Dėl prasidėjusios ketvirtosios pramonės revoliucijos, sparčiai diegiamų inovacijų, vis daugiau dėmesio raginama skirti eksportui. Priešingu atveju neeksportuojančioms įmonėms bus sunkiau veikti Lietuvos rinkoje. Lietuvoje gamintojai artėja link klientų ir norintys neatsilikti turi galvoti, kaip greičiau parduoti savo prekę.

Eksporto vertė didėja
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad Šiaulių apskritis yra penktoje vietoje vertinant eksporto apimtis Lietuvoje. Šiaulių apskritis lietuviškos kilmės prekių eksportuoja už 900 milijonų eurų per metus. Per mėnesį iš apskrities vidutiniškai eksportuojama prekių už 80 milijonų eurų. Lyginant su ankstesnių metų rezultatais, matyti, kad eksportuojamų gaminių vertė padidėjo kelis kartus.

Per šių metų pirmus aštuonis mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 7 proc. Visoje Lietuvoje augimas buvo spartesnis ir siekė apie 16 proc.

Šiaulių apskrities įmonės daugiausiai eksportavo baldus, medieną, plastiką, javus. Tos pačios prekių kategorijos buvo eksportuojamos ir visos Lietuvos mastu, tik didesniais kiekiais. Lietuvoje apie penktadalį viso eksporto prekių sudarė naftos produktai.

Analitiko teigimu, didžiausios yra Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos eksporto rinkos. Lietuviams svarbiausios yra Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Latvijos rinkos.

Pašnekovas sakė, kad eksportuoti reikia, nes tai sukuria didesnę pridėtinę vertę. Kai sukuriama didesnė pridėtinė vertė, atitinkamai įmonės gali mokėti didesnius darbo užmokesčius ir t. t.

„Įmonės, kuriose dirba 50–60 darbuotojų, jau yra pajėgios gaminti prekes eksportui. Lietuvos rinkoje joms per ankšta, todėl panorėjus plėstis tai galima padaryti tik eksportuojant prekes į kitą pusę“, – akcentavo V. Ivanovas.

Šiauliai turi ką pasiūlyti
Analitikas svarstė, kad galbūt ne visos Šiaulių įmonės ryžtasi eksportuoti savo gaminius, nes nežino nuo ko pradėti. Nežino, kur ieškoti partnerių, kokiose užsienyje vykstančiose parodose lankytis. Galbūt patys dar nėra pasirengę eksportui, nes eksportas reiškia papildomą administracinį darbą. Pavyzdžiui, jeigu įmonės eksportuoja prekes ne į ES šalis, joms reikia pildyti daugiau dokumentų, padidėja transportavimo kaštai ir t. t.

Netiesa, kad savo gaminius gali eksportuoti tik didelės įmonės. Žvelgiant į statistiką matyti, kad šiuo atžvilgiu sekasi ir tiems asmenims, kurie dirba su verslo liudijimais. Vis dėlto norint turėti didelių užsakymų įmonėms reikia turėti didesnių pajėgų, žmonių, kurie dirbtų su užsienio klientais, išmanytų užsienio rinkas, įstatymus, nes tik tuomet įmanoma įgyvendinti klientų užsakymus.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Šiaulių apskritis, Lietuva pasauliui turi ką pasiūlyti. Tik prieš pradedant galvoti apie eksportą, įmonėms reikia atlikti namų darbus, paskaičiuoti savo finansus, apsvarstyti visus įmanomus veikimo būdus, kad pinigai nebūtų išleisti vėjais, o pasiruošus – laukti sėkmės, kuri garantuotai aplankys.

Šiauliuose vykusiame renginyje „Plėtros kryptis – eksportas. Auginkime kompetencijas!“ apie eksportą kalbėta išsamiau. Šiauliečiai turėjo galimybę susipažinti su eksporto skatinimo žemėlapiu, išgirsti naujausias įžvalgas apie verslui naudingas tikslines rinkas užsienyje, pasikalbėti  su pranešėjais ir plėtoti temas apie Šiaulių regiono verslo eksporto galimybes.

Šiauliečiai domėjosi eksporto galimybėmis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.