Pajamų nelygybė Lietuvoje yra labai didelė. Vieni gyvena labai gerai, o kiti – labai blogai. Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip pagerinti pastarųjų padėtį. Viena iš galimų išeičių – didinti mokesčius tiems, kurie uždirba daugiau. Panašu, valdžia tai ir ruošiasi padaryti – tik gyventojams ne pačiu priimtiniausiu būdu.

Turtinė nelygybė auga
LR Seime pasigirdo siūlymas greta dabartinio 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti dar tris – 16 proc., 17 proc. ir 20 proc. – tarifus. Šie būtų aktyvuojami viršijus 20 tūkst. eurų metinių pajamų ribą ir atitinkamus kitus pajamų slenksčius.

Pajamos iki apytiksliai 1260 eurų į rankas būtų apmokestinamos lygiai taip pat, kaip ir dabar. Tarifas augtų tik didesnėms pajamoms. Tai būtų taikoma visoms pajamoms, ne tik darbo.

Projekto iniciatorių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (t. y. 15 proc. GPM), didina turtinę nelygybę, socialinę atskirtį.

Manoma, kad įsigaliojus siūlomam projektui per metus į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų.
    
Ekonomistas Romas Lazutka „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad progresiniai mokesčiai yra neišvengiami. Natūralu, kad piliečiai valstybei turi mokėti tiek, kiek gali sau leisti pagal turimas pajamas. Pavyzdžiui, žmogui, kuris uždirba 400 eurų, sumokėti mokesčius reiškia daug didesnę naštą ir kančią negu tam, kuris uždirba 4 tūkst. ar 14 tūkst. eurų. Būtent todėl ir egzistuoja progresiniai mokesčiai.

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, dabartinė valdžios siūloma progresinių mokesčių schema vargu ar ką nors pakeis. Anot jo, nėra jokios prasmės vienu procentu keisti mokestį, nes tai juokinga smulkmena. Būtų daug naudingiau pertvarkyti visą mokesčių sistemą.

Ekonomisto teigimu, pertvarkas pradėti reikia būtent nuo apmokestinimo skaidrinimo, o jau paskui imtis tarifų dydžio.

„Reikia peržiūrėti visą mokesčių sistemą, suvienodinti pirmiausia apmokestinimą nepriklausomai nuo pajamų šaltinio ar rūšies, nes nėra argumentų, kodėl jie turi būti skirtingi. Ir tuos tarifus nustatyti skirtingus, bet kad tas skirtumas būtų jaučiamas – ne 1 procentiniu punktu, o 4-5, kaip paprastai būna kitose šalyse“, – siūlo R. Lazutka.

Progresiniai mokesčiai neišvengiami
Visuomenėje vis dažniau pasigirsta kalbų, esą šalyje viduriniosios klasės jau seniai nėra, o mokesčių didinimas reikštų visišką jos žlugimą. Ekonomistas paaiškina, kad šiais laikais vidurinės klasės paprastai niekas nebeišskiria. Vidurinė klasė atsirado tada, kai egzistavo „sotūs“ aristokratai ir „nuskurdusi“ liaudis. Vidurinė klasė atsirado kartu su įgytu išsimokslinimu, su gydytojų, teisininkų, mokytojų ir kitomis profesijomis.

Šiandien tarp dirbančių žmonių galima įžvelgti labai daug skirtumų, todėl dabar visuomenė skirstoma ne į tris, bet į devynis ar net vienuolika sluoksnių. Abu žmonės gali turėti aukštąjį išsilavinimą, bet vienas dirbs biure su dokumentais, o kitas – gydys žmones. Jų prisiimta atsakomybė ir pareigos skiriasi, todėl nebėra prasmės juos abu priskirti tai pačiai klasei.

Vis dėlto net jeigu vidurinioji klasė jau ir taip išnykusi, skurdžiau gyvenantiems vis tiek galima gyvenimą pagerinti. Pavyzdžiui, turtingesni turėtų būti suinteresuoti padėti skurstantiems. Tai galima padaryti ir per mokesčių sistemą.

Ekonomistas paaiškina, kad mokesčių sistema reikalinga tam, jog valstybė sutelktų pakankamai išteklių ir galėtų finansuoti paslaugas, mokėti išmokas tiems, kurie nieko neužsidirba. Per mokesčius valstybė stengiasi padėti žmonėms, kurie mažiau uždirba, jiems nereikia mokėti didelių mokesčių, tačiau norint sutelkti pakankamai lėšų, tenka mokesčius rinkti iš tų, kurie daug uždirba. Anot pašnekovo, tokia valstybės pareiga.

