Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį visuomenėje rezonansą sukėlusioje vadinamojoje aklumo byloje. Prokuroro siūlytas griežtas bausmes buvusiai politikei Virginijai Račienei ir dviem medikėms teismas gerokai sušvelnino.

Medikes išteisino, buvusią politikę – nuteisė
Buvusi Šiaulių miesto tarybos narė ir tuometinio Seimo nario Edvardo Žakario padėjėja socialdemokratė Virginija Račienė buvo kaltinama apgaulės būdu pasiekusi, kad dėl menamos regėjimo negalios būtų nustatytas 10 proc. darbingumas ir mokamos nedarbingumo išmokos. Kartu su V. Račiene teisiamųjų suole atsidūrė jos bendrapartietė ir buvusi kolegė miesto Taryboje šeimos gydytoja Elena Mockuvienė bei akių ligų specialistė Danutė Milkintienė.

Nors kaltinimą palaikantis prokuroras už sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas prašė giežtų laisvės atėmimo bausmių tiek V. Račienei, tiek jai beveik visišką aklumą nustačiusiai gydytojai D. Milkintienei, o E. Mockuvienei už netinkamą pareigų neatlikimą kelių tūkstančių eurų baudos, teisėjas Zigmas Kavaliauskas skyrė kur kas švelnesnes bausmes.

Abi gydytojos buvo išteisintos, o 52 metų V. Račienei skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant dvejiems metams. Nuteistoji „Sodrai“ turės sugrąžinti beveik 17 tūkstančių eurų išmokėtų jai neįgalumo išmokų ir apie 300 Eur Šiaulių miesto savivaldybei. Teismas pabrėžė, kad V. Račienė neteista, turi darbą, izoliuoti nuo visuomenės nėra poreikio, todėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Negalią simuliavo
Teismas konstatavo, kad 2010-2014 m. V. Račienė kreipėsi į šeimos gydytoją E. Mockuvienę dėl neva pablogėjusio regėjimo ir paprašė siuntimo pas akių ligų specialistą. Akių ligų gydytoja D. Milkintienė, o vėliau ir specialistai Kaune bei Vilniuje nustatė itin silpną regėjimo aštrumą bei akių ligas. Vadovaudamasi specialistų išvadomis šeimos gydytoja nusiuntė pacientę į Gydytojų konsultacinę komisiją, o vėliau į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Moters regėjimas vis „prastėjo“ ir galų gale jai buvo nustatytas vos 10 proc. darbingumas, skirta neįgalumo išmoka.  90 procentų regėjimo neįgalumas reiškė beveik visišką aklumą.

Anot teisėjo, tais metais regėjimo aštrumo laipsnis buvo nustatomas pagal paciento pojūčius, nebuvo įrangos, galinčios objektyviai patvirtinti regėjimo sutrikimus. V. Račienės sutuoktinis turi didelę regėjimo negalią, moteris jį dažnai lydi pas gydytojus, todėl galėjo įvertinti akių ligų diagnozavimo sistemą ir sėkmingai simuliuoti akių ligas. Teismas nustatė, kad simuliuodama didelę regėjimo negalią teisiamoji apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – neįgalumo išmokas.

Nustatyta, kad 2010-2014 metais V. Račienė aktyviai dalyvavo Šiaulių miesto tarybos veikloje, dirbo Seimo nario padėjėja, organizuodavo renginius ir juose aktyviai dalyvaudavo. Niekas iš aplinkinių nepastebėjo, kad moteris skųstųsi regėjimo problemomis.

Nors turėdama vos 10 proc. darbingumą be pagalbininko negalėtų net vaikščioti uždarose patalpose, V. Račienė dirbo su vaikais globos namuose „Šaltinis“, pildė dokumentaciją, vairavo automobilį. Per ketverius metus „akla“ vairuotoja buvo net kelis kartus bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors tokią regėjimo negalią turintis žmogus net teoriškai negali vairuoti.

Kilus skandalui, V. Račienei buvo atliktos dvi papildomos ekspertizės, o jas gavusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba neįgalumą panaikino ir išmokų mokėjimas buvo sustabdytas.

Teismas išteisino medikes, nes nenustatė, kad jos būtų bendrininkavusios su V. Račiene ar turėjusios iš jos nustatyto neįgalumo asmeninės naudos. Pasak teisėjo, nenustatytas priežastinis ryšys tarp medikių veiksmų ir gautų išmokų, nes tarp jų diagnozių ir išmokų skyrimo dar buvo mažiausiai pora tarpininkų – Gydytojų konsultacinė komisija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

V. Račienė ir D. Milkintienė atsitvėrė tylos siena ir nuo komentarų apie teismo nuosprendį susilaikė. Jau pensijoje esanti gydytoja E. Mockuvienė nuosprendžiu liko patenkinta ir mano, kad jis yra teisingas. Ji tikino tiesiog dirbusi savo darbą ir jokio nusikaltimo nepadariusi.

Paklausta, kodėl kartu sėdint miesto Taryboje jai nekilo įtarimų, kad jos partinė kolegė negali turėti tokios didelės regėjimo negalios, E. Mockuvienė atsakė: „Gal moteris su linzėmis, turėjo akinius, aš juk neprivalau klausinėti. Akių ligų specialistai nustatė žmogui diagnozę ir ne šeimos gydytojo kompetencija su ja sutikti ar nesutikti.“

Iš „neįgalumo“ uždirbo ir daugiau Seimo nario padėjėjų
Per dvejus su puse metų vykusį ikiteisminį tyrimą ir teismų procesą, paaiškėjo, kad tokių beveik „aklų“ buvusio Seimo nario taip pat regėjimo negalią turinčio E. Žakario padėjėjų yra ir daugiau. Viena jų – V. Račienės duktė 34 metų Eglė Ruzgienė, kita – irgi buvusi Šiaulių miesto tarybos narė 47 metų Rita Jankauskienė. Joms abiem buvo nustatytas 70 proc. nedarbingumo netekimas dėl regėjimo negalios ir mokėtos neįgalumo išmokos, nors abi „ligonės“ sėkmingai dirbo: E. Ruzgienė –  Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos operacinėje, o R. Jankauskienė – socialine darbuotoja Šiaulių globos namuose.

Kilus skandalui, E. Ruzgienė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nebepasirodė ir jai išmokų mokėjimas buvo nutrauktas.

Dėl abiejų moterų galimo sukčiavimo ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apygardos prokuratūra. Įtarimai šioje byloje pareikšti ir tai pačiai akių ligų gydytojai Danutei Milkintienei. Teismo išteisinta E. Mockuvienė piktinosi, kad šioje byloje šeimos gydytojų atsakomybės klausimo niekas nekelia, todėl mano, kad ji V. Račienės byloje figūravo tiesiog kaip parodomasis atvejis.