Miesto valdžios vakarykštėje dienotvarkėje numatytas dalyvavimas centrinio miesto bulvaro senosios dalies projekto pristatyme. Kaip žinia, Šiaulių miesto savivaldybė pernai parengė bulvaro dalies tarp Tilžės gatvės ir Draugystės prospekto rekonstrukcijos projektavimo užduotį. Šiauliečiams architektams abejonių kėlė architektūriniai sprendimai, ypač papiktino užduotėlė demontuoti dekoratyvines arkas ir pergoles. Tiek ir plačioji šiauliečių visuomenė nerimauja, kad su šiuo atnaujinimo projektu bus visiškai ištrinta Šiaulių miesto savastis.

Bulvarą tvarkys kaip gatvę/kelią
Šiaulių bulvaras yra trečiasis pagal senumą bulvaras Europoje. Kaip Paryžius didžiuojasi savo Eliziejaus laukais, taip Šiauliai galėjo didžiuotis savuoju, dabar tik – iš dalies, o ateityje kas žino...

Dienraštyje „Šiaulių naujienos“ jau rašyta apie projekto konkurso ir užduoties rengimo peripetijas.

Rangos darbų konkurso laimėtojas jau kitąmet pradės likusios dalies rekonstrukcijos darbus. Tam numatyta programos lėšų.

Tik bėda ta, kad rangos darbus atliks bendrovė, kurios specializacija – transporto infrastruktūra. Vadinasi, kelininkų žinioje bus ir visi rekonstruojamos atkarpos meniniai akcentai ir visas kitas bulvaro estetinis užtaisas.

Tad „senieji“ bulvaro projektuotojai ir architektai liko pasigedę dialogo apie jų meninių akcentų likimą, galų gale ir viešosios erdvės estetikos temos plėtojimo.

Kaip remontas palies bulvaro arkas, fontaną „Trys paukščiai“, pergoles, „Gaidžio“ laikrodžio, P. Višinskio aikštes, nepakartojamus šviestuvus?

„Noriu pasakyti, kad pirmiausia ruošiant projekto užduotį ji turėtų būti derinama su buvusiais autoriais. Viena ausimi girdėjau, kad projektas ruošiamas kaip gatvės remontas, o ne bulvaro, kad tai būsiąs kelininkų darbas. Mažąją architektūrą kūrę autoriai kaip šiauliečiai turi patirties ir žinių kultūros reikalais. Juk jau tradicija tapo prie arkų rengti miesto šventes ir pan. O dabar projektavimą atlieka tokie žmonės, kurie Šiauliuose kone pirmą kartą apsilanko.

Juridiniai dalykai girgžda visais atvejais“, – situaciją komentuoja dizaineris Vilius Puronas – vienas iš Šiaulių pėsčiųjų gatvės „tėvų“.

Kodėl svarbi architekto vizija?
Nuo seno šioje Vilniaus gatvės atkarpoje steigėsi įstaigos, parduotuvės – istoriškai susiklostė prekybinis miesto centras, kuris po karų sugriovimų ir vėl iš naujo atgydavo. 1975 m. dalis gatvės paversta jaukiu pėsčiųjų bulvaru. Šiauliečių ir miesto svečių pamėgta pėsčiųjų zona pasipuošė originalia mažąja architektūra.

Ir ne tik mažoji architektūra yra svarbi kiekvienu savo centimetru, net ir grindinio trinkelių pakeitimas naujomis, naujų šviestuvų pakabinimas ar gatvėje ištisus dešimtmečius stovinčio paminklo pagrindo keitimas margaspalvių akmenų luitu nėra tik paprastas gatvės remontas.

„Gatvė – tai žmogaus kultūrinės veiklos reprezentantas, tai pačių gyventojų įsiženklinimas ateities kartoms. Į praeivius atsisukusių statinių fasadai, šviestuvus juosiančios margaspalvės girliandos, parduotuvių vitrinos ir net jų iškabas dengiantys medžių vainikai –  visa tai yra reikšmingas kultūros tekstas, bylojantis apie savitą bendruomenės gyvenimo būdą. T. y. gatvės vaizdas mums pasakoja istorijas, kurios ne tik buvo išgyventos, bet ir vis dar tebėra gyvenamos arba jos galės būti atkurtos ir gyvenamos iš naujo“, – sako medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus.

Jo manymu, į miesto veidą kuriančią reprezentatyviausią miesto viešąją erdvę – pėsčiųjų zoną  –reikėjo žvelgti per meninį ir mokslinį kūrybingumą ir netgi tyrimus. Blogiausia yra tai, kad planuojantys miesto urbanistinį veidą per mažai gilinosi į jo socialinį, istorinį, kultūrinį pasakojimą. Atnaujintos dalies  rezultatai – neskanūs.

„Kiekvieną kartą, lankantis Šiauliuose man vis kyla klausimas, ar tikrai miestiečiai džiaugiasi „naująja“ gatvės dalimi? Juk atrodo, kad reginys yra įgyvendintas arba perkeltas lyg iš komercinio žurnalo iliustracijų. Ar tikrai renovuotoje pusėje miestiečiai jaučiasi taip jaukiai, lyg būtų savo kvartale, kieme, lyg pažinotų visą bendruomenę ir gyventų joje darniai bei saugiai?“ – pastebi dr. R. Venckus. Jo manymu, renovuotoji gatvės dalis nespinduliuoja jokiu originalumu ir nekuria jokios savitos vietos istorijos.

Todėl gali būti, kad ir neoriginalioje renovacijoje kaltųjų nebus – tik viešo konkurso tvarka, kurioje prioritetu tampa noras sutaupyti.