Vyresnio amžiaus darbuotojai baiminasi, kad ateityje dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos neteks darbo, nes juos pakeis robotai. Jaunuoliai jaudinasi, kad apskritai nesusiras jokio darbo, nes jų žinios bus nereikalingos. Vis dėlto specialistai sako, kad taip mąstyti neteisinga. Ateityje esamiems ir būsimiems darbuotojams iš tiesų teks susidurti su didesniais iššūkiais, tačiau atsiras ir daugiau naujų galimybių. Svarbiausia – tik nenustoti mokytis ir tobulėti.

Laukia didžiuliai iššūkiai
Juokaujama, kad ketvirtąją pramonės revoliuciją galima sieti su globaliniu atšilimu. Klimatas lyg ir keičiasi, bet pažiūrėjus pro langą to nematyti. Tą patį galima pasakyti ir apie pokyčius pramonėje. Neįsigilinus atrodo, kad įmonėse niekas nesikeičia, bet tai yra netiesa.

Taip, Lietuva atsilieka nuo tokių novatoriškų valstybių, kaip Vokietija, Italija ar Prancūzija, tačiau ir pas mus jau yra sukurtų produktų, kurie keičia įprastą gyvenimą, o netolimoje ateityje jį visiškai pakeis.

Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Pramonė 4.0. Revoliucija, keičianti pasaulį“ LR ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kalbėjo, kad vykstant skaitmenizacijos procesams greitai fabrikuose nebedegs šviesa, nes ten dirbs robotai, kurie veiks nepriklausomai nuo to, koks bus paros metas: naktis ar diena. Vadinasi, neišvengiamai permainos lauks ir darbuotojų.

„Kaip valstybė šioje vietoje neturėtumėme būti paskutiniai. Žvelgiant istoriškai, mes nesame novatoriai. Priešingai, išsiskiriame atsargumu, leidžiame pirma veikti kitiems ir tik vėliau perimame jų gerąją patirtį. Kartais nesugebame padaryti ir to, tinkamai pavyzdžių nenukopijuojame, neadaptuojame ir pridarome daug klaidų. Visa tai turi pasikeisti“, – tikino M. Sinkevičius.

Jis kalbėjo, kad užuot baimindamiesi kažką sukurti ar dėl robotų netekti darbų, turėtumėme galvoti, kad tas, kuris iki šiol kažką kalė ir virino, įgijęs aukštesnę kvalifikaciją galės dirbti įdomesnį darbą, kuris nebus toks juodas ir niūrius. Žinoma, pasikeisti nebus lengva, juk reikės adaptuotis ir išmokti naujų dalykų. Kita vertus, iššūkius įveiksime visi, jeigu kasdien įgysime naujų žinių.

„Jau seniai reikėjo užmiršti koncepciją, kad pabaigus mokyklą, profesinio rengimo centrą, kolegiją ar universitetą daugiau niekada nebereikės mokytis. Taip niekada nebuvo ir nebus. Mokytis reikia visą gyvenimą ir tai ne galimybė, bet visiška būtinybė“, – sakė M. Sinkevičius.

Teks daugiau investuoti į save
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad ketvirtoji pramonės revoliucija visuomenei padarys tokį patį poveikį, kaip ir pirmoji. Revoliucija pakeis ir jau keičia mūsų nusistovėjusius santykius. Pavyzdžiui, socialinė medija apima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu. Didžiulės permainos vyksta ir automobilių gamyboje, atliekami autonominių transporto priemonių bandymai ir jau visai netrukus pamatysime važinėjančius automobilinius be vairuotojo priekyje, skraidančius lėktuvus be pilotų ir t. t.

„Šiandien mes kalbame apie visus valstybei būtinus pokyčius tam, kad sugebėtumėme išlikti konkurencingi, gebėtumėme gaminti produktus ir susidoroti su dideliais pokyčiais“, – akcentavo R. Dargis.

Anot jo, labai svarbu suvokti, kad gyvenant technologijų amžiuje pagrindiniu žinių šaltiniu nebėra tik mokytojai ir dėstytojai. Priešingai, jų vaidmuo ugdymo procese keičiasi. Dabar pedagogų misija neapsiriboja tik pasakojimais apie nutikimus, kurie įvyksta gyvenime. Jų pagrindinė misija – pasakyti, ką su tomis žiniomis veikti, kaip jas pritaikyti, kaip sukurti pridėtinę vertę ir t. t.

LPK prezidentas kalbėjo, kad dėl vykstančių gamybos procesų pokyčių teks prisiminti kūrybiškumą ir tikrąjį žmogiškumą. Ateityje į rutininius darbus bus įtraukta vis mažiau žmonių. Dėl to žmogui liks daugiau laiko kūrybai, interpretacijai. Tai reiškia, jog reikės išmokti visas programavimo kalbas, valdyti sudėtingas mašinas ir, žinoma, būti kūrybingiems.

