Šiaulių miesto savivaldybė gavo pasiūlymą dalyvauti pilotiniame regionų specializacijos projekte. Šiaulių verslo taryba reziumavo: jei norime tapti lyderiais, privalome priimti šį iššūkį ir dirbti iš peties. Jei ne – dar ilgai vilksimės uodegoje.

Saviplaka ar realybė?
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas vienintelis iš Šiaulių regiono dalyvauja prie Vyriausybės sukurtos darbo grupės, skirtos regionų plėtros kryptims tobulinti, kuriai pirmininkauja vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, veikloje.  

Verslo taryboje V. Japertas informavo, kad darbo grupė rengia regioninės politikos Baltąją knygą, kurią jau rugsėjį pateiks svarstyti Vyriausybei. Ją patvirtinus regionų lauktų įvairios permainos ir iššūkiai.

„Pagal Vyriausybės programą, regioninės politikos klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys. Ar užteks politinės valios ir ar pavyks turėti iš to naudos – čia antras klausimas. Jei norėsime procese dalyvauti, išsikelsime uždavinius ir tikslus, bus ar ne politinis palaiminimas, jų sieksime“, – sakė verslo asociacijos vadovas.

Verslo taryboje Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis revizavo 2014–2020 metų Šiaulių regiono plėtros planą. Jis apžvelgė pagrindinį regiono vystymosi aspektą – ekonomiką ir pastebėjo, kad ji iš vietos juda sunkiai.

A. Bartulis prisipažino, kad skaitydamas 17-kos puslapių plano tekstą nuliūdo, nes per pusę plano įgyvendinimo laikotarpio – 3,5 metų – mažai kas pasiekta, praktiškai nėra apčiuopiamų rezultatų. 2010–2015 m. Šiaulių regiono dalis kuriant šalies bendrąjį vidaus produktą ne tik neišaugo, bet sumažėjo nuo 7,4 iki 7,2 proc. Ūgtelėjo eksportas, minimaliai – investicijos ir už tai direktorius dėkojo verslui.

„Regiono plėtra nėra vienos savivaldybės reikalas, bet mes – didžiausia regiono savivaldybė ir tie pokyčiai atsiliepia mūsų veiklos rezultatams. Turėsime kankintis ieškodami produktyvių sprendimų kaip situaciją keisti. Jei mes to nedarysime, kiti regionai mus aplenks. Procesai vyksta kitur, o pas mus – nerimas“, – komentavo miesto administracijos vadovas.

Šiaulių meras Artūras Visockas neištvėrė ir nutraukęs direktorių pasiūlė neužsiimti saviplaka, nes yra ir gerų dalykų, nes išvakarėse Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė su kolege dalyvavo konferencijoje Klaipėdoje ir ten sužinojo, kad Šiauliai pagal investicinę aplinką (mokestinę) šalyje yra treti.

Tai kur tada tos investicijos – klausė Verslo tarybos nariai. Šiauliai 6,5 karto atsilieka nuo užsienio investicijų vienam žmogui šalies vidurkio. „6,5 karto!“ – baisėjosi jie.

„Kabintis už skaičių ir neužsiimti saviplaka yra gerai. Bet negalima nieko neveikti, sėdėti ir būti autsaideriais“, – atsakė merui V. Japertas.

Būsime pirmieji?
Impulsą regiono vystymuisi gali duoti dalyvavimas specializacijos pilotiniame projekte. Verslo tarybos nariai tam pritarė ir ragino greičiau pradėti dirbti. Vidaus reikalų ministerija su ekspertų pagalba įvertins atskirų regionų specifiką ir jų galimas išvystymo kryptis.

V. Japertas priminė merui A. Visockui, kad Šiauliai gavo kvietimą dalyvauti regionų specializacijos pilotiniame projekte.

„Aš dalyvausiu. Ūkio ministrui dar va ir dabar parašiau SMS žinutę. Mes bendraujame betarpiškai“, – paatviravo meras.

„Jei Šiauliai bus pirmieji, ateis papildomos lėšos, būsime pirmieji inovatyvių darbo vietų kūrime, emigracijos problemų sprendime ir kt.“, – komentavo administracijos direktorius.

