Konkurencingoje darbo rinkoje jauniems žmonės įsidarbinti yra gana sudėtinga, todėl jaunimo nedarbas vis dar išlieka opi problema Lietuvoje. Štai pagal Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenis, 2017 m. liepos 1 d. čia buvo registruoti 18,7 tūkst. 16–29 m. jaunuolių, 3,1 tūkst. mažiau nei prieš metus. Jaunimas sudarė 14,5 proc. visų bedarbių. Šiauliuose jaunimo iki 29 m. nedarbo lygis siekia 3,1 proc.

Be to, nemaža dalis jaunuolių yra nusivylę LDB teikiamomis paslaugomis. „Darbo birža visiškai nesuteikė pagalbos darbo paieškose, nebuvo pasidomėta, ko mokausi ir kokį darbą tikiuosi gauti. Galvojau, kad visos durys man bus atviros ir visi manęs lauks“, – pasakojo Živilė.

Ne vienas jaunuolis tikisi, kad pabaigęs mokslus jis darbą gali susirasti greitai. Tačiau tikrovė būna kitokia. Nors yra ir sėkmingų darbo paieškų istorijų.

Reikalavimas – ir darbo patirtis
„Jauni žmonės dažnai nusivilia Lietuva ir emigruoja todėl, kad pervertina savo galimybes. Vos baigę mokslus įsivaizduoja, kad visi jų laukia išskėstomis rankomis ir ketina mokėti didelius atlyginimus. Pripažinsiu, kad ir aš po studijų situaciją įsivaizdavau kitokią, tačiau labai greitai teko nusileisti ant žemės ir suprasti, kad norint rasti svajonių darbą, reikia to siekti palaipsniui, o svarbiausias dalykas, kurį vertina darbdavys – ne diplomas, o patirtis“, – teigė Agnė.

Kiti stengiasi tobulėti ir mokytis toliau tikėdamiesi, kad aukštesnis išsilavinimas pagelbės greičiau susirasti norimą ir patinkantį darbą.

„Įstojau į tolimesnius mokslus, į magistro studijas, ieškojau darbo pagal specialybę, bet sekėsi gana prastai, todėl bandžiau ieškoti šiek tiek geresnio darbo įvairiose įmonėse, bet ten taip pat atsitrenkdavau kaip į sieną dėl patirties stokos, kurios, manau, visiems trūksta, kai baigi studijas. Dabar jau dirbu tokioje įmonėje, kurioje galima tobulėti, kilti karjeros laiptais ir dirbti pagal savo specialybę“, – teigė Živilė.

„Darbą, kuriame dirbu ir iki šiol, pavyko rasti dar likus keliems mėnesiams iki studijų pabaigos, todėl negalėčiau teigti, kad darbą pagal specialybę susirasti sunku. Baigusi lietuvių filologijos ir komunikacijos studijas dirbu komunikacijos specialiste. Manau, kad darbdavys įvertino ne tik studijų metu sukauptas žinias, bet ir patirtį, įgytą savanoriaujant nevyriausybinėse organizacijose bei aktyviai veikiant universitete“, – teigė Gabrielė.

Darbdaviai jauniems darbuotojams kelia didelius reikalavimus. Pavyzdžiui, yra reikalaujama, kad būtų įgyta patirtis ne mažesnė kaip 3 m., turėti ne tik automobilio vairavimo teises, bet ir nuosavą automobilį. O pasiūlytas mažas darbo užmokestis sukelia ne tik pasipiktinimą, bet ir pastebimas jauno žmogaus išnaudojimas.

Darbo paieškos pagal specialybę
Pavyzdžiui, Vilniuje darbo pasiūla yra didesnė ir susirasti darbą yra lengviau ir greičiau nei mažesniame mieste. Taip pat labai svarbu yra įgyta specialybė.

Iškyla klausimas, ar ji bus paklausi, ar bus lengva susirasti darbą, ar teks darbo paieškas pasukti kitu keliu.

„Pirmąjį savo darbą Vilniuje radau per 2 mėnesius po studijų baigimo. Kažkiek su specialybe buvo susijęs, pradirbau beveik 3 metus. Kito darbo pati neieškojau, man agentūra jį pasiūlė. Dabartinis darbas nesusijęs su magistro studijomis. Tačiau pats išsilavinimas turėjo įtakos mano apsisprendimui“, – teigė Inga.  

Vieniems darbą pasiseka rasti tik per pažįstamus, o kitiems tenka nueiti nemažą kelią, kad būtų pasiektas tikslas.