„Pieno pramonė gamina varškę, sūrį, sviestą ir kitus produktus. Tačiau mums reikia žmonių, kurie sugebėtų tuos produktus ne tik pagaminti, bet ir parduoti. Tam, kad marketingo specialistas galėtų patekti į Jungtinių Arabų Emyratų rinką, pirmiausia teks išsiaiškinti, kokį skonį labiausiai vertina šios valstybės piliečiai, ką mėgsta, o to joks robotas artimiausiu metu negalės padaryti. Vadinasi, žmogaus skonis, mada ir kiti panašūs dalykai išliks sritimis, kuriomis žmonės jau šiandien turėtų labiau domėtis savo mokymo įstaigose“, – išeitį pasiūlė R. Dargis.

Svarbu ugdyti ir lyderystę, nes šiandien lyderių labai trūksta. Patartina ugdyti verslumą, galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, kaip pasitarnauti kitiems, kaip parduoti savo gebėjimus. Taip pat reikėtų nustoti visus skirstyti į darbdavius ir darbuotojus. Daug svarbiau išmokti visiems veikti išvien. Tai reiškia, kad ateityje keisis ne tik pramonė, bet ir pats žmogus, nes jam vis daugiau teks investuoti į save.

Darbdaviai laukia talentų
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Gintaras Vilda teigė, kad išmanieji telefonai, debesų kompiuterija, robotinės sistemos, 3D spausdintuvai – visos šios technologijos Lietuvoje jau yra. Pramonė su jomis dirba ir susiduria kasdien. Tai veda link to, kad greitai mes priartėsime prie virtualios realybės, regą siesime su duomenų sistemomis ir t. t.

Dėl šių pokyčių apie 50 proc. šiandien egzistuojančių specialybių artimiausiu metu nebeliks. Labiausiai tikėtina, kad greičiausiai automatizuotos bus pardavėjų, teisės, nekilnojamojo turto agentų, ūkio darbuotojų, kurjerių, pasiuntinių specialybės.

Tuo tarpu gydytojai, chirurgai, elektronikos inžinieriai, psichologai turi daugiau galimybių, kad neliks be darbo, nes šiose srityse kol kas dar negalima pasitelkti dirbtinio intelekto.

Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks naujų galių tiek atskiriems asmenims, tiek bendruomenėms, sukurs naujų ekonominių, socialinių ir saviugdos galimybių ir įvairiausių sunkumų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis, kad galimybių atsirastų daugiau nei sunkumų. Pasitikrinti, kiek atitinka tikrovę mūsų supratimas apie ekonominę ir visuomenės raidą, vertės kūrimą, privatumo ir nuosavybės, netgi asmens tapatybės sampratas.

Turime tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu iškelti moralinius ir etinius klausimus, kuriuos mums pateikia naujausi atradimai dirbtinio intelekto ir biotechnologijų srityse – dėl jų galime tikėtis gerokai ilgesnės gyvenimo trukmės, užsakyti vienas ar kitas gimsiančių vaikų savybes ir išplėsti atminties galias. Taip pat turime permąstyti, kaip ateityje bendrausime ir kaip puoselėsime santykius.

Savo lūkesčius ir planus turėtų permąstyti ir tie, kurie planuoja emigruoti. Asociacijos vadovas kalbėjo, kad pasaulis keičiasi. Tai reiškia, kad globaliame pasaulyje daugėja asmenų, kurie yra ištroškę žinių ir geba sukurti sudėtingų produktų. Vadinasi, emigravusiems lietuviams užsienyje teks konkuruoti su tų šalių piliečiais.

„Jeigu jūs esate pasirengę globaliam pasauliui, likite Lietuvoje ir įsiliekite į talentų pasaulį, kurių šiandien ieško daugelis Lietuvos įmonių. Norėkite pakeisti pasaulį, priešingu atveju – pasaulis pakeis jus“, – linkėjo G. Vilda.

Jis taip pat akcentavo, kad labai svarbu nebijoti prisiimti atsakomybės, būti kūrybiškiems, lankstiems, mokėti prisiderinti prie kintančios aplinkos.

Anot asociacijos vadovo, darbdaviai, kurie ruošia savo įmones ketvirtajai pramonės revoliucijai, gali pasigirti tuo, jog yra įsidiegę nemažai naujų technologijų. Jie siūlo lanksčią darbo kultūrą, pasirengę kalbėti apie aiškią atlyginimų sistemą. Mentorystė, darbuotojų adaptavimo programos – visa tai jau yra įmonių kasdienybė. Tereikia nesustoti tobulėti ir panorėti tapti viso to dalimi.

„Kompiuterinės sistemos, kompiuterizuotos mašinos, kompiuterizuotos staklės, robotizuotos sistemos – visa tai jau yra mūsų įmonėse ir laukia jūsų“, – reziumavo G. Vilda.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis sakė, kad reikia ugdyti kūrybiškumą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.