Verslo tarybos nariai kalbėjo, kad pirmaujantiems regionams nebereikia savivaldybių raginti, kad jos formuotų regioninę politiką, nes šiuos žingsnius inicijuoja savivaldybių  tarpusavio ryšiai.
V. Japertas pastebėjo, kad  šalies valdžia apskritis panaikino, bet nieko naujo nesukūrė.

„Panaikinome tradicijas. Vilniuje sako: jie ten regionuose nieko nedaro. Pasižiūrėkime tuos regionų plėtros planus. Jie nieko bendro neturi su regioninės politikos formavimu. Priekaištaujama, kad regionų plėtros tarybos, kurios buvo suformuotos iš savivaldybių atstovų ir socialinių partnerių, nieko nepadarė, jog atsirastų regioninė politika. Ta yra tiesa“, – sakė rūmų prezidentas.

Miesto meras A. Visockas pastebėjo, kad taip atsitiko dėl to, kad tos tarybos buvo sukurtos dirbtinai, o pagrindinė jų funkcija tapo – skirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas regioniniams projektams.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška atkreipė dėmesį, kad politinių galių taryba neturi ir neatstoja apskrities administracijos.

Kalbėdamas apie pilotinį projektą V. Japertas minėjo, kad artimiausiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje Vidaus reikalų ministerijos atstovai darys pirmą jo pristatymą, kaip galėtų projektas vykti.

„Jei mes prisiimame šį iššūkį, būsime pirmieji, į kuriuos bus mobilizuoti visi ištekliai. Mes turime užduoti sau atskaitos tašką, kad esame regiono traukos centras, be galo svarbus visam regionui. Jei kalbėsime apie vakar dienos procesus, nežinodami, koks kelias galimas šiandien, padarysime meškos paslaugą sau“, – sakė V. Japertas.

Jis pranešė, kad rugpjūčio mėnesį darbo grupė prie Vyriausybės, kurios veikloje dalyvauja visų ministerijų atstovai, rinksis jau į paskutinį posėdį, o rugsėjį Vyriausybei svarstyti bus atiduota regioninės politikos Baltoji knyga. Regionų specializacija atsiranda jau rugpjūčio mėnesį. V. Japertas daro prielaidą, kad dviejuose pilotiniuose projektuose bus bandoma Vyriausybės mini formatą perkelti į regioninį lygį.

Baltoji knyga žada pokyčių
Regioninės plėtros įstatymas keisis po Baltosios knygos patvirtinimo. Anot V. Japerto, ši knyga suponuos visiškai naujo lygio regioninį planavimą. Pirmaeiliu uždaviniu keliamas viešųjų paslaugų prieinamumas.

„Įvedamos sąvokos „paslaugos standartas“ ir jos „prieinamumo standartas“. Tas standartas susiveda į labai paprastą dalyką: per kiek laiko Lietuvos gyventojas gali gauti tam tikrą viešąją paslaugą. Kalbama apie 35 min.  Kiekvienas žmogus kiekvienoje valdžios institucijoje gaus tos pačios apimties paslaugą. Kertinis klausimas, keliantis konfliktą, – yra žiedinės savivaldybės. Jas turi visi didieji miestai ir jų nebeliks. Viename mieste (pavyzdžiui, Šiauliuose ar Panevėžyje) yra dvi savivaldos, kurios vykdo identišką veiklą. Kokia logika?“ – pasakojo rūmų prezidentas.

Jis pastebėjo, kad dar 2002 m. buvo įrašyta, kad viešojo transporto problema bus išspręsta nacionaliniu lygiu. Viešasis transportas su visomis dedamosiomis dalimis turi užtikrinti greitą ir maksimaliai efektyvų norimo taško pasiekiamumą. „Savivaldybės dabar turi savo „busturus“, kitokius „turus“. Turės persitvarkyti, nes šiandien vienas su kitu nedera. Lietuva Europoje pristatoma kaip vienas prasčiausių pavyzdžių viešojo transporto organizavime. Tokių permainų bus daug“, – sakė V. Japertas.

Verslo taryboje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Japertas ragino priimti regiono specializacijos pilotinio projekto iššūkį ir imti dirbti.
Ramūno SNARSKIO nuotr.