Šiauliečiai į daugiabučių namų renovaciją žiūri atsargiai. Per nuo 2013 metų vykstantį renovacijos procesą atnaujinti 33 namai. Dar 11 projektų yra pateikta finansavimui gauti. Šie skaičiai Lietuvos kontekste nėra dideli. Šiaulius lenkia ne tik visi didieji miestai, bet ir daug mažų rajonų. Nepatiklūs šiauliečiai nėra nusistatę prieš renovaciją, tačiau baiminasi papildomų finansinių įsipareigojimų, neramina ne itin sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, kiti dalykai. Jau plačiai kalbama apie tai, kad pavienių namų modernizavimas duoda naudos tik jo gyventojams. Norint, kad keistųsi miesto vaizdas, reikia imtis kvartalų atnaujinimo. Šiauliai įgyvendina pavyzdinį projektą – Dubijos, P. Višinskio, Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto kvartalo renovaciją.

Konkretūs skaičiai
Šiaulių miesto savivaldybėje apžvelgta minėto kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa. Administracijos direktorius Antanas Bartulis konkrečiais skaičiais pabandė įveikti gyventojų daugiabučių renovacijos baimes.  Direktorius tvirtino, kad minimaliomis priemonėmis kompleksiškai atnaujinus daugiabutį namą, galima sutaupyti apie 50 proc. šilumos energijos. Tai leidžia sąskaitas sumažinti tiek, kad sumažėjusios dalies užtenka modernizavimo mokesčiams sumokėti.

Konkretus pavyzdys: 2013 m. Draugystės pr. 13 beveik 43 kv. m butas už šildymą vasario mėnesį mokėjo 89 Eur. Po renovacijos šių metų vasarį – 14,88 Eur (oro temperatūros vidurkis abiejų lyginamų mėnesių panašus). Už renovaciją buto gyventojai moka po 38 Eur. Taigi sudėjus abu mokesčius gaunasi 52,88 Eur ir tai yra mažiau, nei gyvendami neatnaujintame pastate mokėdavo už šilumą.

Lyginant visus metus už šildymą minėto namo ir buto gyventojai 2013 m. sumokėjo 523 Eur, o po renovacijos kartu su jos mokesčiu – 580 Eur (renovacijos mokestis mokamas visus metus, ne tik šildymo sezono metu). Tuo tarpu renovuotuose daugiabučiuose P. Višinskio g. 12, Ežero g. 27 kartu suskaičiavus per visus metus sumokėtą renovacijos mokestį ir suvartotos šilumos kainą, suma pasirodė esanti mažesnė, nei anksčiau buvo sumokama vien tik už šilumą.

Administracijos direktorius turi ir dar vieną gerą žinią – renovuotuose namuose gyventojai ne tik gyvena komfortiškiau ir patogiau, bet ir jų butų vertė išauga vidutiniškai trečdaliu.

Sukaupta daugiabučių namų atnaujinimo patirtis leidžia daryti išvadas, kad namui paskelbus statybos darbų pirkimo konkursą, renovacijos kaina atpinga 6-18 proc. Projekto įgyvendinimas trunka 10-12 mėnesių, o statybininkai susisuka per gerą pusmetį.

„Atnaujintas daugiabutis – tai ne tik gražesnis vaizdas mieste. Tai ir sumažėjusi oro tarša, pailgėjęs namų eksploatacijos laikas, mažesnės gyventojų sąskaitos už šildymą“, – pastebėjo A. Bartulis.

Valstybės parama nuo 2013 m. ne kartą keitėsi ir, deja, ne gyventojų naudai. Pirmieji pasiryžę šiam žingsniui išlošė daugiausiai, nes valstybė jiems kompensavo pusę lėšų, reikalingų namo energetiniam efektyvumui padidinti. Įgyvendinamos priemonės – tai šildymo sistemos modernizavimas, langų keitimas, išorinių sienų apšiltinimas, balkonų ir lodžijų įstiklinimas, vėdinimo sistemos sutvarkymas ir kt. Šiuo metu valstybės parama siekia 35 proc. Tiesa, valstybė kompensuoja 50 proc. investicinio projekto ir 100 proc. techninio projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, projekto administravimo išlaidas. Numatyta ir parama nepasiturintiems gyventojams.

