Lietuvos ir Šiaulių regiono statistiniai rodikliai nedžiugina. Nedarbas, emigracija, prastas verslo konkurencingumas, pajamų nelygybė – tai iššūkiai, su kuriais susiduria beveik kiekviena šalies savivaldybė. Politikai nuogąstauja, kad šių problemų greitu metu nepavyks išspręsti, tik galbūt bus galima šiek tiek sušvelninti jų padarinius.
Padarinius bando sušvelninti
Šiauliuose vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2017“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis kalbėjo, kad šiuo metu daugiausiai nerimo kyla dėl prastėjančios demografinės situacijos ir augančios emigracijos.
Nerimą kelia ir tai, kad šalies regionai susiduria su tokiomis problemomis, apie kurias kitos mažesnės valstybės net nesapnuoja. Štai Belgija pagal plotį yra du kartus mažesnė už Lietuvą. Nepaisant to, Belgijoje gyvena keturis kartus daugiau gyventojų. Ten minimalus ir vidutinis mėnesio atlyginimai yra tris kartus didesni.
Gaila, tačiau Lietuva negali pasigirti tokiais rodikliais. „Per 27-erius nepriklausomos Lietuvos metus mes dar nesugebėjome priimti geriausių sprendimų, vis dar esame ieškojimų kelyje ir turime prastus rezultatus“, – kalbėjo A. Bartulis.
Anot jo, dėl to, kad laiku Lietuvoje nebuvo priimti tinkamai įstatymai, šiandien atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje. Baisiausia, kad gyvenant tokioje nedidelėje ir atviroje valstybėje kaip Lietuva, daugelio išorinių, tiesioginę įtaką turinčių veiksnių pašalinti neįmanoma, tik galima sušvelninti jų neigiamą poveikį.
„Įvyko tokie procesai, kokie įvyko, ir šiandien mes matome, kad per regioninę politiką galime pasitelkti tik kompensacinio poveikio priemones, nes kito kelio nėra“, – akcentavo administracijos direktorius.
Skatina imti pavyzdį iš kitų
Jis sakė, kad geriausia, ką dabar gali padaryti Lietuva, tai imti pavyzdį iš kitų Europos šalių.
Pavyzdžiui, panacėja galėtų tapti ES ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“, kurią užsibrėžta įgyvendinti iki 2020 m. Strategijoje numatyti penki dideli tikslai užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato ir energetikos srityse.
Trys strategijos „Europa 2020“ užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties sričių pavyzdinės iniciatyvos yra „Judus jaunimas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platforma“.
„Judus jaunimas“ – iniciatyva, kuria siekiama gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, padedant studentams ir stažuotojams įgyti patirties kitose šalyse bei gerinant mokymosi ir stažavimosi Europoje kokybę ir patrauklumą.
„Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ – iniciatyva, kuria siekiama suteikti naują impulsą darbo rinkos reformoms, padedant žmonėms įgyti būsimoms profesijoms reikalingų įgūdžių, kurti naujas darbo vietas ir peržiūrėti su užimtumu susijusius ES teisės aktus.
„Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platforma“ – iniciatyva, kuria siekiama paremti visais lygmenimis vykdomą darbą, kad būtų įgyvendintas vienas pagrindinių ES tikslų – pasiekti, kad iki 2020 m. bent 20 milijonų žmonių išbristų iš skurdo ir integruotųsi visuomenėje.
Šios problemos aktualios ir Lietuvai, vadinasi, būtų verta šia strategija pasinaudoti.
Kelia nemenkus tikslus
Vis dėlto tai, kas tinka Lietuvai, ne visada tinka regionams. A. Bartulis pasakojo, kad šiuo metu Šiaulių regiono problemos yra sprendžiamos pagal Šiaulių regiono 2014–2020 m. plėtros planą. Anot jo, rengiant šį planą buvo identifikuota, kad Šiaulių regionas labiausiai kenčia nuo sukuriamo santykinai mažo bendrojo vidaus produkto, ganėtinai mažų eksporto apimčių, nepakankamų užsienio investicijų, nepakankamai išvystytos verslo infrastruktūros, verslumo stokos, nedidelio įmonių konkurencingumo.
2014–2020 m. plėtros plane iškeltas tikslas, kuriuo siekiama, kad Šiaulių regionas užimtų reikšmingą vietą šalies ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime, jog čia augtų konkurencingumas ir būtų pasiekta didesnė visuomenės socialinė sanglauda.
Administracijos direktorius sakė, kad yra įvardinti trys prioritetai, kaip bus bandoma šiuos tikslus pasiekti: tai visuomenė, ekonomika ir valdymas. Numatoma, kad pokyčiai šiose srityse įtvirtins šalyje pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais. Valstybės pažangos strategijos nuostatų įgyvendinimas lems teigiamus pokyčius bei skatins pažangos procesus regione.
Jis taip pat akcentavo, kad regionas pasiektų geresnių rezultatų, jeigu būtų efektyviau sprendžiamos korupcijos, kyšininkavimo, despotizmo problemos.
„Mes visi turėtumėme atsakingai ir vieningai pasižiūrėti į Lietuvos ateitį. Kovoti su šešėliu viešajame sektoriuje. Reikia aktyviai spręsti socialinės ekonomikos problemas ir skatinti užimtumą. Jeigu mes efektyviau veiksime išvien – regionas sulauks didesnės sėkmės“, – reziumavo A. Bartulis.
