Artėjant naujiems mokslo metams, tėvai skaičiuoja, kiek šiemet vėl reikės išleisti vaikų mokslams. Pasirodo, jie savo atžaloms perka ne tik daiktus, reikalingus mokyklai, bet ir skiria daugiau lėšų vaikų užklasinei veiklai, moka už pamokas ir privačius mokytojus. Negana to, tėvai finansinę paramą teikia ir savo suaugusiems vaikams.

Linki geresnės ateities
Tėvai pasakoja, kad yra pasiryžę daugiau mokėti už vaikų mokslus, kad šie galėtų tikėtis geresnės ateities.

„Mes labai jaudinamės dėl savo dukters ateities. Norime, kad ji įstotų į universitetą ir įgytų tinkamą specialybę, jog paskui rastų gerai apmokamą darbą ir nereikėtų emigruoti. Tam, kad mūsų duktė geriau pasiruoštų egzaminams, mes papildomų lėšų skiriame matematikos ir fizikos korepetitoriams“, – pasakoja sutuoktiniai Tomas ir Ieva.

Tėvai pripažįsta, kad vaikams augant, pečius užgula vis sunkesnė finansinė našta, tačiau ko nepadarysi dėl vaiko gerovės.

„Su savo sūnumi ateities planus pradėjome aptarinėti, kai jam suėjo 13 metų. Kartu tariamės dėl būsimos profesijos ir studijų. Stengiamės kuo aktyviau dalyvauti vaiko ateities planavime ir tam pinigų negailime. Mokame ir už būrelius, ir papildomas pamokas“, – atvirauja mama Aida.

Papildomų lėšų mokslams ir pragyvenimui tėvai skiria ne tik mokiniams, bet ir suaugusiems savo vaikams.

„Mano tėvai kas mėnesį iš šeimos biudžeto man skiria lėšų pragyvenimui. Kadangi pats studijuoju, tai per mokslo metus dirbti negaliu. Tačiau pasipildyti savo kišenes bandau dirbdamas vasarą. Žinoma, pinigų man visada trūksta, todėl dėkoju tėvams už paramą, be jų neišgyvenčiau“, – sako studentas Laurynas.

Tėvai neslepia, kad daugiau šeimos lėšų atitenka studijuojantiems vaikams, tačiau be pinigų nelieka ir jau dirbančios atžalos.

„Mums pasisekė, kad abu su žmona gauname padorius atlyginimus. Tuo tarpu mūsų dukrai taip nenuskilo. Šiais laikais jaunam žmogui išgyventi už minimalią algą nėra lengva, todėl jai vis dar duodame kišenpinigių. Nors žinoma, būtų geriau, jeigu ji ieškotųsi kito darbo. Be to, kas čia žino, galbūt ir mums senatvėje prireiks jos pagalbos“, – svarsto Juozas.

Investuoja į vaikų lavinimą
Atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė mūsų šalies šeimų ketina mokėti pinigus už atžalų edukavimą, rašoma pranešime spaudai.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 49 proc. į mokyklas vaikus rudenį leisiančių tėvų mano, jog šiose įstaigose jie įgyja pakankamai žinių ir yra gerai ugdomi. Kita dalis – 44 proc. – yra pasirengusi į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšų jų užklasinei veiklai ir būreliams.

Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos tėvų ketina investuoti į užklasinę vaikų veiklą, nes mano, kad mokyklose jie įgyja pakankamai žinių, tačiau stokoja visapusiškos patirties. Tuo tarpu 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų planuoja mokėti privatiems mokytojams ir rinktis pamokas už pinigus. 6 proc. apklausos dalyvių mano, kad mūsų šalies mokyklose vaikai negauna nei pakankamai žinių, nei gero išsilavinimo.

Nors vis daugiau Lietuvos tėvų ketina investuoti į vaikų lavinimą, atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šeimų netaupo ir nėra atidėję pinigų atžalų mokymui. Periodiškai lėšas taupo ir vaikų mokslui jas atideda 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų, 13 proc. – mokslams kaupia biudžetą iš senelių ar kitų giminaičių padovanotų pinigų.

Apklausos duomenimis, 39 proc. Lietuvos gyventojų teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiaus vaikų turintys Lietuvos gyventojai.