„Po vidurinės baigimo įstojau studijuoti į aplinkos apsaugos inžinerijos kolegijoje. Baigusi studijas bandžiau ieškoti darbo pagal specialybę. Buvo atsiradusi galimybė įsidarbinti aplinkosaugininke, tačiau ten vyko reorganizacija, todėl likau be darbo vietos. Po nesėkmingo darbinimosi, palaikoma finansiškai draugo ir tėvų, stojau mokytis braižybos į Profesinio rengimo centrą, pasimokius mažiau nei metus, reikėjo susirasti praktikos vietą. Siunčiau laiškus su savo CV įmonėms, kurios man atrodė patrauklios savo veikla, kuriose rasčiau, ką veikti. Suradau praktikos vietą, o po jos mane įdarbino. Po metų iš manęs buvo reikalaujama tobulėjimo, reikėjo studijuoti statybos inžineriją, kitu atveju būtų tekę išeiti iš darbo“, – teigė Eglė.

Daugelis jaunų žmonių siekia būtinai rasti darbą pagal įgytą specialybę, tačiau ne visiems pasiseka, būna, kad baigtų studijų diplomas taip ir guli stalčiuje be jokios naudos.

„Iš pat pradžių ieškojau darbo, susijusio su specialybe – mano pasirinktas žurnalistikos kelias man visada atrodė pats įdomiausias ir jokiame kitame darbe savęs įsivaizduoti nenorėjau. Dar būdama antrame kurse nesekiau savo bendraamžių pavyzdžiu ir nėjau dirbti tokio laikino ir „studentiško“ darbo kaip pardavėjos ar padavėjos. Pirmuoju savo rimtu darbu vadinu tą, kuriame su džiaugsmu darbuojuosi ir šiandien. Į vieno portalo redakciją atvykau nelaukdama jokio darbo skelbimo ar kvietimo – pareiškiau norą prisijungti ir netrukus tapau komandos nare. Šiuo metu skaičiuoju jau antrus darbo metus visu etatu, nors dar net nesu baigusi žurnalistikos studijų. Jei reikėtų vertinti savo darbo paieškas – manau, jog man pasisekė, nes niekada nereikėjo lūkuriuoti ir skųstis, jog nėra ko dirbti. Vis tiek – kas ieško, tas randa“, – teigė Brigita.

Kitiems labai pasiseka, kai pabaigus mokslus netenka pačiam ieškotis darbo, o tave pastebi darbdaviai.

„Baigiau farmacijos studijas, kryptis yra gana aiški – darbas vaistinėje, įmonėje, vaistų gamyboje.  Darbo ieškotis patiems nereikia, dažniausiai pastebi darbdaviai ir pasiūlo vieną ar kitą darbo vietą, belieka rinktis, kur nori dirbti ir kiek uždirbti. Niekada neteko dirbti ne pagal specialybę“, – teigė Marija.

Darbo paieška prieš baigiant studijas
Jauni žmonės, žinodami darbo rinkos situaciją, iš karto pradeda ieškoti darbo, dar nebaigę studijų. Vieniems pasiseka, nes būna atsilaisvinusi darbo vieta, o kitiems tenka toliau dairytis darbo paieškos internetiniuose portaluose.

„Darbo pradėjau ieškoti dar nebaigusi studijų, kadangi buvau nusprendusi grįžti į Šiaulius. Sausio mėnesį savo CV siunčiau į gydymo įstaigas. Kovą nuvykau į polikliniką, pašnekėjusi dėl darbo ir ten prižadėjo manęs laukti, kol aš baigsiu studijas. Birželį, prieš baigdama studijas pranešiau, kada gausiu diplomą ir licenciją. Poliklinika patvirtino, kad manęs laukia, ir liepą mane įdarbino“, – pasakojo Simona.

Greta teigė, kad pradėjo dirbti dar besimokydama ketvirtame kurse. Ji dirbo ne visai pagal specialybę – studijuodama lietuvių kalbą įsidarbino kultūros namų režisiere. Šis darbas jai truko 9 mėnesius. Greta turėjo viziją, kad ateityje galėtų dirbti savivaldybėje, todėl tikslingai to siekdama ji įstojo studijuoti viešojo valdymo magistrantūroje. Jai neteko dėti daug pastangų ieškant darbo vietos.

Jaunimui Agnė pataria: kaupkite patirtį, savanoriaukite, eikite į mokymus. Nelaukite, kol darbas nukris iš dangaus, patys tapkite tokie, kokių darbdaviai ieško.