Vakar Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Šiaulių susivienijimas surengė seminarą „Naujojo Darbo kodekso nuostatų taikymas švietimo įstaigoje“. Nuo liepos 1 d. įsigaliojančios nuostatos vis dėlto švietimo įstaigų darbuotojų problemų neišsprendžia – teigė seminaro dalyviai.
Užkrovė daugiau atsakomybės
„Mūsų nuomone, naujasis Darbo kodeksas dėl išeitinių sumažėjimo, terminuotų sutarčių sudarymo neterminuotam darbui gali sumažinti socialinį saugumą, tačiau labiau pakenkti neturėtų“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
LŠPS teisininkė Evelina Šilinytė tiksliai negalėjo pasakyti, ar įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui kažkas pasikeis švietimiečių naudai, tačiau akivaizdu, kad tų pokyčių tikrai bus.
A. Jurgelevičius irgi nebuvo optimistiškas. Jo teigimu, šiuo metu kyla dar daug kitų problemų, kurių vien Darbo kodeksu neįmanoma išspręsti.
Švietimo bendruomenė nori etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos ir ją lydinčio klasės krepšelio principu grįsto finansavimo modelio. Manoma, kad toks modelis sudarytų galimybę didelį pedagoginio darbo stažą turintiems pensinio amžiaus mokytojams oriai išeiti į užtarnautą poilsį.
Norima, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimas būtų toks pat, kaip ir dirbančiųjų bendrojo ugdymo mokyklose. Taip pat lieka neužmiršta savotiška 17 mln. eurų skola mokytojams, likusi nuo dabartinių koalicijos partnerių – socialdemokratų – Vyriausybės.
Kartais tenka išgirsti, kad pedagogams problemų kyla ne tik dėl menko atlyginimo. Svarstoma, ar jie turi pakankamai teisių. Pavyzdžiui, manoma, kad mokinys turi daugiau teisių už mokytoją.
Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas paaiškino, kad šiuo metu teisės aktų yra pakankami, jog mokytojai jaustųsi saugūs prieš nepagrįstus mokinių ar jų tėvų reikalavimus. Tik bėda yra ta, kad vis dar vyrauja įvaizdis esą svarbiausias asmuo mokykloje yra mokinys, o mokytojas lyg ir turi jam tarnauti.
Iš kitos pusės, mokytojai patys ne visada žino savo teises ir nepasirūpina savo gynyba.
Švietimo darbuotojų atstovas sakė, kad pedagogai su nerimu laukia rugsėjo 1-osios, nes tuomet turės susidurti su didesniais darbo krūviais, už kuriuos vargu ar kas nors sumokės.
Pasigedo gerų naujienų
Ugdymo planuose mokykloms numatyta daug papildomų prievolių, kurios gulsis ant mokytojų pečių. Pavyzdžiui, ugdymo planuose yra tokia nuostata, kad moksleiviams, kurie namuose negali paruošti namų darbų, mokykla privalo užtikrinti galimybę tai padaryti mokykloje. Vadinasi, mokiniams neužteks skirti klasę, dar turės budėti ir mokytojas.
„Manau, tokia naujovė gal ir reikalinga, bet sunkiai įgyvendinama, o jeigu į gyvendinama – tai pažeidžiant mokytojų teises“, – akcentavo A. Jurgelevičius.
Švietimiečius erzina ir tai, kad švietimui ir kultūrai didesnį dėmesį skirti ketinę „valstiečiai“ šio pažado nesilaiko. Naujoji valdžia nesugebėjo ištesėti ne tik anksčiau duoto pažado padidinti mokytojų algas, bet ir panaikinti liūdnai pagarsėjusias tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirkles“.
Pašnekovo nuomone, vieši valdžios atstovų pasisakymai rodo, kad švietimo politikos principai nesikeičia. Kaip ir buvę valdžioje, taip ir dabartiniai reikalauja pasaulinius standartus atitinkančios ugdymo bei studijų kokybės, randa pinigų įvairioms tiesiogiai su ugdymu nesusijusioms veikloms, o pedagogų – tiek mokytojų, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojų – atlyginimo didinimą sieja su radikaliu jų skaičiaus mažinimu.
Gerų naujienų nėra ir iš savivaldybių, kuriose vykdomas klasės krepšelio eksperimentas. Neskiriant pakankamai lėšų šimtaprocentiniam ugdymo proceso įgyvendinimui, naujoji finansavimo tvarka palieka mažas provincijos mokyklas toliau merdėti arba pasmerkia jas uždarymui.
„Pagrindinė problema yra ta, kad valdantieji atėjo į valdžią garsiai deklaruodami švietimą kaip prioritetą ir ne tik deklaruodami, bet ir skelbdami darysiantys labai reikalingus pokyčius. Sprendžiant iš švietimo ir mokslo ministrės elgesio panašu, kad ateityje jokių esminių pokyčių neverta tikėtis. Kol kas kalbama tik apie neesmines permainas“, – pabrėžė A. Jurgelevičius.
A. Jurgelevičius pasigenda valdžios dėmesio švietimui.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
Pedagogai domėjosi, ar ateityje jie bus labiau saugomi įstatymo.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
