Kai trūksta pinigų ar norisi pataupyti, tuos pačius daiktus esame pasiruošę panaudoti pakartotinai. Tuomet nardome po interneto platybes ir ieškome, kas galėtų pigiau parduoti mobilųjį telefoną, buitinės technikos, o gal baldų.

Turi iš ko rinktis
Interneto paieškos langelyje įvedus žodžius „dėvėti rūbai“, „pigūs baldai“ ir pan. atsiveria platus pasirinkimo laukas. Skelbimų portaluose gyventojai siūlosi parduoti: transporto, nekilnojamojo turto, buities, kompiuterijos, komunikacijų, technikos ir pan.

Pavyzdžiui, už 100 eurų galima gauti apynaują spintą, o už 500 eurų – visą natūraliai sendintos odos baldų komplektą.
Besidomintys komunikacijos priemonėmis už vieną eurą turi galimybę įsigyti visą dėžę tarybinių telefono aparatų. Tuo tarpu norintys atrodyti šiuolaikiškiau – mobiliųjų telefonų, kurių kaina įprastai svyruoja nuo 15 iki 110 eurų.

Naudotų automobilių pasirinkimas taip pat labai platus. Šių daiktų šeimininkai savo automobilius siūlosi atiduoti ir už 300, ir už 20 tūkstančių eurų.

Ypač daug pasiūlymų galima rasti auginantys mažamečius vaikus. Drabužiai, avalynė, žaislai, lovytės, knygos, vežimėliai – ko tik internete nesiūloma. Jų kainos tikrai nesikandžioja. Viską galima įsigyti tris ar net keturis kartus pigiau nei parduotuvėje.

Perka ir parduoda
Vis dėlto nors siūlymų įsigyti pigesnių, naudotų prekių yra pakankamai, lietuviai nėra linkę jų ieškoti. Vieno tyrimo duomenimis, naudotus daiktus perka tik kas trečias lietuvis. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad tų daiktų gali prireikti.

Remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo 1 002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.), nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais.

Dažniausiai internetu perka ir parduoda 26-35 m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

Lietuviai ne tik abejoja, kad nebenaudojamų, tačiau tinkamų naudoti daiktų gali prireikti kitiems, tačiau ir neturi laiko juos parduoti: 14 proc. mano, kad pardavimas internetu – ilgas ir sudėtingas procesas. 12 proc. teigė, kad galimas uždarbis neatperka rūpesčių, susijusių su pardavimo procesu. Finansinę naudą įžvelgia tik kas šeštas.

Tyrimo dalyviai pažymėjo ir pagrindines priežastis, kodėl nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus parduoda internetu. Esmine priežastimi buvo įvardytas noras lengvai ir nemokamai atsisakyti daiktų, kurių nebereikia (20 proc. respondentų). Dažniausiai minėtą priežastį įvardijo jauniausi respondentai ir kaimo vietovių gyventojai. Kas šeštas respondentas įžvelgia finansinę naudą ir mano, kad parduoti jam nebereikalingą, tačiau naudoti dar tinkamą daiktą yra paprastas būdas gauti papildomų pinigų.

Dalis tyrimo dalyvių išskyrė ir tai, kad parduoti dar tinkamus naudoti, tačiau nebereikalingus daiktus yra ekologiška, nes jie prikeliami naujam gyvenimui (8 proc.), kiek mažesnė dalis teigė, kad tai madinga (5 proc.).

Siekia finansinės naudos
Šiauliečiai taip pat neskuba pirkti panaudotų daiktų. Jie juokaudami sako, kad jų namuose ir taip daug daiktų, kuriais nebesinaudoja.

„Mano žmona jau seniai kalba apie būsto atnaujinimą. Siūlo atsikratyti senų baldų, indų, kilimų ir kitų sentimentalių daiktų. Taigi, šiuo metu mes panaudotų daiktų tikrai neieškome. Galbūt mieliau patys pabandysime ką nors parduoti“, – sako Edmundas.

Jauna mama Akvilė pasakoja, kad anksčiau niekada pigesnių daiktų neieškodavo. Nesilankydavo nei „blusų turguje“, nei dėvėtų rūbų parduotuvėse. Pirkdavo tik naujus daiktus iš prekybos centrų. Tačiau tapusi mama neatsispyrė pagundai ir įsigijo panaudotą vaikišką vežimėlį ir automobilinę kėdutę.

„Niekada nesiskundžiau pinigų stygiumi. Ir dabar abu su vyru uždirbame pakankamai, kad galėtumėme įsigyti naują daiktą. Vis dėlto gimus vaikui išlaidų padaugėjo. Todėl nusprendėme pataupyti ir įsigyti panaudotų daiktų. Džiugu, kad panaršę internete radome puikių pasiūlymų už prieinamą kainą“, – džiaugiasi Akvilė.

