Nesibaigiantys skandalai, netinkamas politikų elgesys nuo politikos kartais atbaido taip, kad daugiau apie tai nieko nesinori žinoti. O valdžia tuo naudojasi: kai niekas nekritikuoja, laisviau atsipučia ir užmiršta pasirūpinti kitų gerove. Specialistai sako, kad vienintelis būdas išbristi iš šio užburto rato – tai nustoti verkšlenti ir prisiminti piliečio pareigas.
Jaunuoliai tampa pilietiškesni
Pilietinės visuomenės instituto atstovai informuoja, kad atlikti savo, kaip piliečio, pareigas užmiršta ne visi. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, jog po 2016-ųjų Seimo rinkimų Lietuvoje ženkliai išaugo gyventojų pilietinės įtakos vertinimas: lietuviai geriau ėmė vertinti savo asmeninę, visuomeninių organizacijų, bendruomenių, „paprastų žmonių“ daromą įtaką visuomenėje priimamiems sprendimams.
Pagal praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatus, apskaičiuotas 2016 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas paaugo 3,6 punkto ir siekia 37 balus. Labiausiai šį pokytį lėmė vienos iš sudedamųjų indekso dalių – pilietinės įtakos suvokimo visuomenėje – augimas: pilietinės įtakos suvokimo indeksas pernai paaugo 10,5 punkto ir siekia 55,2 balo.
Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė komentuoja, kad nors pilietinės įtakos pajautimas augo visoje visuomenėje, didžiausi pokyčiai matyti jaunimo grupėse. Tai gali būti siejama ir su plačiai 2016 m. rudenį socialiniuose tinkluose, interneto erdvėje, ypač tarp jaunimo, plitusiomis rinkimams skirtomis nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovų inicijuotomis rinkiminio aktyvumo, domėjimosi skatinimo kampanijomis, debatais.
Tikėtina, kad ne tik rinkimų rezultatai, bet ir pats informacinis laukas praėjusį rudenį, ypač socialiniuose tinkluose, turėjo reikšmės ir padėjo Lietuvos gyventojams sustiprinti savo pilietinės įtakos, galios keisti valstybėje priimamus sprendimus jausmą.
Aktyviau veikia socialiniuose tinkluose
Politologas Romualdas Bakutis pritaria, kad tokį augimą galima sieti su pernai vykusiais LR Seimo rinkimais. Anot jo, šie rinkimai buvo ypatingi tuo, kad pirmą kartą po daugelio metų valdžią formuojanti jėga tapo ne konservatoriai ar socialdemokratai, bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Labai gali būti, kad nemažai daliai žmonių toks radikalus politinės sistemos pasikeitimas simbolizuoja tai, kad jų veiksmai gali turėti realų poveikį valstybės politinei raidai. Tik klausimas, ar po kelerių metų šis galios indeksas išliks toks pats. Ar nebus taip, kad dabartinei valdžiai nenuveikus nieko gero žmonės vėl nusivils?“ – svarsto R. Bakutis.
Tad gali būti, kad geresni rezultatai tik laikini ir atsiradę dėl įvykusių rinkimų, bet ne dėl padidėjusio piliečių sąmoningumo. Vis dėlto politologas įsitikinęs, kad mes visi gyventumėme geriau, jeigu taptumėme pilietiškesni. Jis primena, kad daryti įtaką politikai galima ne tik per rinkimus.
Aišku, rinkimai – tai finišo tiesioji, kai realiais veiksmais galima paveikti valdžią, konkrečiai ją pakeičiant, tačiau dar yra įvairios peticijos, referendumai, socialiniai tinklai. Turbūt vienas galingiausių ginklų darant poveikį valdžiai – nutekinti informaciją socialiniais tinklais.
Vieša paslaptis, kad nemažai skandalų kyla būtent tada, kai kas nors imasi iniciatyvos ir paviešina tam tikrą informaciją. Tuomet kažkam tenka atsistatydinti arba imtis kitų pokyčių.
Anot politologo, nereikia bijoti rodyti pilietiškumo socialiniuose tinkluose. Pasaulis keičiasi ir reikia tapti tų pokyčių dalimi, negalima apsiverti darželį ir apsimesti, kad pasaulyje daugiau nieko nevyksta.
Be to, reikia turėti omenyje, kad nemaža dalis jaunimo neskaito laikraščių, nežiūri televizorių, neklauso radijo. Juos pasiekti galima tik per socialinius tinklus. Kai kurių partijų lyderiams aktyviai veikiant socialiniuose tinkluose, jaunuoliai daugiau sužino apie kai kurias politikos detales, galiausiai pradeda labiau domėtis esama politine situacija ir pan.
Reziumuodamas politologas pabrėžia, kad mes turime kelis pasirinkimo variantus: toliau leisti viską spręsti kitiems arba patiems imti likimą į savo rankas.
Aišku, kartais norisi, kad kažkas kitas imtųsi iniciatyvos ir nieko nebereikėtų daryti, bet vis dėlto istorija rodo, kad tada valdžia tampa despotiška, tironiška ir besirūpinti tik savo ir artimųjų interesais.
