Šiaulių miesto valdžia drauge su miesto liaudies šokių kolektyvų vadovais spaudos konferencijoje kalbėjo apie šokėjų drabužius pasirodymams – tautinius kostiumus. Mieste liaudies šokius šoka maždaug 700 vaikų. Artėjančiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas – skirti lėšų šokančių vaikų tautinio kostiumo atnaujinimui. Tam numatyta skirti per 70 tūkst. eurų. Kodėl reikia atnaujinti tautinį kostiumą?
Tautiniai rūbai irgi dėvisi
Šokių ansamblio „Žalnieriukas“ vadovė Adelė Gružienė demonstruoja, kaip dėvisi rūbai. Pavyzdžiui, nagines reikia labai dažnai keisti: pakanka bent du kartus sudalyvauti miesto eisenoje ir reikia pirkti naujas. Pora – 8 eurai. „Per metus apavas nusidėvi, jei dažnai tenka pasirodyti miesto scenoje lauke, o jeigu ant scenos viduje šokama – tuomet išlaikys ir dvejus metus. Lygiai tai pat ir su kojinėmis – plyšta naginė, plyšta ir megzta kojinė. Tėveliai jas paprasčiausiai suado. Tautinis kostiumas kasmet keičiasi. Anuomet buvo klostytas sijonas, o dabar patrauktas, tai reiškia, kad tėveliai turi persiūti sijoną arba pasiūti naują. Kažkada buvo madingos prijuostėlės, dabar griežtai draudžiamos. Rūbus reikia ir skalbti: nuo nuolatinio skalbimo nelieka nė baltos spalvos, o spalvoti raštai išblunka. Tad rūbai turi tam tikrą galiojimo laiką, juos reikia nuolatos keisti“, – sako vadovė.
Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Asta Lesauskienė tikina, kad pasitinkant Lietuvos šimtmetį valdžios iniciatyva remti miesto jaunuosius šokėjus yra logiška ir savaime suprantama. „Šokių kolektyvai, veikiantys bendro ugdymo mokyklose ir Šiaulių kultūros centre, mūsų miestą labai gražiai pristato dainų šventėse, jau nekalbu apie tarptautinius festivalius. Šiaulių delegacija visada būna pati gausiausia ir didžiausia. Visa tai dėka kolektyvų vadovų – iniciatyvių, motyvuotų ir atidavusių savo darbui. Galbūt Savivaldybės palaikymas šiems kolektyvams yra gana kuklus.
Tad tikimės palaikymo iš politikų dėl plano kitais metais įsteigti meno kolektyvų vadovų etatus.
„Tai būtų rimtas vadovų skatinimo programos žingsnis, kurį siekiame žengti nuo pernai. Žinoma, yra kitų šokių kolektyvų mieste – šiuolaikinių, sportinių, bet tautiniam šokiui yra tikrai sunku konkuruoti. Vadovų etatai papildomai Savivaldybės biudžetui kainuotų per metus maždaug 80 tūkst. eurų. Manome, kad tokia parama tikrai pasiteisintų ir tų vaikų šiuose kolektyvuose palaipsniui būtų daugiau. Tarkime, šimtui mokinių – vienas etatas. Šiaulių miesto savivaldybei reikėtų įsteigti 7,5 etato 750 šokančių vaikų“, – apie kitų metų planus kalba A. Lesauskienė.
Asta Rimkuvienė, vadovaujanti dviem tautinių šokių kolektyvams, tikina, kad palaikymas vadovams yra labai svarbus: šiandien vadovai atlieka daug papildomo darbo: organizuoja savo darbo valandas būreliuose, kurie neretai išsimėto po mokyklas, patys siuva savo ugdytiniams drabužius ir aprangos akcentus, karūnas.
Vadovams reikia ir akompaniatorių!
Kolektyvo „Šėltinis“ vadovė Violeta Laugalienė turi irgi daug ką pasakyti. Pasak jos, tai, ką daro vaikai – yra labai daug. Vaikai koncertuodami užsienyje puikiai reprezentuoja Lietuvą, bet tai padaryti yra labai sunkus darbas.
„700 vaikų yra daug, o vadovų mažai. Reikia ne tik etatų vadovams, bet ir akompaniatoriams. Prieš 36 metus jau buvo iškelta diskusija, kaip gali dirbti vadovas be muzikos. Turi dirbti žmogus prie instrumento, kad vaikas girdėtų ją, o ne skaičiavimus. Jeigu vaiką auginame visavertišku šokėju, jis turi girdėti muziką – pianiną ar akordeoną, kokybiškus įrašus. Bet kalbos tęsiasi labai daug metų. Jeigu mokyklose dirbančiam vadovui skiria keletą darbo valandų, o akompaniatoriui – nė vienos, tuomet neįsivaizduoju, kaip reikia dirbti. Taip, visi didžiuojasi ir pastebi „Šėltinį“, bet tuo metu mes radome komandą, kuri mumis patikėjo. Tai buvo direktoriai ir jie daro viską, kad būtų mums gerai, tad yra ir rezultatas. Kostiumas nėra labai didelė bėda ir man labiausiai skauda širdį, kad vadovai dirba be muzikos“, – sakė V. Laugalienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
