Seimas patvirtino bendrojo ugdymo gaires, kuriose numatoma, jog  mokytojai turėtų įgyti magistro laipsnį. Anot gairių iniciatorių, tokia nuostata – tik siekiamybė, o ne imperatyvas. Reikalavimų mokytojo profesijai vis daugėja, tačiau jau įgytos žinios, patirtis, nauji įgūdžiai vis dar tebevertinami tuo pačiu atlyginimu. Negana to, skelbiama, kad būsimi pedagogai turėtų būti rengiami trijose stipriausiose edukologijos krypties aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kur dėstytų tarptautiniai specialistai. Diplomo siekiantys jaunuoliai, į pedagogikos studijas einantys „iš bėdos“, bus nebepriimami.

Ne nuo to galo pradeda
Kad mokytojas turi būti visapusiškai išsilavinęs, sutinka Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė. Tačiau vien tik aukštais reikalavimais išsilavinimo cenzui mokytojo profesijos prestižo pakelti tikrai nepavyks.

Pasak jos, dauguma mokytojų turi magistro laipsnį, nes dirbant mokytoju nuolat reikia mokytis ir tobulėti.

„Mokytojas nuolat privalo siekti įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją, – ar tai bus apibrėžta aukštesniu moksliniu laipsniu, ar kitaip pavadinta aukštesne kvalifikacine kategorija. Taip yra ir dabar: nei šiuolaikiniai studentai neapsiriboja tik bakalauro diplomu, nei dirbantys mokytojai tenkinasi tik žemiausia mokytojo kategorija, o daugelis mokytojų yra įgiję net po kelias gretutines specialybes, apsigynę net po kelis magistrinius darbus, prikūrę mokymo priemonių ir pan.  

Tačiau ir mokytojo profesijos prestižas, ir darbo kokybė priklauso ne tik nuo paties mokytojo pastangų, bet ir nuo šiam darbui sudaromų sąlygų bei atlygio už įdėtas pastangas. Švietimo profesinės sąjungos daugybę metų apie tai kalba: įpareigojimų mokytojui ir augančios atsakomybės santykis, normalus atlyginimas, darbo sąlygos – visa tai nulemia mokytojo darbo ir gyvenimo kokybę, saugumą, sveikatą, pensiją, o kartu ir darbo kokybę. Kol kas į šiuos svarbius dalykus valdžios numoja ranka, net nesistengia rasti ryšio. Štai ką tik Vyriausybė ir Seimas vėl metams atidėjo mokytojo etato sandaros peržiūrą bei tvirtinimą“, – sako R. Jasmontienė.

Pasak jos, planuoti reikia, jaunus būsimus pedagogus pritraukti taip pat būtina, bet esant dabartinėms mokytojo darbo sąlygomis jaunimo tikrai nepritrauksime. Galima reikalauti, kad jaunimas baigtų pačius prestižiškiausius mokslus, kad jie būtų atsidavę savo profesijai, bet tai bus tik žodžiai.

„Nes realybė yra kitokia – mokytojo darbas kasmet sunkėja, reikalavimai kasmet auga, o į darbo sąlygas ir atlyginimus valdžia neatsižvelgia. Dabar mokytojai sukasi, kaip išmano: ir už papildomas studijas susimoka, savarankiškai siekia kvalifikacijos kėlimo ir žinių, tačiau jaunimui tik tokios motyvacijos vargu ar pakaks“, – teigia Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė.

Be magistro laipsnio – prastesnis?
Šiauliečiai mokytojai pažymi, kad magistro laipsnį įgyti kainuoja pinigus – nejau valdžia tai apmokės dirbantiems mokytojams, kurie nenorės likti prastesni. Ar magistrantūra iš tiesų yra prioritetas?

„Paplito toks požiūris, kad be magistro laipsnio – niekur. Dalyvaujame seminaruose, mokymuose, įvairiose programose, tačiau to jau nebepakaks. Juk pedagogų algos vargiai lenkia minimalų atlyginimą. Kaip toliau – nejau didžioji dalis mokytojų bus išmesta į gatvę, juos pakeis jaunesni, geresni, magistro laipsnį turintys?“ – svarsto šiaulietis profesijos mokytojas Ramūnas Snarskis.

Gegužių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Edita Montvilienė turi nemažą pedagoginį stažą. Jos manymu, ne magistro laipsnis lemia mokymo kokybę, o žmogaus kūrybiškumas, požiūris į darbą, požiūris į vaiką.

„Magistro laipsnio neturiu. Bet suprantu, kad novatoriškumas yra kiekvieno žmogaus būtinybė. Mūsų  vaikai niekuomet nebebus tokie patys, kokie mes buvome. Jis visuomet keisis, o mes, mokytojai, turime keistis kartu su jais. Kiekvieno mokytojo atsakomybė – tobulėti, stengtis, siekti naujovių, tik taip mes galime efektyviai ugdyti naujos kartos vaikus“, – sako mokytoja.

Jos nuomone, magistro studijose „nebus atrasta Amerika“: „Nėra taip, kad sėdime ant  savo kėdžių ir pagal vieną kurpalį štampuojame.“

Konstatuota, kad mokytojų kolektyvai neatsinaujina: jaunesni nei 30 metų mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose pernai tesudarė 3–5 procentus. Tai netinka Švietimo ir mokslo ministerijai.

„Manyčiau, kad ne nuo amžiaus priklauso, kiek mokytojas yra atsidavęs savo darbui – mokytojas turi slypėti viduje, širdyje, labai svarbu, kaip jis moka išgirsti vaiką, kaip geba perduoti žinias.

Gali būti, kad jaunas žmogus dirbs labai atsainiai ir be iniciatyvos“, – mano ji.

2017 07 13 13

„Realybė yra kitokia – mokytojo darbas kasmet sunkėja, reikalavimai kasmet auga, o į darbo sąlygas ir atlyginimus valdžia neatsižvelgia“, – sako R. Jasmontienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94549465
Į viršų