Tikriausiai daugelis piktinasi lietuviška vasara ir lietingais orais, kai nėra net dienos pabūti paplūdimyje ir pasimaudyti ežere. O medikai vėsesniais orais tik džiaugiasi, nes mažiau sveikatos problemų: rečiau pasitaiko vabzdžių įkandimų, perkaitimų saulėje, traumų ar lėtinių ligų paūmėjimų dėl per didelio karščio. Šiuo metu, pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, kasdien sulaukiama vos 70 greitosios pagalbos iškvietimų, kai tuo tarpu savaitgaliais, švenčių dienomis ir šiltesniu oru iškvietimų būna žymiai daugiau.

„Šiuo metu labai mažai pasitaiko vabzdžių įkandimų, alergijų ar kitų nelaimių gal todėl, kad dabar yra atostogų metas ir daugelis šiauliečių bei aplinkinių rajonų gyventojų yra išvykę atostogauti svetur. Stebime, jog šiuo metu mažiau ir sergančių vaikų, rečiau pasitaiko sunkių traumų. Nuo rugsėjo tikėtina, jog ir vėl atsiras daugiau darbo mums, nes tada dėl permainingų orų daugiau sergama peršalimo ligomis, dažniau teikiama medicinos pagalba ir vaikams, kurie sugrįžta į mokyklas ir patiria įvairių traumų“, – aiškina gydytoja.

Mažiau vabzdžių sugeltų žmonių
Vasarą pagalbos į medikus dažnai kreipiasi į medikus vabzdžių sugelti žmonės. Vienus išgąsdina aplink įkandimo vietą atsiradęs tinimas ir paraudimas, o kitas į medikus kreipiasi net ir menkiausio išbėrimo po įkandimo.

Kol kas greitosios medicinos pagalbos medikams dar neteko teikti pagalbos žmonėms, ištiktiems anafilaksinio šoko, kurio dažnai neišvengia alergiški žmonės. Tačiau iškvietimų dėl vabzdžių sugėlimų šiltesnėmis dienomis birželį jau buvo.

Medikai perspėja, kad alergiškiems žmonėms ypač  reikia saugotis įgėlimų, nes kai kuriems net ir vienos bitės ar širšės įgėlimas gali būti lemtingas. Dažniausiai alergiški žmonės po įgėlimo yra vežami stebėjimui į gydymo įstaigą ir tik, jei viskas gerai, kitą dieną išleidžiami namo. Gydytoja nuogąstauja, kad ne visi žino, jog yra alergiški, tačiau jei žmogus po įgėlimo pradeda stipriai tinti, jau reikėtų kuo greičiau kviestis medikus.

Apsinuodijus grybais geriau nedelsti
Pasak gydytojos E. Kukaitienės, visa laimė, kad šiais metais apsinuodijimų grybais dar nebuvo, tačiau pataria būti budriems ir rinkti tik gerai žinomus grybus. Taip pat gydytojai rekomenduoja atsargiai valgyti kitų surinktus grybus, nes kartais net ir patyrę grybautojai gali apsirinkti, ypač kai valgomi grybai panašūs į nuodingus.

„Grybai – tai labai sunkiai virškinamas maistas, todėl juos reikia valgyti labai atsargiai. Grybus labiau pavadinčiau užkandžiu nei maistu, jie skrandyje laikosi apie 7-8 valandas, todėl persivalgyti nederėtų. Tačiau jei taip nutinka ir kai jau pasireiškia pirmieji apsinuodijimo požymiai: žmogus pradeda gausiai vemti, viduriuoti, reikia kviesti medikų komandą. Pastebime, kad ne visi apsinuodijimai iš tikrųjų yra tikri apsinuodijimai, nes kartais net ir valgomų grybų per daug suvalgius gali pasireikšti panašūs požymiai, nes organizmas paprasčiausiai nespėja suvirškinti didelio kiekio.

Kai yra fiksuojami tikri apsinuodijimų grybais atvejai, gydytojams tenka plauti pacientams skrandžius, detoksikuoti, daryti daug lašinių“, – įspėja E. Kukaitienė.

Taip pat gydytoja pastebi, kad jei yra fiksuojamas apsinuodijimo grybais, dažniausiai vėmimas ir pilvo skausmai apsireiškia ne vienam žmogui, o visai šeimai. Nors dar dažniau grybais apsinuodija pavieniai asmenys. Pasitaiko ir mirties atvejų, kai žmonės supainioja  gerus grybus su nuodingais. Jei taip įvyko, pirmą valandą po apsinuodijimo (ir nebūtinai grybais) gydytoja E. Kuakitienė rekomenduoja išgerti keliolika aktyvintos anglies tablečių, bet jei apsinuodijimas labai rimtas, tada jau būtina kuo skubiau vykti į ligoninę.

