Šiaulių miesto centre du vienas greta kito ošiantys parkai šiandien mažai ką džiugina. Apie tai, kad jie apleisti ir jau daug metų mažai prižiūrimi, kalbama iš įvairiausių tribūnų. Miesto valdžia užsimojo situaciją keisti. URBAN programos lėšomis bus finansuojamas Šiaulių miesto Centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų sutvarkymo projektas. Kaip parkai pasikeis, ar išlaikys savitumą, ar taps komercinių pramogų vieta – šiandien sprendimų dar ieškoma.

Parkus projektuoja vilniečiai ir kauniečiai
Šiaulių miesto savivaldybė planuoja, kad tvarkant Šiaulių miesto Centrinį ir Didždvario parkus bei atnaujinant gatves (Kaštonų alėjos, S. Lukauskio g.), sukuriančias prieigas prie parkų, teritorija bus pritaikyta aktyviam šeimos laisvalaikiui. Tam bus įrengtos universalių lauko žaidimų aikštelės įvairaus amžiaus vaikams, „Skate“ parkas, atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra, apšvietimas, įrengtos sporto aikštelės, lauko treniruokliai, atnaujinti želdynai ir sutvarkytas kraštovaizdis, įrengti mažosios architektūros elementai, teritorijos bus pritaikytos neįgaliesiems, suplanuotos automobilių statymo vietos ir kt.

Šio projekto vertė – per 3,1 mln. Eur, kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos. Planuojama šįmet baigti projektavimą, o kitąmet pradėti darbus.

Įgyvendinti projektą Savivaldybė nusprendė pirkdama tris atskirus techninius projektus (Šiaulių miesto centriniam parkui, Didždvario parkui ir Kaštonų alėjai). Centrinio parko sutvarkymo pirminiai sprendiniai jau buvo viešai pristatyti ir sulaukė nemenkos miestiečių kritikos.

Ketinimai dėl istorinio Didždvario parko buvo pristatyti Aušros alėjoje įsikūrusių įmonių atstovams. Pamažu aiškėja, kad bus siekiama atkurti autentišką Didždvario parko struktūrą, jį aptverti ir pritaikyti ramiam šeimų poilsiui. Tuo tarpu naujesnis Centrinis parkas galėtų traukti miestiečius aktyviomis pramogomis vaikams ir suaugusiems.

Savivaldybės Architektūros, Urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Rasa Bekerytė neslėpė, kad nėra lengva suderinti projektuotojų idėjas, nes Didždvario parką projektuoja kauniečiai, o Centrinį – vilniečiai.

„Sunku pasakyti, kokie bus galutiniai projektiniai pasiūlymai, reikia susiderinti. Jau vienas pristatymas buvo, iškilo parko estrados klausimas. Projektuotojai kaip ir norėjo jos atsisakyti, tačiau dabar nuspręsta palikti, tai keičia iš dalies ir sprendinius, dėlios juos iš naujo. Projektuotojai siūlo teritoriją aptverti: dalį segmentine tvora, dalį – stacionaria. Didždvario parko aptvėrimas projektuojamas, kad pažymėtų jo istorinę vietą“, – pakomentavo specialistė.

Istorinis Didždvario parkas – ramiam poilsiui
Pristatyme dalyvavęs Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys dėl istorinio Didždvario parko, kuris yra saugomas valstybės, turi pastabų, kurias išsakė ir projektuotojams.

„Dėl parko atkūrimo keliame tam tikrus reikalavimus. Tai yra istorinis parkas ir jis turi būti tvarkomas autentiškumo linkme. Manau, kad mieste reikia tokio parko, kur žmonės galėtų pailsėti. Žalių plotų mažėja, nebėra, kur žmonėms pasivaikščioti.

Tai yra dvaro parkas. Norint atkurti jo (dabar kalbama apie XIX a.) struktūrą, įėjimas turėtų būti per Zubovų rūmus (buvusį Dailės fakultetą). Tai nėra blogai.

Sakykime, kur parke tualetas? Jis neplanuojamas ir negali būti planuojamas, nes ten negalima nieko statyti. Matau, kad rūmų pastatas gali būti panaudotas ir kaip įėjimas į parką, ir kaip pastatas parkui prižiūrėti reikalingai infrastruktūrai.

Didždvario parkas – europietiškas, panašus į kitų didelių Europos miestų, skirtas ne praėjimui iš vienos gatvės į kitą, o poilsiui, todėl turėtų būti aptvertas ir prižiūrimas. Centrinis parkas pakankamai naujas ir mes jam reikalavimų neturime. Abu parkai gali būti atskirti“, – pakomentavo „Šiaulių naujienoms“ R. Budrys.

