Vasara paprastai yra aktyvus bendruomeninių organizacijų veiklos metas. Susibūrusios bendruomenės nestokoja sumanymų ir planų, dažniausiai trūksta tik vieno – pinigų. Čia į pagalbą siūlosi Socialinių reikalų ir darbo ministerija, nusprendusi kiekvienai Lietuvoje registruotai galvelei po lygiai padalyti gyventojų niekam nepaskirtus ir susikaupusius 2 proc. jų gaunamų pajamų mokesčio. Tik va, vasara, o kartu ir kalendoriniai metai persirito jau į antrą pusę, tačiau pinigai savivaldybių niekaip nepasiekia. O ir Šiaulių miesto savivaldybė dar turi ką nuveikti, kad per 102 tūkst. eurų virstų įdomia ir prasminga miestiečių veikla.
Seniūnaičiams – kertinis vaidmuo skirstant pinigus
Siekiant, kad nuo 2017 m. finansavimas bendruomeninei veiklai stiprinti pasiektų visas savivaldybes, skatinant bendruomenines organizacijas savarankiškai priimti sprendimus ir įgyvendinti vietos bendruomenės poreikius tenkinančias veiklas socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, kuri bus šalyje įgyvendinama 2017–2019 metais.
Savo gerus ketinimus ministerija patvirtino skirdama priemonės įgyvendinimui lėšas – 2 mln. 630 tūkst. eurų visai šaliai, iš jų Šiaulių miestui – 102 244 eurus.
Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Dalia Vietienė spaudos konferencijoje pranešė, kad kasmet daug pretenzijų sukeldavusi bendruomeninių projektų finansavimo tvarka keičiasi iš esmės.
Prieš kelerius metus ministerijos nurodymu miesto rajonų pagrindu buvo išrinktos vietos bendruomenių tarybos (VBT). Jos dalį lėšų paskirstydavo pagal rajonų gyventojų skaičių, dalį – lygiomis dalimis visoms VBT. Šįmet ši tvarka keičiama iš esmės, o finansavimas bus skirstomas pagal gyventojų skaičių: 1 Eur žmogui. Lėšas skirstys nebe VBT, o išplėstinės seniūnaičių sueigos (ISS).
Šiauliuose veiks keturi tokie dariniai: Medelyno, Rėkyvos (tradiciškai pagal seniūnijas), Centro (Pabalių, Zoknių, Šimšės, Centro, Kalniuko, Gubernijos rajonai) ir Pietinės teritorijos (nuo viaduko visas pietinis rajonas). Šiauliuose yra išrinkta 17 seniūnaičių (tačiau tik dalis jų aktyvūs), kurie pasiskirstė į išplėstines sueigas.
Į sueigų sudėtį dar įeis gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinkti atstovai ir toje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Jie turės sprendimo priėmimo teisę, tačiau išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti toje teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
Tokia tvarka visuomenininkai nėra patenkinti.
„Naujoji valstiečių valdžia šią programą prisitaikė sau. Kaimuose tie seniūnaičiai gal ir aktyvūs, nes bendruomenės gyvena tolokai, tačiau mieste jie visai neveiklūs ir dabar jie spręs, ką patirtį turinčios daug metų veikiančios bendruomeninės organizacijos turi nuveikti“, – stebėjosi Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė.
Naujų vaikų žaidimų ar treniruoklių aikštelių nebus
Kadangi finansavimas skirstomas pagal gyventojų skaičių, preliminariais duomenimis, Centro teritorijos ISS bus skirta daugiausiai pinigų – per 47 tūkst. Eur, Pietinės teritorijos – 41,5 tūkst. Eur, tuo tarpu Rėkyvos teritorijos ISS – dešimt kartų mažiau, Medelyno – per 6 tūkst. Eur.
Šiaulių mieste savivaldybėje patvirtinta tvarka, kaip šis procesas bus vykdomas. Liepos 20-21 d. jau rinksis išplėstinės seniūnaičių sueigos. Savivaldybė paskelbs projektų konkursą, o juos vertins ir skirstys finansavimą išplėstinės seniūnaičių sueigos.
Kultūros skyriaus vyr. specialistė D. Vietienė pastebėjo, kad sutartys dėl finansavimo su ministerija savivaldybės jau turėjo būti pasirašytos, tačiau kol kas jokių žinių iš SADM nėra gauta.
Finansavimas vėluoja. Finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Laikas tirpsta bendruomenininkų nenaudai.
„Naujų vaikų žaidimų arba lauko treniruoklių aikštelių ar kitų matomų dalykų iš šios programos šįmet vargu ar sulauksime, nes turtui įsigyti bus galima panaudoti ne daugiau 20 proc. projektui skirtų lėšų. Projektų prioritetai – socialinė veikla, skatinanti bendruomeniškumą, vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinė ir šviečiamoji veikla, bendruomeninė veikla ir kita vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinanti veikla, bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti“, – sakė D. Vietienė.
Nors patys nevyriausybininkai ne kartą pabrėžė, kad kvartalo gyventojai, susirinkę prie treniruoklių ar šiaip susėdę pabendrauti ant naujų suoliukų, kaip tik ir stiprina bendruomeninius ryšius, šįmet remiami vadinamieji „minkštieji“ (mokymų, renginių, akcijų ir kt.) projektai.
Dar viena naujovė – projektus įgyvendinančioms organizacijoms teks pačioms projektus administruoti ir įvykdyti viešuosius paslaugų bei prekių pirkimus. Nors anksčiau šias procedūras atlikdavo Savivaldybės skyriai, šįmet visa atsakomybė teks visuomenininkams.
D. Vietienė paguodė, kad pagal patvirtintą tvarką leidžiama 10 proc. projekto lėšų panaudoti jo administravimui ir dar 10 proc. – apskaitos tvarkymui. Organizacijos galės samdyti žmones, kurie jiems vykdys viešuosius pirkimus, tvarkys apskaitą. Tik va, penktadalio lėšų jau ir neliks.
Trečias eksperimentas
Ar pavyks eilinis (jau trečias) eksperimentas su bendruomenėmis, matysime metų pabaigoje. 2016 m. ministerija eksperimentavo kviesdama bendruomenines organizacijas teikti projektus jai tiesiogiai, o ne per savivaldybes.
Iš Šiaulių buvo pateikti tik 9 projektai, o finansuoti 6 už 35,5 tūkst. Eur. Tai nedideli pinigai, nes per VBT 2013–2015 m. mieste būdavo kasmet paskirstoma per 100 tūkst. Eur.
Kultūros skyriaus vyr. specialistė D. Vietienė pripažino, kad ministerijos pinigai bendruomenių projektams vėluoja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
