Pasivaikščiojus po Šiaulius beveik kiekviename rajone šalia sutvarkytų prižiūrimų teritorijų plyti apleisti, žolėmis užžėlę sklypai. Šiaulių miesto savivaldybės sąraše tokių 80. Dar 4 apleistos teritorijos – iš valstybės nuomojami sklypai su įstrigusiomis nebaigtomis statybomis. Apsileidėlių nemotyvuoja nei kelis kartus padidėjęs žemės mokestis, nei tai, kad gadina miesto vaizdą, veisia  kenkėjus ar šalia plintančiomis piktžolėmis ir krūmynais kankina kaimynus.

„Pamiršta“, kad ir nenaudojamą sklypą reikia prižiūrėti
Šios vasaros pradžioje apleistų privačių valdų buvo suskaičiuota 113, o iš valstybės nuomojamų teritorijų – 10. Savivaldybės administracija rašė perspėjamuosius raštus, grūmojo apsileidėliams. Pagrindinė poveikio priemonė – nuo 1 iki 4 procentų padidintas žemės mokestis. Daliai nesitvarkiusių šiauliečių tai suveikė – žolę nusipjovė, krūmus iškirto, šiukšles išvežė.

Liepos pabaigoje patvirtintame galutiniame sąraše pirmasis sąrašas sumažėjo beveik trečdaliu, o antrasis – daugiau nei perpus.

„Penkiems sklypams, kurių situacija buvo ypač nebepakenčiama, o bendras visų plotas sudarė apie pusę hektaro miesto erdvių, išsiuntėme raštus, kad raginame nusišienauti sklypus arba mes pagal mūsų sutartinius tarifus nušienausime, o jiems išsiųsime sąskaitą išlaidoms padengti.

Nors komisija jau patvirtino, kad tai neprižiūrimi sklypai, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atiduota medžiaga, jog jiems taikytų didesnį žemės mokestį kaip neprižiūrimiems plotams, siekiame, kad jie būtų sutvarkyti. Po tokio daugkartinio paraginimo 4 sklypai susitvarkė“, – spaudos konferencijoje pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pabrėžęs, kad rezultatas dažnai pasiekiamas dedant labai daug administracinių pastangų.

Tačiau Šaltalankių gatvėje esančio sklypo, pažymėto 52 numeriu, savininkai į paraginimus nesureagavo. Civilinės saugos, Viešosios tvarkos, ir sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys pastebėjo, kad krūmais ir žole apaugęs 15 arų sklypas yra labai netvarkingas ir neprižiūrimas jau keletą metų. Kaimynai, nebeapsikentę plintančių piktžolių, patys sklypo vidaus pakraščiuose nupjauna žolę. Savivaldybės rangovai jau šią savaitę sklypo savininkams „pagelbės“ – nušienaus, išveš žolę ir išsiųs sąskaitą už šiuos darbus sumokėti.

Administracijos direktorius pažadėjo, kad šiais sklypais neapsiribos. Bus atrinktos dar 5-7 teritorijos ir, jei savininkai nesitvarkys, Savivaldybė tai padarys už juos, tačiau apmokėti už paslaugas teks patiems sklypų turėtojams.

Ne tik estetinė problema
„Apleistos valdos – tai ne tik estetinė problema. Apžėlusi žolė kelia grėsmę žmonėms – joje veisiasi erkės, auga nuodingi Sasnovskio barščiai“, – sako administracijos vadovas.

A. Gagys pasidžiaugė, kad neprižiūrimų žemės sklypų mieste mažėja. Pernai jų buvo suregistruota 225, o šįmet perpus mažiau. Tarp nesitvarkančiųjų – tiek privatūs asmenys, tiek įmonės. Keturiuose netvarkomuose sklypuose, kuriuos savininkai nuomoja iš valstybės, yra nebaigti statyti pastatai. Klasikinis pavyzdys – dešimtmečius stūksančios vadinamosios Gilo statybos.

A. Bartulis sako ketinąs kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši įvertintų, ar nereikėtų tokiems sklypams nutraukti žemės nuomą.

Dykynes su pastatais vaiduokliais valdančios įmonės moka ne 0,8, o 4 proc. žemės nuomos mokestį. 2016 m. 4 įmonės Savivaldybei sumokėjo 63,5 tūkst. Eur daugiau, nei būtų mokėjusios pagal įprastą tarifą.

Iš viso praėjusiais metais žemės mokesčio sumokėta 385,4 tūkst. Eur, o valstybinės žemės nuomos – 135,4 tūkst. Eur. Administracijos direktorius mano, kad žemė mieste yra brangi, todėl kelis kartus padidintas mokestis motyvuoja dalį savininkų tvarkytis.

Apleistuose sklypuose – gaisrų grėsmė
Neprižiūrėti žemės plotai kelia rūpesčių ir ugniagesiams. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Gražvidas Butkus aiškino, kad apleistuose sklypuose dažnai kyla gaisrai.

Sekmadienį ugniagesiai vyko gesinti degančių šiukšlių P. Višinskio g. esančioje neprižiūrimoje teritorijoje. Teko vykti į gaisrą Gytarių gatvėje, o į Dvaro gatvės pabaigoje esančias teritorijas tenka vykti ir ne po kartą per dieną.

„Savivaldybė atlieka gerą prevenciją. Nuo neprižiūrėtuose sklypuose degančios žolės gaisras gali persimesti į pastatus, atnešti aukų. Džiugu, kad tvarkomas Dainų parkas, išvežamos šiukšlės, kiti parkai prižiūrimi. Kuo mažiau tokių rizikos erdvių, tuo mažiau gaisrų“, – komentavo G. Bartkus.

Pareigūnas pasidžiaugė, kad dažni lietūs šįmet saugo nuo durpynų, miškų gaisrų.

Savivaldybės atstovas A. Gagys priminė, kad yra sudaryta sutartis su Rėkyvos ugniagesiais savanoriais ir jie atlieka aplinkos stebėjimą ir prevenciją. Savivaldybė jiems skyrė lėšų galingo katerio varikliui įsigyti. Dabar jie dukart greičiau perplaukia ežerą ir sureaguoja į galimą gaisro pavojų. Įgyvendinus Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo projektą, bus nupirktas šešiaratis kateris, kuris leis patekti į durpingą teritoriją ir neužklimpti.

2017 08 07 23

Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94497667
Į viršų