Statistika negailestinga: 1989 metais Šiauliuose buvo 146 tūkst. gyventojų, 2001-aisiais – 134 tūkst., o štai šių metų sausio 1-ąją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mieste belikę 101 tūkst. gyventojų. Tad kur dingo beveik trečdalis šiauliečių? Statistikai į šį klausimą atsako skaičiais: išvažiavo, mirė, negimė, o patys šiauliečiai – savo skaudžiomis gyvenimo istorijomis.

Statistika: aktyvėja migracijos srautai
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Šiaulių miesto savivaldybėje buvo 101,214 tūkst. gyventojų. Nuo 2006 m. mieste gyventojų sumažėjo 21,022 tūkst. ir mažėjimo rodiklis per tą laikotarpį viršijo Lietuvos Respublikos gyventojų mažėjimo rodiklį (-13,43 proc.).

Viena iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių – neigiama natūrali kaita, nes mirusiųjų skaičius mieste per visą tą laikotarpį viršijo gimusiųjų skaičių.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Šiauliuose užregistruoti 1123 gimusieji, 1322 mirusieji, tad susidariusi neigiama natūrali gyventojų kaita – 199. Visoje šalyje, kaip ir Šiaulių mieste, per 2006-2016 m. natūrali gyventojų kaita taip pat buvo neigiama.

Kita svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracijos procesas. Šiauliuose yra svarbi ir vidinė migracija, kai gyventojai išvyksta į kitas Lietuvos teritorijas, kitus miestus, ir tarptautinė emigracija, kai gyventojai išvyksta į užsienį.

2006-2016 m. migracijos srautai Šiaulių miesto savivaldybėje kito gana nuosekliai – kasmet į miestą atvykdavo apie 2000-3300 gyventojų, išvykdavo apie 3500-6500, o tai ir lėmė, kad gyventojų skaičius dėl vidinės migracijos kasmet sumažėdavo apie 1000-4000 žmonių.

2010-2016 m. išvykstančiųjų skaičius mieste didėjo dėl padidėjusio emigrantų į užsienį srauto.

Išvažiuoja darbingo amžiaus žmonės
Gyventojų mažėjimo tendencija stebima visose amžiaus grupėse. Per 2006-2017 m. laikotarpį bendroje Šiaulių miesto gyventojų struktūroje įvyko tokie pokyčiai: darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 2 proc. punkto, vaikų nuo 0-15 metų amžiaus dalis padidėjo 4 proc. punkto, pensinio amžiaus gyventojų dalis sumažėjo 2 proc. punktais.

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių rodo, kad darbingo amžiaus gyventojų grupėje sumažėjimą didžiąja dalimi nulėmė gyventojų emigracija. Gyventojų amžiaus grupių santykis svarbus visuomenės socialinei-ekonominei gerovei užtikrinti, nes darbingo amžiaus gyventojams tenka vaikų ir senyvo amžiaus gyventojų išlaikymo našta.

2016 m. bendras išlaikomo amžiaus gyventojų (0-14 m. ir 60 m. ir vyresnių) skaičius, tenkantis šimtui 15-59 m. amžiaus gyventojų, Šiauliuose siekia 51 asmenį (22 vaikas, 29 senyvo amžiaus asmenys), Lietuvoje pasiskirstymas yra toks pat. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas 2006-2016 m. Šiaulių mieste svyravo nuo 41 iki 51, o Lietuvoje – nuo 47 iki 51.

Demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus. Per visą tą laikotarpį demografinės senatvės koeficientas didėjo tiek Šiauliuose, tiek visos Lietuvos mastu. Šiauliuose demografinės senatvės koeficiento rodiklis siekė 130, o yra tik šiek tiek mažiau už Lietuvos Respublikos demografinės senatvės koeficiento rodiklį (129).

Nori geresnio gyvenimo
„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad anot ekonomistų ir sociologų, lietuviai migruoja į kitus didmiesčius arba išvyksta į užsienį pirmiausia dėl finansinių sunkumų ir noro gyventi geriau. Lietuvių netenkina ir valdžios požiūris į visuomenę. Jie norėtų, kad čia vienodai būtų vertinami tiek kvalifikuoti, tiek nekvalifikuoti darbuotojai. Ne ką mažiau sunkumų gyventojams kelia įstatymai ir mokesčiai. Kažkodėl gyventojams susidaro įspūdis, kad valdžia priima sau naudingus sprendimus ir įstatymus, o sunkiausiai gyvenantys piliečiai nustumiami į dar didesnį skurdą. Noro gyventi Lietuvoje taip pat neprideda darbdavių neigiamas požiūris į darbuotojus. Daug darbdavių ieško darbuotojų, mokančių kelias užsienio kalbas, gerai dirbančių kompiuteriu, turinčių darbo patirties, ir siūlo minimalų atlyginimą, o tai gyventojų netenkina.

