Paaiškėjo Šiaulių oro uosto žemės sklypų aukciono rezultatai. Sklypų nuoma susidomėjo dvi įmonės, pasiruošusios ten vystyti savo veiklą. Tik visa bėda, kad potencialūs investuotojai neatitiko keliamų konkurso sąlygų. Vis dėlto po dvidešimt dienų situacija gali pasikeisti, nes artimiausiu metu bus skelbiamas pakartotinis konkursas.
Susidomėjo dvi įmonės
Šiaulių oro uostas aukcione norėtų 50 metų laikotarpiui išnuomoti keturis nuo 1 iki 2 ha žemės sklypus. Juose galėtų kurtis investuotojai, vykdantys giminingas oro uostui veiklas (pagal 10 veiklos rūšių).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad konkurse panoro dalyvauti dvi įmonės „Aviacijos partnerystė“ ir „Termicom“, tačiau kol kas įmonės viešojo pirkimo komisijai neįtiko.
„Pasibaigus numatytam terminui įvyko viešojo pirkimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atidaryti vokai ir abiejų dalyvių pateikti dokumentai. Deja, bet nei vieno, nei kito potencialaus investuotojo dokumentai neatitiko konkurso sąlygų“, – sakė A. Bartulis.
Komisija pasigedo tam tikrų saugumo pažymų, finansinių ataskaitų. Komisijai nepatiko dar ir tai, kad įmonės nenurodė, kurioje veikloje norėtų savo verslo idėją realizuoti. Anksčiau buvo kalbėta, kad idealiausias variantas būtų, jeigu investuotojai nuspręstų aptarnauti orlaivius, juos remontuoti ir t. t., tačiau įmonės nenurodė ir tokios galimos veiklos.
„Iš potencialių investuotojų žvilgsnių supratome, kad jie taip pat apgailestauja negalėję išpildyti konkurso sąlygų. Jie patikino, kad vis dar yra suinteresuoti aukcionu, todėl mes nusprendėme artimiausiomis dienomis skelbti pakartotinį konkursą. Konkurso įvykdymui skirsime 20 dienų. Labai norisi tikėti, kad jie ištaisys komisijos pastebėtas klaidas ir po dvidešimt dienų jau galėsime pasakyti džiugesnę naujieną“, – vylėsi administracijos direktorius.
Jis patikino, kad investuotojai Šiaulių oro uostui labai reikalingi. Jeigu įmonės atitiktų konkurse skelbiamas sąlygas, per 36 mėnesius galėtų gauti statybos leidimus, pastatyti nurodytai veiklai reikalingus pastatus, pakeisti infrastruktūrą, įdarbinti reikalingus žmones ir pradėti veiklą. Savivaldybei tai būtų naudinga tuo, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų, o Šiaulių oro uostas įgautų antrą kvėpavimą, galėtų aptarnauti investuotojus ir plėsti savo veiklą.
Valstybė vargu ar padės
Primename, kad šiuo metu Šiaulių oro uostas vos vegetuoja ir iš miesto biudžeto vis prašo pinigų. Vis dėlto miesto valdžia yra įsitikinusi, kad tai miesto strateginis objektas, galintis suteikti pridėtinės vertės miestui, todėl žūtbūt stengiasi jį išsaugoti.
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad šiam tikslui pasiekti kalbėta, jog oro uostas galėtų likti tik Savivaldybės, tapti valstybine arba valstybine ir Savivaldybės įmone. Galimas ir dar vienas kelias, kai oro uostas taptų valstybės, Savivaldybės ir privataus kapitalo.
Vis dėlto panašu, kad ne visiems numatytiems scenarijams lemta išsipildyti. Akivaizdu, kad valstybei Šiaulių oro uostas neįdomus, Lietuvai ketvirto oro uosto nereikia.
Šiaulių oro uoste viešėjęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza taip ir pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerija vargu ar čia gali kuo nors padėti, nes ji čia paprasčiausiai neturi jokio intereso.
„Tikiuosi, kad bendromis jėgomis sprendimą rasime. Bet didesnė jo dalis yra Savivaldybės, oro uosto, Susisiekimo ministerijos rankose. Jei spręstume tik mūsų uždavinį, manęs čia nebūtų, nes mūsų intereso tiesioginio čia kaip ir nėra“, – tuomet sakė ministerijos atstovas.
Šiaulių oro uosto likimas nelabai rūpi ir Susisiekimo ministerijai. LR susisiekimo viceministras Ričardas Degutis savo viešnagės metu leido suprasti, kad valstybė Šiaulių oro uosto nepriims po savo sparnu.
Viskas priklausys nuo investuotojų
Anot viceministro, iš esmės valstybė finansiškai nelabai gali Šiaulių oro uostui padėti ir suteikti ES lėšų dėl europinių teisės aktų, kurie civilinės aviacijos sektoriuje yra labai ribojantys. Kitaip tariant, viceministro nuomone, Šiauliams pasisektų labiau, jeigu oro uostas rastų investuotoją ir pasinaudotų kitais finansiniais instrumentais. Galbūt tuomet būtų daugiau galimybių, kad oro uostas galėtų savo veiklą plėtoti toliau.
Pavyzdžiui, oro uostas galėtų plėtoti du sektorius: vieną – krovininį, kitą – susijusį su techniniu orlaivių aptarnavimu. Jeigu tai pavyktų įgyvendinti, tai būtų didelis įvykis ne tik Šiaulių oro uostui, bet ir Šiaulių miestui.
Šiaulių oro uosto direktorius Andrius Daujotas yra sakęs, kad šiuo metu pagrindinė problema yra ta, jog nesulaukiama pakankamai užsakymų krovinių gabenimui. Situacija yra tokia, kad įmonė tik egzistuoja ir, jeigu toliau niekas nesikeis, viskas kryps tik į neigiamą pusę.
Kaip anksčiau kalbėjo A. Daujotas, kas mėnesį oro uostas priima tik 1-2 lėktuvus. Tokių pajamų įmonei išgyventi nepakanka, o juolab plėsti veiklos.
Anot jo, įmonė turi tik žemės sklypus ir įrangą orlaiviams aptarnauti, bet neturi kur jų parkuoti, vykdyti krovos darbų, aptarnavimo ar teikti kitų paslaugų, nes 2015 m. baigėsi Šiaurinio perono panaudos sutartis ir ji nebuvo pratęsta. Perono padėtis kritinė ir, neatlikus jo rekonstrukcijos arba nepastačius naujo perono ir stovėjimo aikštelių, oro uostas nebegalės vykdyti savo veiklos.
Direktorius yra pastebėjęs, kad jeigu oro uostas ir nevykdytų veiklos, kasmet reikėtų 150 tūkst. eurų saugumui užtikrinti, nebent įmonė būtų likviduota.
„Nesakau, kad įmonę reikia uždaryti, tačiau būtina įvertinti aspektą, jog miestui tai kainuoja, ir priimti atitinkamą sprendimą. Bet kuriuo atveju pirmiausia reikia sulaukti miesto Savivaldybės sprendimo“, – yra sakęs A. Daujotas.
Vadinasi, paskutine viltimi lieka investuotojai. Jeigu jų atsirastų, tuomet būtų galima sudaryti ilgalaikes sutartis ir galbūt situacija Šiaulių oro uoste taptų geresnė. Ar tai įvyks, galbūt paaiškės po dvidešimt dienų.