„Žmonėms, kurie daugiausiai gyvena iš išmokų, uždirba mažas algas, pensininkams, bedarbiams valstybė turi padėti, o kad padėtų, reikia mokesčių sistemos, kuri užtikrintų pakankamas pajamas. Mokesčiai čia labai svarbūs ir tai turi daryti valstybė“, – sako R. Lazutka.

Mokesčių našta neproporcinga
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas dienraščiui sako, kad įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą būtų didelė klaida.

„Neteisinga, nesąžininga, nereikalinga“, – tokiais žodžiais jis apibūdina šį siūlymą. Anot jo, tie, kurie uždirba daugiau, jau dabar mokesčių sumoka daugiau. Palyginus, kiek gyventojų pajamų mokesčio sumoka gaunantys minimalų mėnesio atlyginimą ir 1260 eurų per mėnesį, išaiškėja, kad ši suma skiriasi net 25 kartus.

LLRI prezidentas pasakoja, kad jau dabar žmonės, uždirbantys 1000 ir daugiau eurų į rankas, suneša apie pusę pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Gaila, kad tokių žmonių yra tik apie šeštadalį. Bet kalbant apie teisingumą ar teisingą mokesčių naštos pasidalijimą, tai uždirbantys daugiau kaip 1000 eurų neša neproporcingai didelę mokesčių naštą. Ir progresinio tarifo įvedimas šią naštą tik pasunkintų.

Baisiausia, kad sumokėjus didesnius mokesčius nėra jokios garantijos, jog tie žmonės ateityje gyvens geriau. Nepriklausomai nuo to, kiek sumokės „Sodrai“, jie gaus tik truputį didesnę pensiją. Susirgę jie bus gydomi taip pat, bus kompensuojami tik pigiausi vaistai. Jau vien tai yra neteisybė. Liūdna, bet kai kurie politikai ne tik kad nesiruošia šios neteisybės taisyti, bet atvirkščiai – ją dar labiau didina.

„Jau dabar tie, kurie šiek tiek daugiau uždirba, yra neproporcingai apmokestinami, o siūlomas progresinis tarifas šią neteisybę tik padidins. Dėl to vidurinioji klasė numirs dar neužgimusi“, – pabrėžia Ž. Šilėnas.

Pataria mąstyti apie ateities kartas
Pašnekovas įsitikinęs, kad progresinio mokesčio tarifų įvedimas nesumažintų pajamų nelygybės Lietuvoje. Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad lyginant pagal uždirbamas pajamas su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva beveik nesiskiria nuo ES vidurkio. Pas mus pajamų nelygybė išauga tada, kai į skaičiavimus būna įtraukiami pensininkai su jų mažomis pensijomis.

„Šitas progresinio mokesčio įvedimas niekaip šios pajamų nelygybės nepaveiks, nes pensininkai nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Nuo šio pasiūlymo mažiausiai uždirbantis ir toliau mokės didelius mokesčius, o daugiau uždirbantis – dar didesnius, o tai niekaip nepakeis pajamų nelygybės“, – pabrėžia LLRI prezidentas.

Jo nuomone, Lietuvai nereikėtų galvoti nei apie naujus mokesčius, nei esamų didinimą, nes šiuo metu mokesčių turime pakankamai. Anot jo, valdžia turėtų mąstyti apie ateities kartas, o ne koncentruotis ties rinkimais, kad tie žmonės, kurie išeina į pensiją, turėtų iš ko gyventi.

Deja, bet dabartinė sistema tam yra visiškai nepritaikyta. Pagal dabartinę sistemą pensijos išdalijamos nieko nekaupiant.

„Manau, būtų protinga leisti žmonėms kaupti daugiau tam, kad išėję į pensiją turėtų antrą pajamų šaltinį, o ne tik „Sodrą“. Dabartiniams pensininkams pensijas užtikrinti galima ir iš „Sodros“ mokesčio, ir efektyviau valdant valstybės finansus arba net parduodant dalį nereikalingo valdiško turto. Tokią didžiulę reformą būtų galima įgyvendinti. Tik problema ta, kad valdžia neturi tam valios. Ji tik nori viską apmokestinti, o apie ateitį, iš ko gyvens dabartiniai trisdešimtmečiai ir kokias pensijas gaus, apie tai net nesusimąsto“, – sako Ž. Šilėnas.

Vis dėlto jeigu jaunuoliai nebūtų taip užsiėmę darbu ir pinigų uždirbimu, eitų streikuoti ir aktyviau gintų savo teises, galbūt padėtis pasikeistų. Tačiau panašu, kad jaunuoliai ir toliau bus „užsiėmę“, o tai leis valdžiai toliau juos ignoruoti, dėl to turbūt visi atsidursime nepavydėtinoje situacijoje.