Sunkiasvorio transporto eismas kelia įvairiausių nepatogumų tiek Šiaulių miesto miegamųjų rajonų gyventojams, tiek verslininkams. Gyventojai skundžiasi dėl keliamos vibracijos ir baiminasi eismo įvykių. Tuo tarpu verslininkai norėtų patogesnio pravažiavimo, galbūt platesnių gatvių ar naujų žiedinių sankryžų.

Daugiau dėmesio skirs aplinkkeliams
Specialistai tikina, kad visas šias problemas įmanoma išspręsti. Štai rengiamame Šiaulių miesto darnaus judumo plane bandoma identifikuoti eismo problemas ir rasti jų sprendimo būdus. „Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kokiomis priemonėmis gyventojams planuojama susisiekimą padaryti patogesnį, tačiau dar daug kas liko neišspręsta.

Pavyzdžiui, neaišku, kaip bus optimizuojami sunkiasvorio krovinio transporto srautai. Tam Šiaulių mieste veikiančių logistikos, pramonės ir prekybos įmonių atstovai buvo kviečiami į diskusiją, kur galėjo išsakyti savo nuomonę darnaus judumo klausimais.

Prieš pradedant diskusiją „Smart Continent LT“ analitikas Povilas Švogžlys išsamiau papasakojo apie esamą Šiaulių miesto logistikos sistemą. Jis priminė, kad Šiauliai kelia tikslą iki 2030 m. sukurti vientisą miesto logistikos sistemą, kuri sumažintų neigiamą sunkiasvorio transporto sukeliamą poveikį.

Siekiant tai įgyvendinti, manoma, tiksliausia būtų įvesti apribojimus sunkiasvoriam transportui, taip pat tranzitinį susisiekimą nuo miesto centro kreipti į aplinkkelius. Specialistai identifikavo, kad būsimas šiaurės rytų krypties aplinkkelis sumažintų transporto srautus. Tuomet Vilniaus g. atkarpoje ties Tilžės g., vėliau ties Vytauto g. transporto priemonių pravažiuotų kelis kartus mažiau.

Pastebima, kad Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, sunkiasvoris transporto eismas reguliuojamas praktiškai dviem ženklais: draudžiamuoju ir nukreipiamuoju. Nėra sunkiasvorio transporto eismą ribojančių ženklų pagal tonažą, laiko normatyvus, savaites dienas.

Atsiras įvairiausių apribojimų
Nepaisant to, sunkiasvorio transporto eismą galima riboti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, eismą apriboti ne tik pagal tonažą, bet ir laiko normatyvus. Štai Barselona bandė pritaikyti pilotinį projektą, prekes perveždami nakties metu. Projektas pasiteisino ir leido kelis kartus sumažinti miesto centruose patiriamas laiko sąnaudas.

Laiko normatyvai užsienyje būna įgyvendinami keliais etapais, pavyzdžiui, leidžiant-draudžiant eismą nuo 6 val. iki 9 val., nuo 13 val. iki 19 val., nuo 22 val. iki 4 val. ir t. t. Kitaip tariant, laiko normatyvų yra įvairių, vadinasi, reikėtų ieškoti optimaliausio ir visus tenkinančio varianto.
Remiantis užsienio patirtimi, matyti, kad ten kai kurios zonos arba miesto centrinė zona yra praplečiamos ir apribojimai taikomi tik miegamuosiuose rajonuose.

Kažką panašaus Šiauliams siūlo su darnaus judumo planu dirbantys specialistai. Jie pataria keisti krovininio transporto apribojimo tvarką, taikant ne tik draudžiamuosius ženklus, bet ir ribojant transporto eismą pagal tonažą.

Tilžės g., Vaidoto g., Ežero g., Vilniaus g. siūloma riboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą, kurių bendroji masė didesnė nei 12 tonų.

Pastebėta, kad Ežero g. labiau skirta rekreacijai, pasivaikščiojimams. Be to, ten mažai vietos, aplinkinių daugiabučių gyventojai šalikelėse stato automobilius, o tai trukdo visiems eismo dalyviams, todėl ten iš viso siūloma uždrausti važiuoti sunkiasvoriu transportu.

P. Švogžlys priminė, kad šiuo metu Šiauliai turi du pietinius aplinkkelius. Siūloma suformuoti dar vieną vidinį aplinkkelį, kuris leistų optimizuoti sunkiasvorio krovinio transporto srautus, taip sumažinant kilometražo sąnaudas.

Taip pat siūloma riboti prekybos centrų plėtrą centrinėje miesto dalyje ir senamiesčio zonoje, tokiu būdu maksimaliai išsaugant Lietuvos architektūros tradicijas.

Išsakė ne vieną trūkumą
Išklausę siūlymus, šiauliečiai specialistams negailėjo kritikos. „Uždrausti ir uždaryti gatvę lengviausia, geriau pasiūlykite, ką mums daryti ir kur važiuoti“, – piktinosi logistikos įmonių atstovai.

Jiems nepatiko ir idėja daryti aplinkkelį: anot jų, tuomet tektų nuvažiuoti daugiau kilometrų ir didinti laiko sąnaudas. Be to, tokiu būdu problema neišsispręstų, tik ji būtų perduota Ginkūnams, kur taip pat yra ir mokykla, ir siauros gatvelės.

Verslininkai kalbėjo, kad vasarą važiuoti aplink Talkšos ežerą galbūt ir nebūtų sunku, tačiau žiemą ten bus slidu, vadinasi, padidės nelaimingų įvykių keliuose tikimybė. Jų nuomone, būtų sukuriama daugiau naudos, jeigu specialistai susikoncentruotų ir rastų sprendimą Pramonės g., Serbentų g., Tauro g., nes būtent šiose vietose dabar kyla daugiausiai problemų. Siūlė apgalvoti, ar mieste iš tiesų reikia tiek šviesoforų, galbūt būtų naudingiau daryti žiedines sankryžas ir pan.

Darnaus judumo plano rengėjai buvo sukritikuoti ir dėl nesugebėjimo atskirti tranzito, logistikos srautų nuo vidaus aptarnavimo srautų, nes tai reiškia ne tą patį, o siūlomame plane to nesimato. Taip pat jie pasigedo plano sąsajų su kitais šiuo metu rengiamais techniniais projektais.

Tuo tarpu prekybos įmonių atstovai skeptiškiausiai įvertino siūlymą riboti prekybos centrų plėtrą centrinėje miesto dalyje ir senamiesčio zonoje. Anot jų, kiekvienas miesto gyventojas turėtų pats pasirinkti savo prekybos tinklą, kur jam patogiau. Pamąstymai apie tonažų mažinimą prekybininkams didelių emocijų nesukėlė, nes tai reiškia, kad vietoje vieno sunkvežimio važiuos – du, vadinasi, ir toliau bus daroma žala gamtai.

Po diskusijos darnaus judumo plano rengėjai pažadėjo atsižvelgti į šiauliečių norus ir pateikti naujus pasiūlymus, kurie tenkintų tiek valdžią, tiek verslą, tiek gyventojus.

Logistikos įmonių atstovams nepatiko idėja uždaryti Ežero g.
Ramūno SNARSKIO nuotr.