Šiuo metu rengiamas Darnaus judumo planas, pagal kurį Šiauliuose po trisdešimties metų galbūt atsiras daugiau dviračių takų. Kol kas tenka važinėti nesutvarkytais ir dviratininkams itin nepalankiais keliais. Dėl to kai kurie šiauliečiai net nedrįsta pagalvoti apie automobilio iškeitimą į dviratį. O kitiems – netvarkinga infrastruktūra netrukdo mėgautis atšilusiais orais ir džiaugtis numintais kilometrais.
Nenori vežiotis papildomų daiktų
Kai kurie šiauliečiai dviračiu važiuoja palyginti retai. Štai Julius atvirauja, kad namie dviračio iš viso neturi ir su juo į darbą niekada nevažiuotų, nes biuro nenori pasiekti suprakaitavęs.
„Nenoriu dirbti suprakaitavęs, žinau, kad kai kuriuose moderniuose biuruose yra įrengiami dušai. Tačiau Šiauliai šiuo privalumu vargu ar gali pasigirti. Mintis pakaitinius drabužius vežtis kuprinėje – taip pat atgrasi, juk jie gali susilamdyti. O dar reikėtų vežiotis dezodorantą, drėgnų servetėlių. Ne, man šio rūpesčio tikrai nereikia“, – sako vaikinas.
Jo nuomone, investuoti į naują dviratį neverta, nes Šiauliuose vis tiek nėra patogių dviračių takų, kuriais važiuodamas galėtum jaustis saugiai: „Šiauliuose dviračių takų yra nepakankamai, dažnai tenka važiuoti betono dangos kelkraščiu arba šaligatviu. Tai labai pavojinga, nes reikia saugotis ne tik automobilių, bet ir be pavadėlio lakstančių šunų, užsisvajojusių pėsčiųjų ir t. t.“
Baiminasi eismo dalyvių
Edmundas pasakoja, kad dviračiu važinėja tik tais vasaros savaitgaliais, kai būna gražus oras. Anot jo, važiuojant tiek automobiliu, tiek dviračiu sunku nepastebėti eismo taisyklių nesilaikančių miestiečių. Jis atkreipia dėmesį, kad ne visi dviratininkai dėvi liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir šalmą.
„Manau, ypatingą pavojų sukelia tie, kurie eidami per gatvę nenulipa nuo dviračio ir jo nesivaro. Taip pat ne visi rodo signalus, ne visada parodo, kad ketina sukti, neapsižiūri, ar saugu stabdyti“, – dviratininkų daromas klaidas įvardija šiaulietis.
Jo nuomone, kai kurie dviratininkai pažeidžia eismo taisykles, nes niekas jų nemokė, kaip saugiai elgtis gatvėje. Šiaulietis svarsto, kad galbūt eismo įvykių būtų mažiau, jeigu mokykloje pradinukams būtų vedamos pamokos, kaip teisingai važiuoti dviračiu.
„Mokytojai ir tėvai turėtų mažiesiems paaiškinti, kaip elgtis gatvėje, nes kol kas panašu, kad jiems šių žinių trūksta“, – pataria Edmundas.
Siekia saugoti gamtą
Kol visas pasaulis dūsauja dėl oro taršos, kurią sukelia automobiliai, atsiranda tokių, kurie stengiasi gamtai padėti. Akvilė pasakoja, kad vasarą visur važiuoja dviračiu, nes jis, priešingai nei automobilis, neturi poveikio gamtai.
„Važiuodama dviračiu tą patį atstumą įveikiu beveik per tą patį laiką, kaip ir automobiliu. Be to, sutaupau apie šešiasdešimt eurų per mėnesį kuro ir amortizacijos sąskaita. Smagiausia tai, kad kelionės dviračiu yra puiki sveikatos stiprinimo priemonė. Važiuodama į darbą, puikiai pasportuoju, todėl vėliau nebereikia eiti į sporto klubą“, – džiaugiasi Akvilė.
Mergina pasakoja, kad važiavimas dviračiu ne tik padeda padailinti figūrą, bet ir sumažina darbinį stresą: „Daugiau sportuodama jaučiuosi laimingesnė, darbingesnė ir labiau atsipalaidavusi. Viską susumavus, dviratis – man ideali transporto priemonė.“
Mėgaujasi didele laisve
Šiaulietė Neringa mano, kad dviratis mieste suteikia didžiulę laisvę. Galima važiuoti ten, kur su mašina neįmanoma pravažiuoti, nereikia sukti galvos, kur parkuotis, nereikia leisti pinigų sporto klubui.
„Privalumų yra iš tiesų daug, todėl kol lietuviški orai leidžia dviračiu važinėti, tai aš ir darau. Manau, ir kiti būtinai turėtų pasinaudoti šia proga“, – mano Neringa.
Jauna mama mėgsta dviračiu važinėti tiek viena, tiek su visa šeima. Aišku, tik renkasi saugų kelią, kad vaikai nesusižeistų.