Centrinis – pramogų vieta be miesto savitumo
Kiek anksčiau vykusiame Centrinio parko sutvarkymo idėjos pristatyme UAB „Infes“ architektė Giedrė Čeponytė kalbėjo, jog dabartinis parko įvaizdis tikrai nedžiugina ir siūlė kaip jį pakeisti. Planuojama sukurti uždarų takų sistemą, kad žmogus parke praleistų kuo daugiau laiko. Įrengti daugiau šviesių erdvių, sukurti daugiau veiklos vietų parke, pasodinti žydinčių augalų, kad matytųsi įvairių želdinių įvairovė ir t. t. Pagrindinį įėjimą – vartus – siūloma iškelti šiek tiek toliau nuo dabartinio esamo įėjimo ir taip sukurti platesnę bei atviresnę erdvę. Ten gali būti numatyta vieta lauko kavinei, vasaros restoranėliui. Parke turėtų atsirasti vaikų žaidimo aikštelė, šunų vedžiojimo aikštelė, teniso aikštė, treniruokliai. Čia bus galima pažaisti šachmatais, pavažinėti riedučiais, išsitiesti pledą ir tiesiog ramiai pabūti. Turėtų atsirasti ir naujų suoliukų, šviestuvų. Esamą gaisrinį rezervuarą planuojama palikti, o laipynes patraukti į šiaurinę parko pusę, kad jos netaptų pagrindine parko ašimi, kaip yra dabar.

Šiaulių miesto architektas Algimantas Černiauskas dalyvavo Centrinio parko sutvarkymo idėjos pristatyme ir projektuotojų pasiūlymais liko nepatenkintas.

„Nepatiko, kad parkas yra iškirptas kaip dėlionės dalis iš bendro konteksto. Nėra sąryšio su kitais objektais, su gatvėmis, centrinės dalies struktūra. Tai tiesiog euroremonto sprendiniai. Labiausiai kliuvo trys momentai: amfiteatro (parko estrados) likimas neišspręstas, nėra esminio parko scenarijaus, jis atsietas nuo urbanistinės miesto struktūros. Parkas tarsi būtų sutvarkytas, bet kažko šiaulietiško jame nerandu. Pažiūrėkime į kitus miestus: Marijampolė pasidarė poezijos parką – puikus autorinis darbas, Raseiniuose – Maironio parkas. Turi temas, scenarijus, dirbo išskirtiniai autoriai. Turi daryti asmenybės. Silpna vieta – miestas nebeturi ambicijų, nėra žmonių, kurie generuotų idėjas“, – komentuoja dienraščiui architektas.

Reikia ne meilės deklaracijų, o ambicijų ir vadybos
A. Černiauskas piktinasi ydinga praktika, kaip vyksta svarbių objektų projektavimas. Viešųjų pirkimų būdu nuperkamos pigiausios paslaugos, o į esmę nesigilinama. Paskelbiamas konkursas, gautas pigiausias pasiūlymas, pliusiukas padėtas.

„Turėtų sutelkčiau dirbti Savivaldybė, Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius, Architektų sąjunga. Užduotys turi būti formuluojamos kitaip. Jose turi atsispindėti mūsų miesto ambicijos. Pas mus viskas palikta savitekiui. Reikia ne tik deklaracijų, kaip mes mylime miestą, bet ir geros vadybos bei ambicijų kažką tikro padaryti. Reikia mokėti valdyti profesionalus. Dabar nėra jokių susitikimų, nebendraujama su kūrybiniais žmonėmis. Patys architektai irgi apsileidę, bet mes nebeturime, kas mus riša. Mes tampame kažkokiais išpildytojais, pragyventojais. Nėra kūrybinių konkursų“, – A. Černiauskas atsako į klausimą, kodėl miesto svarbiausias viešąsias erdves projektuoja kitų miestų architektai, kuriems „neskauda dėl Šiaulių“.

Jis prisiminė, kad buvo laikas, kai įdomių viešosios architektūros pavyzdžių į Šiaulius atvykdavo pasižiūrėti iš kitų miestų. Dabar visos erdvės tvarkomos euroremonto principu – naujos trinkelės, nauji šviestuvai... Miesto savitumo nebelieka. Anot A. Černiausko, didelis miestas, o mąstymas provincinis.

„Manau, kad tai yra pasekmė to, kad prieš daug metų buvo sunaikinta įstaiga „Šiaulių planas“. Buvo struktūra, kuri neleido kartelės nuleisti, o dabar...“ – apgailestauja profesionalas.

Po pristatymo sulaukę priekaištų, kad neketinama išsaugoti parko estrados, projektuotojai keičia sprendinius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.