Ir nori, ir bijo
Daugiabučių namų renovacijos administravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Mūsų būstas“ direktorė Roma Janušonienė apgailestavo, kad nėra paprasta sukviesti gyventojus į susirinkimus, kad jie galėtų priimti sprendimą dėl savo namo perspektyvos. Dažniausiai susirenka vos trečdalis butų savininkų. Kai tenka balsuoti, ar dalyvauti būsto pastatų modernizavimo programoje, dalis jų nebalsuoja, nes neturi konkrečios pozicijos.

„Gyventojai nori matyti realią naudą ir jiems reikalinga informacija, pagrįsta konkrečiais skaičiais, pavyzdžiais. Jauni žmonės pritaria, jie nori komforto, senjorai bijo palikti finansinių įsipareigojimų naštą“, – aiškino direktorė, kalbėjusi, kad šiuo metu įmonė dirba su 15 daugiabučių.  Ji pastebėjo, kad žmonės, prisiklausę apie nekokybiškai atliktus darbus, bijo darbų broko. Bene labiausiai paplitęs stereotipas, kad po renovacijos daugiabutyje ima plisti pelėsis. R. Janušonienė sako, kad taip atsitikdavo pirmuose namuose, kai dar nebuvo pastatų atnaujinimo patirties.

Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius siūlė Savivaldybės lėšomis parengti daugiabučių namų investicinius projektus, kad pas gyventojus būtų galima eiti jau su konkrečiais skaičiais, kas jų name pasikeistų ir kiek tai kainuotų. Jei namas nuspręs dalyvauti modernizavimo programoje, valstybė šias išlaidas kompensuos, jei ne – liks Savivaldybės nuostoliai.

„Aš pats esu pavyzdys. Gyvenu renovuotame name. Gyvenimo kokybė tikrai pasikeitė, kaip ir jo vertė. Jei reikėtų pardavinėti butą, tikrai turėčiau naudos“, – iliustravo situaciją miesto meras Artūras Visockas.

Keisis ne tik namai, bet ir kiemai
Kvartalinės renovacijos pagrindas – daugiabučių namų atnaujinimas, tačiau čia svarbūs tampa ir kiti objektai – visuomeninių pastatų būklė, mašinų stovėjimo vietos, vaikų žaidimų aikštelės, dangos ir želdiniai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rasa Budrytė pasakojo, kad Dubijos, P. Višinskio, Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto kvartalo 12 ha plote yra ir verslo, ir visuomeninių, ir individualių pastatų, tačiau vyrauja daugiabučiai. Iš 23 namų 9 atnaujinti arba baigiama tai padaryti. Planuojama atnaujinti ne tik daugiabučius, bet ir viešuosius pastatus – darželį, mokyklą. Vedėja sako, jog ketinama sutvarkyti viską vienu metu, kad kvartalo vaizdas kardinaliai pasikeistų.

„Geležinkelio stotis – mūsų vartai. Šis kvartalas – stoties prieigos, todėl svarbu, kad atrodytų patraukliai. Jis turi ir istorinį aspektą, yra senų statinių: Šv. Jurgio bažnyčia, Venclauskių namai („Aušros“ muziejus) ir kiti. Kadangi daugiabučiai seni, kiemai projektuoti ne tokiam automobilių skaičiui, koks yra šiandien, todėl kiemuose itin aktuali parkavimo problema. Čia per daug didelių nekokybiškų medžių, kurie užstoja langus, trūksta vaikų žaidimų aikštelių“, – vardija bendras kvartalo problemas R. Budrytė.

