Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per penkis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota dar 93 asmenims: 80 vyrų ir 13 moterų. Tai vienuolika atvejų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Statistika jau nebestebina
Pagal galimą užsikrėtimo būdą, daugiau nei pusė naujų ŽIV atvejų (58) išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 22 asmenys ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius, 13 asmenų užsikrėtimo būdas neišaiškintas. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus (44) apskrityje, Klaipėdos – 9, Šiaulių ir Utenos – po aštuonis, Kauno – 7, Marijampolės – 5, Panevėžio – 4, Alytaus – 3, Tauragės ir Telšių – po du. Taip pat šiemet Lietuvoje užregistruota ŽIV infekcija vienam užsieniečiui. Pagal amžiaus grupes, daugiausiai naujų atvejų nustatyta 30-39 metų amžiaus grupėje.
Šiaulių Centro poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė šia statistika visai nesistebi ir sako, jog lytiškai plintančiomis infekcijomis serga vis jaunesni, nes jau paaugliai per dažnai keičia lytinius partnerius. Todėl, anot gydytojos, lytinis švietimas būtinas nuo ankstyvosios brandos, nes kuo toliau neišvengiamai vis jaunesni pradeda lytinį gyvenimą.
Skaistybė nėra vertybė?
Pasak ginekologės A. Damkuvienės, šiuolaikinis jaunimas visiškai ignoruoja skaistybę ir ji nėra saugojama kaip kokia vertybė. Tačiau, anot medikės, tai bendra visų problema, nes iš šalies žiūrint atrodo, jog jaunimas visaip yra skatinamas kuo anksčiau pradėti lytinį gyvenimą.
„Jaunimo gyvenimas labai palaidas, nes kiekviename žurnale galima rasti įvairiausių straipsnių, kuriuose aiškinama, jog lytinis gyvenimas yra labai naudingas ar kodėl labai įdomūs yra vienos nakties nuotykiai. Spauda ir televizija skatina tokius dalykus, todėl net nereikia stebėtis, kad vis daugiau jaunimo augina vaikus ar suserga lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
Aš nebijau pasakyti, kad ir televizija yra per daug vulgari. Ne kartą pastebėjau, kad net ir dienos metu yra rodomi pornografiniai filmai. Tai reiškia, kad kai mes dirbame, vasarą mūsų vaikai žiūri tokius filmus. Tai kaip gali neplisti lytiniu keliu plintančios ligos, kai šiuolaikinis jaunimas lytinius partnerius keičia du kartus per savaitę. Atrodo, kad vaikinai net šiek kiek santūresni nei merginos“, – nuogąstauja gydytoja.
Kas antras naujas ŽIV atvejis – įkalinimo įstaigose
Kas antras naujas ŽIV atvejis (49) buvo nustatytas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose ir tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27). Pernai šiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.
Paprastai dėl ŽIV tiriamos tik nėščios moterys, o visos kitos užsikrėtusios ir net nežino, kad yra ŽIV nešiotojos, kol galiausiai nesuserga paskutine ir agresyviausia šios ligos forma – AIDS.
„Pasitaiko, kad tiriasi žmonės, turėję vienos nakties atsitiktinių nuotykių, nes įtaria, jog galėjo užsikrėsti ŽIV. Tačiau paprastai jų partnerių niekas netiria dėl ŽIV. O reikėtų. Be to, ištyrus randama įvairiausių lytiniu keliu plintančių susirgimų. Kažkada bandė tirti tik kalinius. Kadangi finansinių galimybių nėra, toliau niekas ir nebetiria, o manau, jei tirtų, išaiškintų daug naujų ligos atvejų. Situacija tik prastėja, tačiau niekam neįdomu, nes tyrimams valstybė neturi pinigų“, – sako gydytoja A. Damkuvienė.
Sunku suvaldyti ŽIV plitimą
ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys – 2262 vyrai ir 580 moterų. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas aštuntas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti šeši perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai. Pernai Lietuvoje ŽIV ligos gydymui antiretrovirusinė terapija buvo skirta 754 pacientų, įskaitant ir nuteistuosius, esančius įkalinimo įstaigose. Beveik kas antras pacientas Lietuvoje, gaunantis antiretrovirusinę terapiją, yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas. Įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų – tai Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) strategijoje iškeltas globalus tikslas.
„Suvaldyti ŽIV plitimą labai sunku. Kol kas nė vienai iš mano pacienčių nebuvo diagnozuotas ŽIV ir dėl to labai džiaugiuosi. Tačiau yra daug kitų ligų, be to, ne visi žmonės tiriami ir išaiškinami. Trūksta žmonėms žinių apie lytiniu keliu plintančias ligas. Skaitau paskaitas sužadėtiniams ir matau, jog retas suaugęs žino lytiniu keliu plintančias ligas, o jų yra daugiau nei 20. Juk kai žmogus nesupranta, kad gali užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga, tai ir nesisaugo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios ligos neišgydomos. Todėl labai svarbu jau mokykloje pradėti šviesti jaunimą, kviesti į pamokas gydytojus ir sveikatos specialistus. Šiuo metu mokyklose trūksta lytinio švietimo, o dar stebimės, kad turime besilaukiančių devintokių ar dešimtokių“, – sako gydytoja A. Damkuvienė.