„Gerovė pasiekiama tik tada, kai valdžia atliepia platesnius visuomeninės dalies interesus. Jeigu niekam nebus įdomu, kas vyksta politikoje, valdžiai nebus įdomu pasirūpinti žmonių interesais. Pasaulis taip sudėtas, kad jeigu kažko norime, turime to reikalauti ir siekti, nes kito kelio turbūt nėra“, – pataria R. Bakutis.
Nori išspręsti problemas
Šiaulių universiteto dėstytojas filosofas Jurgis Dieliautas sako, kad reikėtų džiaugtis bet kokiu pilietinių iniciatyvų atgijimu. Tai rodo, kad visuomenė nemiega, vaduojasi iš sąstingio ir inercijos.
„Mes gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje ir tos pilietinės iniciatyvos turi džiuginti. Tai neleidžia demokratijai išnykti ir reikštis kitiems neigiamiems faktoriams“, – akcentuoja J. Dieliautas.
Jo nestebina faktas, kad jaunuoliai vis dažniau tampa pilietiškesni, juk būtent jie pasižymi veržlumu, iniciatyvumu. Jeigu kitų amžiaus grupių asmenys greičiau pasiduoda nevilčiai, depresijai, neveiklumui, tai jaunimas siūlo tam tikras iniciatyvas. Tik labai svarbu, kad būtų suteikta erdvė, kur jie galėtų kažką veikti, dirbti, linksmintis, pramogauti.
„Nereikėtų jaunimo nurašyti, sakyti, kad jis apsnūdęs ir kaltas dėl tam tikrų problemų, nes tai yra netiesa. Iš tiesų šiandienines problemas jis paveldėjo iš kitų kartų. Jis paveldėjo socialines, ekonomines problemas, netvarką, korupciją ir nori visa tai įveikti. Tik galbūt ne visiems tai pavyksta padaryti, nes neturi pakankamai patirties, stokoja savarankiškumo“, – tikina filosofas.
Kartais nutinka ir taip, kad tos iniciatyvos tarsi pakimba ore ir neturi jokio poveikio, tačiau galimas ir kitas variantas. Rodant teigiamus pavyzdžius, siunčiant teigiamas žinias, žmonės supranta, kad galima tuo pavyzdžiu remtis ir jį pakartoti. Kai gyventojai mato pakankamai pavyzdžių, iš jų mokosi, kažką daro – iš to gali gauti moralinės arba finansinės grąžos.
Tada žmonės nustoja klaidžioti ir nebebūna pasimetę tikrovėje. Tik labai svarbu, jog pilietinės iniciatyvos atsirastų ne iš noro pasipuikuoti, bet noro susiburti, padaryti tai, ko oficialios institucijos nenori ar nemoka padaryti. Kai kažkas daroma ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, stiprėja bendruomeniškumo jausmas, leidžiantis pasijauti laimingesniam.
Tikisi bendraamžių solidarumo
Ar pilietiškumas nėra tik tuščia sąvoka, pasiteiravome ir jaunuolių nuomonės.
„Man pilietiškumas siejasi ne su politikų, bet eilinių piliečių veiksmais. Žmonių reakcija, jų neabejingumas daro kiekvieną jų pilietišką. Kai žmogus kažką gero daro ne tik sau, bet ir savo šeimai, miestui, tai ir yra pilietiškumas. Aišku, niekas nesako, kad reikia atlikti didelius darbus, galbūt tik užtenka sugėdinti šiukšlinantį žmogų ir nebijoti jam pasakyti, jog elgiasi neteisingai. Svarbiausia – būti neabejingiems“, – įsitikinusi Simona.
Lina tvirtina, kad pilietiškumo sąvoka jai tikrai nesvetima. Ji patenkinta ne tik savo, bet ir kitų jaunuolių iniciatyvomis: „Džiaugiuosi, kad mano draugai savo socialinių tinklų profiliuose kelia nuotraukas ne iš vakarėlių, bet iš įvairių akcijų, renginių. Aš ir pati prisijungiu prie įvairių labdaros akcijų ar savanoriauju organizacijoje, dirbančioje su beglobiais gyvūnais. Aišku, labiau norėtųsi, kad panašiai mąstytų ir vyresnio amžiaus žmonės. Vietoje to tenka klausyti jų skundų, kokia valdžia bloga, nesirūpina žmonėmis. Galbūt jie ir teisūs, bet vis tiek, manau, daug svarbiau ne skųstis, bet imtis realių veiksmų.“
Tuo tarpu Saulius sako, kad galvotų vien tik apie save, jeigu mokyklose, jaunimo organizacijose nereikėtų prisidėti prie įvairių renginių organizavimo: „Atsimenu, anksčiau per įvairius minėjimus tiesiog padėdavau sugiedoti himną, pasiklausydavau nuobodžių kalbų ir viskas tuo pasibaigdavo. Esminis pokytis įvyko tada, kai įsitraukiau į popamokinę veiklą ir prisijungiau prie jaunimo organizacijos. Kai pajutau, kad manęs kažkas klauso, jog mano nuomonė kažkam svarbi, pradėjau labiau pasitikėti savimi, tapau laimingesnis ir, savaime aišku, panorau imtis daugiau įvairiausių iniciatyvų. Manau, jeigu ir kiti žmonės savęs nenuvertintų ir nebijotų prisiimti atsakomybės, gyvenimas taptų įdomesnis ir vertingesnis.“
