Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) septintus metus iš eilės surikiavo šalies savivaldybių pasiekimus ir įvertino jų indeksą. Nors Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nuolat kalba apie pastebimą mieste proveržį, Šiauliai savivaldybių reitinge žengė žingsnį atgal. Pernai pasiekę trečią poziciją, šįmet liko ketvirti. Šiaulių miesto savivaldybę aplenkė Kaunas. Pirmoji vieta jau tradiciškai atiteko Vilniui, o antroji – Klaipėdai.
Pernai – treti, šįmet – ketvirti
Šiaulių miesto savivaldybė šiemet užima 4-ąją vietą 6 didžiųjų savivaldybių reitinge surinkusi 49 balus iš 100. Reitingų sudarytojai pabrėžė, kad stipriosios Šiaulių miesto savivaldybės pusės – biudžetas, administracija, mokesčiai bei „turto valdymas“. Mažiausiai balų surinko transporto sritis, taip pat prasčiau įvertintas švietimas, investicijos ir plėtra, komunalinės paslaugos.
Akcentuojama, kad Šiaulių biudžeto skola 2016 m. buvo mažesnė nei vidutinė (20,1 proc. nuo pajamų lyginant su 43 proc. vidurkiu). Kaip yra minėjusi Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė šiuo metu Savivaldybės skola siekia apie 7,5 mln. Eur. Miesto valdžia džiaugėsi, kad pavyko paskolas sumažinti ir refinansuoti, tačiau jau lapkričio 9 d. vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje bus bandoma priimti sprendimą iš bankų skolintis dar 2,5 mln. Eur.
Indekso apžvalgoje konstatuojama, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išlaikymo išlaidos (dalis nuo patvirtinto biudžeto) mažesnės nei vidutinės, gerai valdomas nekilnojamasis turtas. Geriau buvo vertinamos tos savivaldybės, kurios taupiai valdo turimą turtą ir parduoda tą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, nes neefektyvus turto valdymas yra papildoma našta mokesčių mokėtojams.
Duomenis indekso sudarymui Laisvosios rinkos institutui siunčia pačios savivaldybės. Remdamiesi gautais duomenimis, ekspertai pastebi, kad 2016 m. Šiauliuose savivaldybė turėjo nedaug nuosavo nekilnojamojo turto – 1000 gyventojų apie 700 kv. m, kai vidutiniškai šalyje šis plotas sudarė apie 3000 kv. m. „Tiesa, savivaldybė praėjusiais metais vis dar turėjo sau priklausantį knygyną, nors tuo turėtų užsiimti privatus sektorius“, – pastebi LLRI ekspertai.
Meras: trūksta vienos lentelės...
Ekspertai komentuoja, kad mokesčių srityje gerai vertintas nors ir pakeltas, tačiau vis tiek mažiausias tarp didžiųjų miestų pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,75 proc., kai vidurkis 0,9 proc.), taip pat palyginti maži mokesčiai už verslo liudijimus ir žemę.
Reitingo sudarytojai pastebi, kad pasiekti aukštesnių pozicijų indekse Šiauliams trukdo neefektyvus mokyklų infrastruktūros valdymas. Šiauliuose 2016 m. vienam mokiniui teko 12,6 kv. m mokyklų ploto (vidurkis 11,8 kv. m), o mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos buvo 5 proc. didesnės nei vidutinės.
Dar viena sritis, kurioje Šiauliams siūloma pasitempti – miesto transportas. Savivaldybėje nė vieno maršruto neaptarnauja privatus vežėjas, o manoma, kad konkurencija viešojo transporto srityje būtų naudinga vartotojams. Be to, iš kelių priežiūrai skirtų pirkimų Šiauliuose buvo viešai skelbta mažiausia dalis. Šiauliuose – didžiausia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina, o tiesioginių užsienio investicijų pritraukiama mažiausiai.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, paprašytas pakomentuoti Šiaulių poziciją savivaldybių reitinge, negalėjo patikėti, kad Šiauliai smuktelėjo viena pozicija žemyn.