Apie tai, kiek čia yra tiesos, paklausėme pačių šiauliečių. Pasirodo, jie mąsto panašiai kaip ekonomistai ir sociologai.

Darius dienraščiui pasakoja, kad išvykti į Angliją nusprendė po to, kai nebeišgalėjo išgyventi iš minimalaus atlyginimo. Dabar į Šiaulius atvyksta tik per atostogas aplankyti artimųjų.

„Žinau, kad Šiauliuose yra valytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir uždirbančių tik minimumą. Lietuvoje taip jau yra, jeigu neturi pažinčių, tau visos durys uždarytos. Aš be jokio išsilavinimo išvažiavau Angliją, dirbu viename fabrike ir per savaitę uždirbu 200 svarų. Štai jums ir motyvas“, – atvirauja Darius.

Jo nuomone, sunku būti pilietiškam, kai negali pasitikėti Lietuvos valstybe ir valdžia: „Pažiūrėkite, kaip dirba Seimas, valdininkija, teisėsauga – jiems eilinių gyventojų bėdos visiškai nerūpi. Žodžiu, mūsų kraštas be ideologijos ir moralės. Kas jame gali gyventi?“

Siekia geresnio išsilavinimo
Abiturientė Neringa sako, kad į užsienį nusprendė išvykti dėl geresnio išsilavinimo. Ji mano, kad švietimo sistema Lietuvoje pasiekė dar niekuomet nematytą absurdo lygį, kai mokėti už mokslą sau gali leisti tik labai turtingų tėvelių vaikai. Negana to, universitetuose klesti sistema, nepaliekanti galimybės neturinčiam pažinčių jaunuoliui įstoti į norimą vietą.

„Nenoriu baigusi mokslus mindžioti Darbo biržos slenksčius ir kaip išmaldos laukti nors menkiausio darbelio, už kurį būtų galima šiaip ne taip pragyventi. Toks gyvenimas manęs nežavi, todėl baigusi mokslus užsienyje planuoju ten likti dirbti. Aš noriu mokytis, dirbti, kurti, veikti ir niekada nenustoti tobulėti. Gaila, kad Lietuva ir Šiauliai nėra pajėgūs šių troškimų išpildyti“, – apgailestauja Neringa.

Mergina sako, kad dar viena priežastis, paskatinusi išvykti – nenoras taikstytis su prasta gyventojų nuotaika: „Iš aplinkinių nuolat girdžiu, kaip Lietuvoje nėra ką veikti, kaip čia blogai gyventi, kokie darbdaviai prasti, darbo nėra ir t. t. Pastebiu, kad ore tvyro įtampa ir slogi nuotaika. Nebenoriu taip gyventi, trokštu gyventi ten, kur žmonės laimingesni, draugiškesni ir labiau atsipalaidavę.“

Pataria keisti mąstymą
Vis dėlto nors gyventojai bėga iš Šiaulių ir apskritai iš visos Lietuvos, dar yra tokių, kurie myli savo kraštą ir neįsivaizduoja gyvenimo svetur. Sutuoktinių šeima Jurgita ir Marius pasakoja, kad nors pinigų jiems pritrūksta, nenorėtų gyventi kitame Lietuvos mieste ar užsienyje.

„Šiauliuose gimėme, augome, čia mokėmės, studijavome, o dabar dirbame. Aišku, norėtųsi uždirbti daugiau, bet labai nesiskundžiame, pagrindinius poreikius tikrai patenkiname“, – atvirauja sutuoktiniai.

Gyventi Šiauliuose jiems patinka dėl to, kad miestas nėra labai didelis, nėra eismo problemų, o žmonės – palyginti draugiški: „Pagalvojus apie eismo problemas, su kuriomis susiduria vilniečiai, nukrato šiurpas. Tikrai nenorėčiau anksčiau keltis, į darbą važiuoti kelias valandas ir po to tiek pat laiko skirti grįžimui namo.“

Sutuoktiniai įsitikinę, kad gyventojai užuot išsibėgioję turėtų susivienyti ir veikti išvien. Galbūt pats laikas visiems išeiti į gatvę ir streikuoti arba aktyviau jungtis prie nevyriausybinių organizacijų ir padėti spręsti įvairias problemas.

„Norėtumėme, kad šiauliečiai mąstytų pozityviau, labiau mylėtų savo kraštą ir stengtųsi dėl savo bendruomenės. Gyvenimas gali būti gražus, tereikia keisti mąstymą ir tuo patikėti. Vargu ar žmogus gali būti laimingesnis tik uždirbdamas daugiau pinigų. Mes tikime, kad Lietuvoje gimėme ne veltui, turbūt tuo reikėtų patikėti ir kitiems“, – pataria sutuoktiniai.

Gyventojai ir toliau emigruoja iš Šiaulių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.