Tuo tarpu Monika yra kitokios nuomonės. Anot jos, pirkti daiktą iš „antrų rankų“ yra pakankamai rizikinga. Niekada negali žinoti, ar pigesnis daiktas ilgai tarnaus, be to, jis gali pakenkti sveikatai.

„Nesuprantu tų, kurie internetu ar „blusų turguje“ perka drabužius, papuošalus, statulėles, vaikiškus žaislus ar virtuvės reikmenis. Tokiuose daiktuose gali būti arkliška nuodingo švino dozė. Esu įsitikinusi, kad seni daiktai kelia didžiausią pavojų sveikatai, todėl jų niekada neperku. Geriau sumokėti daugiau pinigų ir nusipirkti geresnį daiktą, nei išleisti mažiau ir rizikuoti savo sveikata“, – įsitikinusi Monika.

Visko pirkti nereikėtų
Savo amžių atgyvenę daiktai iš tiesų gali pakenkti. Sveikatos specialistai jau seniai yra pateikę daiktų sąrašą, kurių geriau nepirkti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nepatartina pirkti dėvėtų apatinių, kojinių, kosmetikos, čiužinių, virtuvės įrankių, pliušinių žaislų. Šiuose daiktuose gali slypėti daug pavojingų bakterijų, galinčių perduoti pavojingus infekcinius susirgimus.

Į rizikingiausių daiktų sąrašą turbūt galima įtraukti ir automobilius, buitinę techniką. Tiesa, tuomet tenka baimintis ne dėl daikto poveikio sveikatai, bet jo ilgaamžiškumo. Vieša paslaptis, kad nusipirkus seną automobilį jis gali bet kada sugesti nepataisomai, o mobilieji telefonai nebeatlikti tam tikrų funkcijų.

„Šiaulių naujienose“ jau esame svarstę klausimą: kas geriau, brangus naujas automobilis ar gerokai pigesnis senas. Automobilių ekspertas Gediminas Švaikauskas yra sakęs, kad automobilio pirkimas – kaip loterija. Gali pasisekti, arba ne: „Tai labai artima loterijai: arba laimėsiu, arba ne. Būna laimėtojų, būna ir pralaimėjusiųjų, tačiau kaip ir loterijoje, pralaimėjusiųjų daugiau negu laimėtojų.“ Todėl, anot jo, norint neapsigauti, labai svarbu apie automobilį surinkti kuo daugiau informacijos. Nepirkti mašinų, kurios buvo patekusios į dideles avarijas ar užtvindytos. Taip pavyks išvengti daugybės problemų.

Įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų
Pirkimas iš „antrų rankų“ turi ne tik minusų, bet ir pliusų. Ekonomistai įsitikinę, kad tai puikus būdas, padedantis geriau suprasti pinigų vertę ir padedantis sutaupyti.

Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė dienraščiui komentuoja, kad apskritai pirkti panaudotus daiktus yra verta. Tik prieš perkant labai svarbu pasvarstyti, ar šio pirkinio iš tiesų reikia. Paanalizuoti kainos ir kokybės santykį. Nusprendus įsigyti brangesnį pirkinį, pavyzdžiui, automobilį, reikėtų įsivertinti, ar pirkinys bus ekonomiškai naudingas, kiek ilgai jis tarnaus. Pasvarstyti, ar laikui bėgant pirkinys nereikalaus papildomų lėšų jo išlaikymui, draudimui.

Ekonomistė pastebi, kad šiais laikas pirkimas iš „antrų rankų“ yra „ant bangos“. Pamažu pirkti panaudotus daiktus arba iš naujo juos perdirbti tampa madinga. Mamytės puikiai žino, kad tuos pačius vaikiškus rūbelius gali dėvėti ir antras, ir trečias vaikas. O neperkant daug naujų rūbų, pavyksta sutaupyti daugiau pinigų.

„Manau, pirkti iš „antrų ar trečių rankų“ tikrai verta. Turbūt ne veltui kuriasi platformos, kuriose parduodami įvairūs dalykai. Vis dėlto jeigu perkamas brangesnis daiktas, reikėtų įvertinti jo ilgaamžiškumo perspektyvą, ar nereikalaus papildomų lėšų ir t. t.“, – pataria J. Cvilikienė.

Anot jos, panaudotus daiktus ne tik verta pirkti, bet ir juos parduoti. Jauna šeima gali parduoti išaugtus vaikus rūbus, dviračius, baldus ir taip papildyti savo biudžetą.

Apie nebereikalingų daiktų pardavimą turėtų pagalvoti ir paaugliai. Galbūt tuomet jie labiau supras pinigų vertę.
„Tėvai turėtų paskatinti savo vaikus, kad šie parduotų nebenaudojamą savo žaislą ar mobilųjį telefoną. Tuomet jiems reikės pagalvoti kaip gražiai prekę nufotografuoti, kaip įkelti, praduoti. Tai ekonomikos pradžiamokslis vaikui ir puiki galimybė papildomai užsidirbti“, – sako finansų ekspertė.

2017 08 07 11

Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94477182
Į viršų