai, gal ir gimnazija ryšis pokyčiams.

Spaudos konferencijoje apie J. Janonio gimnazijos pavadinimo siūlomą keitimą kalbėjo meras A. Visockas, Seimo narys A. Gumuliauskas, J. Janonio gimnazijos direktorius R. Budraitis, „Juventos“ progimnazijos direktorius V. Girčius ir mero padėjėjas A. Narbutas.
Artūro STRAPONKAUS nuotr.