Poryt prasidedančiais mokslo metais į Šiaulių miesto mokyklų suolus susės per 13 tūkstančių mokinių, dar beveik 5 tūkstančiai mažųjų šiauliečių susirinks į darželius. Spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė ir Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė pasidžiaugė, kad mokinių skaičiaus mažėjimas mieste stabilizavosi. Mažėja gimnazistų, o progimnazijose – didelių pokyčių nebus. Lyginant su praėjusiais metais mokyklose neliks gal kokių 4 klasių – per 80 mokinių, kai prieš keletą metų mokinių skaičius kasmet traukdavosi beveik tūkstančiu.
Pagerės sąlygos patiems mažiausiems
Departamento direktorė A. Lesauskienė šiauliečiams turi daugiau gerų žinių. Ji paskaičiavo, kad vien šiais metais į švietimo sistemą Savivaldybė investavo per 9 mln. Eur. Tai švietimo įstaigų remontai, statybos, ugdymo dalykai. Tiesa, beveik pusę šios sumos sudaro Sporto gimnazijos salės statyba, dar apie 3 mln. Eur Savivaldybės taryba skyrė ikimokyklinių įstaigų remontams.
Gerų permainų Savivaldybė parengė patiems mažiausiems švietimo bendruomenės nariams. Pasak Savivaldybės atstovų, geresnės ugdymo sąlygos ruošiamos tiek ikimokyklinukams, tiek priešmokyklinukams, tiek pradinukams. Tam iš Savivaldybės biudžeto skirta papildomų lėšų – per 200 tūkst. Eur.
Mokyklose veikiančios priešmokyklinio ugdymo grupės (šešiamečių) mažai kuo skirsis nuo sąlygų, kurias turi tokios pat grupės darželiuose. Savivaldybė 5 valandomis pailgino jų darbo laiką, įrenginėja patalpas, kur mažieji galės pamiegoti pietų miego, bus sudarytos galimybės jiems pavalgyti. Mokyklose šįmet veiks 22 tokios grupės, o kartu su darželiais – 60.
„Progimnazijoms ir pradinėms mokykloms, kur veikia tokios grupės, buvo skirta lėšų įsirengti vaikų žaidimų aikšteles, kad mažieji galėtų išeiti į lauką. Jei reikia, ir atsitverti teritoriją. Gal rugsėjo 1-ajai ir nespės, bet per kelis mėnesius tikimės, kad viską susitvarkys. Priešmokyklinis visuotinis ugdymas bus įgyvendinamas visu 100 procentų“, – žada departamento direktorė.
Pailgės darbo laikas ir pradinukams, lankantiems pailgintas dienos grupes. Čia mažieji taip pat galės pavalgyti, pamiegoti. Departamento direktorė žada, kad tėveliams reikės mokėti tik už vaikų maitinimą, kai iki šiol tekdavo primokėti ir už pedagogų darbą. Papildomiems etatams finansuoti, baldams nupirkti ir vaikų poilsio patalpoms įrengti iš miesto biudžeto šįmet skirta per 100 tūkst. Eur. Tokių grupių yra 17 miesto mokyklų. Vaikai po pamokų galės ruošti pamokas, vykdyti visokias veiklas.
Mokys siekti karjeros
Dar viena naujovė – mokyklose padaugės karjeros specialistų. A. Lesauskienė paatvirauja, kad tai buvo verslininkų mintis, be to, karjeros mokymai vyksta ir valstybės mastu.
„Karjeros mokytojai gal po pusę etato įstaigoje galės organizuoti su mokiniais užsiėmimus, aplankyti verslo įmones, įstaigas ir organizacijas. Bandėme tai daryti ir iki šiol, bet neturėjome Savivaldybės palaikymo. Bandydavo mokytojai dirbti po 1-2 valandas papildomai. Dabar keturiems mėnesiams skirta beveik 80 tūkst. Eur papildomiems specialistų etatams“, – pasakojo departamento direktorė.
Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė neslėpė, kad mokyklos vis dar ieško ne vieno pedagogo į laisvas darbo vietas. Trūksta tiksliųjų mokslų, biologijos, chemijos, anglų, lietuvių kalbų, pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų.
Antra vertus, V. Damskienė pastebi, kad lyginant Europos šalių vidurkį, Lietuvoje 100 vaikų tenkančių pedagogų skaičius yra 22,4 ir jis gerokai viršija kitų šalių rodiklius. Vadinasi, mokytojų yra per daug. Kita bėda – į mokyklas mažai ateina jaunų specialistų.
„Šalyje atlikus mokinių žinių lygio analizę, malonu matyti, kad daugeliu rodiklių Šiauliai patenka tarp pirmojo trečdalio geriausiųjų. Gal kiek prasčiau yra su specialiųjų poreikių vaikais, tačiau tokia situacija yra visoje šalyje“, – kalbėjo vedėja apie ugdymo procesą mieste.
Po pamokų miesto mokinukai irgi turės ką veikti. Departamento direktorė A. Lesauskienė pranešė, kad sulaukta papildomai 11 popamokinio ugdymo programų. Pirmąjį šių metų pusmetį per 3 tūkstančius miesto vaikų po užsiėmimų mokyklose pabirdavo į būrelius ir neformaliojo ugdymo įstaigas. Kiekvienam skiriamas 15 Eur ugdymo krepšelis.
„Valstybė kol kas finansavimą skyrė tik iki spalio mėnesio, tačiau Savivaldybė mums užtikrino finansinį rezervą, kad užsiėmimai nepertraukiamai vyktų nuolat“, – tikino A. Lesauskienė.
Padaugės darželių
Švietimo skyriaus vedėja informavo, kad nuo rugsėjo atsiras ir papildomų vietų lopšeliuose-darželiuose. Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras perorganizuojamas į 31-ąjį miesto lopšelį-darželį „Drugelis“, nes nebeliko poreikio turėti specializuotą įstaigą. Sutrikusios klausos vaikų joje – vos 16, dalis vežiojama iš kitų savivaldybių. V. Damskienė pranešė, kad centrui Savivaldybė skyrė papildomų lėšų, kad įrengtų grupes mažiukams.
Iš ikimokyklinių įstaigų į bendrojo ugdymo mokyklas perkeliamos šešios priešmokyklinukų grupės, atsilaisvinusiose patalpose bus steigiamos grupės 2-5 metų vaikams.
V. Damskienė aiškina, kad vietų darželiuose poreikį miestas beveik patenkina. Lieka apie 60 vaikų, nepatekusių į darželius.
Ugdymo procesas su statybininkais
Vedėja prisipažino nerimaujanti, kad dalis švietimo įstaigų rugsėjo 1-ąją pasitiks kartu su statybininkais – remontų darbai vos prasidėję.
Sporto gimnazijoje tik liepos mėnesį pasirašyta rangos sutartis. Čia mokiniams teks kurį laiką mokytis kitoje mokykloje. Dar tik rangos sutartys pasirašytos ir dėl kai kurių darželių remontų, jie turės būti sutvarkyti iki metų pabaigos.
„Į statybininkų darbą darželiuose žiūrime kaip į ugdymo procesą. Jie atsitveria, o vaikai mato, kaip dirba statybininkai“, – apibūdino situaciją departamento direktorė A. Lesauskienė.
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. Lesauskienė džiaugėsi, kad šįmet pagerės ugdymo sąlygos patiems mažiausiems švietimo įstaigų lankytojams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė pastebėjo, kad vis dar mažėja mieste gimnazistų skaičius, o progimnazijose – jau stabilizavosi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