„Trūksta vienos lentelės, kur atsispindėtų, kokia yra viešųjų paslaugų kaina, tada mūsų vieta keistųsi. Šilumos energija, viešojo transporto pervežimo kaina pas mus yra mažiausia. Tai neatsispindi reitingo lentelėse. Jei Laisvosios rinkos institutas yra už verslą, už konkuravimą, o konkuravimo pasekmė yra mažiausia kaina, tai šioje vietoje kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos ūkio, mes atrodome blogai, nors turime patį geriausią rezultatą. Manau, kad tikslas yra ne konkuravimas, o rezultatas. O jie tokios lentelės neturi. Nepamirškime, kad projektuojant tikslas nėra projektas, tikslas yra pastatyti pastatą ir kad jis funkcionuotų. Konkuravimo tikslas – mažiausia kaina. Mes dviejuose pagrindiniuose sektoriuose tokį tikslą ir turime pasiekę. LLRI to neatspindi. Gal ir sąmoningai, ideologiškai. Pirmieji miestai reitinge yra tie, kurių vadovai yra liberalai, LLRI instituto vadovas irgi liberalas. Jie pasisako už laisvąją rinką, aš taip pat, tačiau yra vietų, kur logiškiau pasisakyti už galutinį rezultatą. Kas įvyko Šiauliuose? Žmonės susimetė ir pasistatė jėgainę už 100 mln. litų, dabar turi geriausią šalyje rezultatą. To nematyti galima tik tyčia.
Ar galima šį vertinimą priimti už gryną pinigą? Kas jiems sugalvojo tas lenteles? Patys. Na ir kas, kad duomenis siuntė savivaldybės, bet lentelės tai jų. Kadangi tai neatspindi tikro rezultato, vertinu tai kaip žaidimą. Bet jis yra įdomus. Gali pamatyti, kur yra klaida, kur nėra“, – sakė meras A. Visockas.
Savivaldybių reitingo vertinimo kriterijų paaiškinimuose nurodoma, kad vienas iš rodiklių yra 2016 m. galiojusi šilumos kaina ir jos pokytis lyginant su ankstesniais metais. „Šilumos kaina – vienas aktualiausių komunalinių paslaugų rodiklių gyventojams ir verslui. Ilgalaikėje perspektyvoje kaina būna maža, kai šilumos ūkyje egzistuoja konkurencija arba kai savivaldybės šilumos tiekimo įmonė veikia efektyviai. Todėl savivaldybės, kuriose šilumos kaina palyginus su kitomis, yra mažesnė, vertinamos geriau“, – rašoma tyrime.
Meras nesutinka ir su nuostata, kad Savivaldybei turėti knygyną yra blogai. Jis spėja, kad galbūt taip bandoma paskatinti Savivaldybę pusvelčiui parduoti „Žiburio knygyno“ patalpas.
„Ne tik rinka yra gyvenimas tikrąja ta žodžio prasme“, – apibendrino A. Visockas.
Atskirose savivaldybėse didėja atotrūkis tarp pajamų
Iš Šiaulių trečią poziciją savivaldybių reitinge šįmet paveržė Kaunas. Pastebima, kad gerėja praktiškai visi šio miesto rodikliai: daugėja investicijų, Savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu, čia išduota santykinai daugiausiai iš didžiųjų miestų statybos leidimų.
Tarp 54 mažesniųjų savivaldybių daugiausiai reitingo balų surinko Klaipėdos rajono savivaldybė. Reitingo sudarytojai, apibendrindami rezultatus, įvardijo bendras tendencijas: savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, nors biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio r. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų. Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių“, – komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kaip skelbia LLRI, Lietuvos savivaldybių indeksas yra vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius ir veikia skaidriai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.
Šiaulių meras A. Visockas mano, kad LLRI sąmoningai tinkamai neįvertino, jo manymu, geriausio šalyje Šiaulių šilumos ūkio ir mažiausios šildymo kainos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