„Lietuvoje labiausiai nuodinga yra žalioji musmirė, o ją grybautojai painioja su ūmėde. Tad jei žmonės nerimauja, ar suvalgyti grybai galėjo būti nuodingi, jie turi kreiptis į Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimo informacijos biurą, kuris konsultuoja visą parą“, – sako gydytoja E. Kukaitienė.

Pasitaiko ir gyvačių įkandimų
Šiaulių apylinkėse kasmet pasitaiko ir gyvačių įkandimų atvejų, tačiau jų visgi daugiau pavasarį. Dažniausiai fiksuojami gyvačių įkandimai Rėkyvos miškuose.

„Yra žmonių, kurie gyvates gaudo ir pardavinėja vyresnio amžiaus žmonėms, o jie užpylę spiritu naudoja gydymo tikslais. Tai tiems, kurie gaudo, ir įkerta. Buvo atvejis, kai vienas jaunas vyras į namus parsivežė gyvačių ir jos pabėgo. Tada buvo kviečiami gelbėtojai, kad padėtų surasti jas, o jos dar ir įkando žmogui.

Gyvatė pati nepuola, nebent yra pajudinama ir jaučia pavojų. Ne visi ir sureaguoja, kad jiems įkando gyvatė. Tačiau jei po įkandimo matyti dvi dantų žymės, jau galima įtarti, jog įkando“, – aiškina gydytoja.  

Po gyvatės įkandimo reikia kuo greičiau kreiptis į medikus, kad neprasidėtų viso kūno tinimais. Nuodai plinta labai greitai, todėl sulig kiekviena minute kyla pavojus sveikatai. Gali pradėti tinti liežuvis, kvėpavimo takai, tada žmogus net gali uždusti.

E. Kukaitienė sako, kad ir šiais metais Rėkyvoje vienam žmogui buvo įkandusi gyvatė, bet viskas baigėsi laimingai.

Medikai įspėja, jog gyvačių nuodams yra jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems geriau po miškus ir nevaikščioti.

Visada aktuali alkoholizmo problema
Gydytojai piktinasi, kad jiems visais metų laikais tenka labai daug dėmesio skirti alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms, kai tuo tarpu sunkiems pacientams net tenka palaukti.

Iš tikrųjų perdozavus alkoholio medikų pagalbos net ir nereikia, tačiau jie grasina nusižudysią, vartosi gatvėse, todėl medikai privalo į juos reaguoti. Žiemą tokie asmenys naktį praleidžia nakvynės namuose, o vasarą dažnai vežami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo- skubiosios pagalbos skyrių, kur yra paruošta atskira palata neblaiviems pacientams. Tačiau taip tik gaišinamas medikų darbas.

„Kol nepraeina visos vardinės, šventinės dienos ir savaitė po 10 kiekvieno mėnesio dienos, kada pradedamos mokėti pašalpos, padaugėja iškvietimų pas neblaivius gyventojus. Kai kurių jau net žinome vardus ir pavardes, nes jie labai dažnai kviečia mus. Liūdniausia, kad pasitaiko ir jaunesnių žmonių, kurie daug geria.

Didelė problema mieste yra ir narkomanai, nes jie taip pat kviečiasi medikus. Kai kurie pasisako, jog vartojo narkotikus, o kai kurie tai slepia. Kiekvieną mėnesį gelbėjame po 4-5 žmones, apsinuodijusius narkotikais, o kartais išgelbėti jų mums ir nebepavyksta“, – nuogąstauja E. Kukaitienė.

Tačiau vis dėlto dažniau medikams tenka kovoti su apsvaigusiais alkoholiu, kurie paskambinę greitosios pagalbos telefonu grasina nusižudysią. Tokie asmenys vežami į ligoninę, o kai nėra reikalinga medikamentinė pagalba – į Psichiatrijos kliniką.

„Buvo labai gerai, kai Šiauliuose veikė išblaivinimo įstaiga. Jau daug kartų apie tai kalbėjome su miesto valdžia, tačiau kaip nėra lėšų, taip nėra įrengti naujai išblaivinimo vietai. Už paslaugas tokioje įstaigoje tektų susimokėti, tačiau reikėtų ir medikų, kurie ten budėtų visą parą.  

Kiek man yra žinoma, kai kuriuose miestuose dar egzistuoja tokios blaivyklos, nors pagal europinius reikalavimus jų neturėtų būti. Tad apkrauname ligoninę nereikalingais darbais, kai ten ir taip pakanka pacientų. Ši problema sena, visi kalba, bet niekas nieko nedaro, o ir mes nieko pakeisti negalime – vežame žmones ten, kur juos priima. Gulinčių patvoriuose palikti juk negalime“, – sako E. Kukaitienė.

Vasarą pagalbos į medikus dažnai kreipiasi vabzdžių sugelti žmonės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.