Nuo Antarktidos atskilo vienas didžiausių kada nors užfiksuotų ledkalnių, kurio plotas siekia apie 6 tūkst. kvadratinių kilometrų. Smarkios liūtys ir dėl jų greitai kylantys potvyniai įvairiose pasaulio vietose, pradedant Azija ir baigiant JAV, kėsinasi į žmonių saugumą ir gyvybes. Neseniai ir Vilnius patvino. Ir Šiauliuose retai pasitaiko diena be lietaus. Tiesa ta, kad prie gausaus lietaus teks priprasti – klimato atšilimas nieko gero nežada.
Temperatūros kreivė grėsmingai kyla
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Donatas Valiukas sako, kad vasarą liūtiniais ir dažnais lietumis Lietuvoje neturėtumėme stebėtis. Tačiau yra dėl ko nerimauti: kartu su klimato kaita tokie intensyvūs lietūs dažnėja ir intensyvėja. Vis dėlto yra žmonių, kurie netiki arba mano, esą besikeičiantis pasaulio klimatas yra ne prioritetinė problema. Bet 99,9 proc. mokslininkų, visą gyvenimą tyrinėjusių procesą, konstatuoja faktą.
„Klimato kaita – ne pramanas. Oro temperatūra matuojama kasdien, keletą šimtų metų kasdien matuojamos temperatūros, išmatavai fiksuojami kreivėse, kurios akivaizdžiai įrodo, kad temperatūra kyla. Metodai ir modeliai patvirtina, kad taip yra dėl žmogaus kaltės“, – sako D. Valiukas.
Klimato kaita siejama su pramonine revoliucija, kai pradėta intensyviai deginti iškastinį kurą, maždaug 1850–1900 metais. Šalys sparčiai vystė gamybą, žemės ūkį, transportą, tad dujų išmetimas intensyviai didino šiltnamio dujų kiekį atmosferoje.
„Anglies dvideginis netgi ir nustojus teršti aplinką, niekur nedings ir klimatas vis tiek šiltėtų keliasdešimt metų, kol įvyks dujų absorbcija“, – sako specialistas.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimo plane ES valstybės bendrai įsipareigojo 2021–2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990-aisiais. Lietuva esą yra pasirengusi įgyvendinti savo įsipareigojimus ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslams pasiekti.
Miestai privalo ruoštis intensyviems lietums
Kol mūsų šalyje palyginti temperatūra kyla mažai, patvinusį Vilnių, nevasariškus orus ir Palangos verslininkų dejones kol kas galime pasitikti su humoru.
„Didžiausi temperatūros pakitimai vyksta šiaurinėse platumose. Sibiro teritorijoje. Arkties regione keletu laipsnių temperatūra daugiau kilo negu vidutiniškai visoje žemėje. Tai lemia ledynų tirpsmą ir su tuo susijusius procesus, kurie paaštrina reakciją į klimato kaitą. Antarktidoje ilgą laiką žemynas buvo tarsi užsikonservavęs – tam tikra cirkuliacija aplink jį saugojo nuo šilumos, bet pastaruoju metu pakraščiai sparčiai šyla. Jeigu ir toliau tokie procesai vyks, tai paveiks ir pasaulio vandenyną“, – sako D. Valiukas.
Pasak specialisto, nori nenori, žmonėms reikės imtis pokyčių, prisitaikymo priemonių, kurios kiekvienam sektoriui bus labai įvairios. Štai dabar jau piktinamasi, kaip lietūs pakenkė lietuviškam derliui.
„Mums, pavyzdžiui, labai svarbus žemės ūkis: antai po keliasdešimt metų Lietuvoje įprastus žiemkenčius, iš kurių kepama tradicinė lietuviška duona, kažin ar begalėsime auginti. Reikia ieškoti naujų grūdų rūšių, galvoti apie tokį sodinimą, kuris apsaugotų nuo erozijos. Inovacijų reikia ne tik Vilniaus gatvėse, bet ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose. Juk liūtys intensyvėja. ES šalių ir pasaulio miestai pertvarko lietaus sugėrimo sistemas ir jas pritaiko prie dabartinių ir būsimų oro sąlygų“, – sako specialistas.
Pavyzdžiui Nidoje yra daug smėlio, neužstatytų teritorijų, ir ten liepos pirmąją iškrito per 80 mm kritulių, kai per visą liepą paprastai iškrenta 65. Nidoje vanduo turėjo kur susigerti.
„Tuo metu didesniuose miestuose kaip Vilnius ar Šiauliai, kuriuose yra daug asfalto dangos, daug betono, gatvių, lietaus vanduo neturi kur susigerti ir tekėdamas „ieško“ žemiausio taško. Bet kokios intensyviau užstatytos teritorijos apie lietaus sugėrimo sistemas turi galvoti jau dabar“, – tikina specialistas.