Architektė informuoja, kad šioje teritorijoje rengiami du techniniai projektai: Draugystės gatvės ir „Draugystės kiemų“. Gatvės projektas jau eina į pabaigą ir yra pateiktas ekspertizei. Vedėja prisipažįsta, kad projektuotojais pasidžiaugti negali, nes šie nespėja pagal sutartus terminus.

Draugystės prospektą planuojama perorganizuoti į „nuraminto eismo“ gatvę. Sprendimai siūlomai kardinalūs: du žiedai sankirtose, pakraščiuose išdėstytas automobilių parkavimas, neliks skiriamosios juostos, atsiras viešųjų erdvių intarpai. Gatvė taps išsikreivinusi, o transporto priemonių greitis joje bus ribojamas iki 30 km per valandą. Vedėja neatmeta, kad dar gali sulaukti ir aštrių gyventojų nuomonių, nes svarstant viešai sprendinius nesulaukta jų pakankamo aktyvumo. Anot R. Budrytės, svarbu įtikinti save, kad pokyčiai ne visada yra blogai.

Tikimasi, kad gatvėje suplanavus daugiau automobilių stovėjimo vietų, jie atlaisvins kiemus, atsiras daugiau vietos įrengti vaikų žaidimų aikštelėms. Tik Savivaldybės atstovė nežada, kad kiekvienas daugiabutis turės savo kiemą, infrastruktūra bus įrenginėjama namų grupėms.

Nors R. Budrytė pavadino „misija neįmanoma“ galimybę suderinti visus inžinerinę infrastruktūrą eksploatuojančių įmonių tarpusavio veiksmus, sieks, kad visi požeminiai darbai būtų atlikti pirmiausia ir visi kartu. Viešajai infrastruktūrai įrengti planuojamos Europos Sąjungos, URBAN programos, miesto biudžeto lėšos, projektas bus įgyvendintas per 4 metus.

Kvietimas į „balių“ mainais už pažadą
Po pristatymo diskusija užvirė tarp trijų kalbėtojų: miesto mero A. Visocko, Ministro Pirmininko patarėjo T. Garasimavičiaus ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos. T. Garasimavičius akcentavo, kad valstybė kompensuos dar 10 proc. išlaidų, skirtų šildymo apskaitos pertvarkymo modernizavimui, jei jo pagrindu taps individuali apskaita ir galimybė reguliuoti šilumos suvartojimą. Na, o parengiant išmanaus namo koncepciją, kai minėtą procesą galima valdyti nuotolinėmis priemonėmis, IT technologijomis, galima gauti ir visą tam reikalingą finansavimą.

O tada pašnekovai ėmė aiškintis, kas yra inovacijos.

V. Serbenta pastebėjo, kad šiauliečiai pasėjo gerąją kvartalinės renovacijos „bacilą“, kuri ėmė plisti ir kitose savivaldybėse. Meras A. Visockas staiga tapo labai svetingas.

„Rugsėjo 8 diena – viena iš miesto gimtadienio dienų ir bus mero priėmimo vakaras. Aš dabar kviečiu jus į mero priėmimo vakarą kartu su antromis pusėmis. Tačiau mainais tikiuosi, kad jūs, užlipęs laiptais, pasakysite: taip, aš kalbėjau aplinkos ministru. Šita kalba logiška, kad bendradarbystė tarp savivaldos ir  valstybinių institucijų būtinai yra reikalinga ir va, konkretus pavyzdys, kur jis gali vykti“, – meras išsakė keistą kvietimą.

„Jei pakviestumėte ir aplinkos ministrą, iš anksto užduodami jam klausimą, kurį norėtumėte girdėti, būtų pats tas, ko reikėtų“, –  išsisuko iš situacijos V. Serbenta.

Informacijos apie Šiaulių kvartalinės renovacijos pasiekimus klausėsi Ministro Pirmininko patarėjas T. Garasimavičius (kairėje) ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius V. Serbenta.
Artūro STAPONKAUS nuotr.