Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Šiaulių apylinkės teisme vyko spaudos konferencija tema „Vaikų globa ir įvaikinimas“. Konferencijoje dalyvavo Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, miesto socialinės darbuotojos, teikiančios pagalbą globėjams. Jie pristatė, kaip veikia globos ir įvaikinimo procesas, nes Šiauliuose daugėja socialinės rizikos šeimų ir iš jų paimamų vaikų. Taigi būtina garsiai kalbėti apie vaikų globą, įvaikinimą, globėjų ir įtėvių paiešką, jų rengimą bei liūdnų ir sudėtingų bylų nagrinėjimą. 

Daugėja norinčių globoti ar įvaikinti
Kai dėl tam tikrų priežasčių susiklosto situacija, kad vaikas paimamas iš šeimos, dažnai yra sudarytos sąlygos vaikui grįžti į šeimą. Toks, pasak Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Ritos Ambražūnės, yra laikinosios globos tikslas, tačiau kai yra nustatoma ilgalaikė globa, vaiko šeima nebegali susigrąžinti.

Visi, nusprendę globoti vaiką, turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur išaiškinami šeimos ketinimai, lūkesčiai ir galimybės. R. Ambražūnė sako, jog džiugu, kad daugėja šeimų, norinčių įsivaikinti daugiau vaikų – ne tik vieną vaiką, bet ir jo brolius ar seseris. Taip pat jau atsiranda šeimų, priimančių ir negalią turinčius vaikus. Nors vis dėlto tokius vaikus dažniau įsivaikina užsienio piliečiai.

„Nemažai šeimų, kurios kažkada įsivaikino vaiką, pas mus sugrįžta po keleto metų ir vėl pageidauja pagausinti šeimą. Stebime, jog įvaikinimo procesui vykstant ar po įvaikinimo šeimos, kurios negalėjo susilaukti savo biologinio vaikelio, sėkmingai augina vaikus, suteikia jiems visavertį ir saugų gyvenimą.

Tik įvaikinimo procesas atrodo labai ilgas, nors Lietuvoje tas procesas viso labo trunka apie metus, kai užsienyje – net iki 4-5 metų. Kai šeimos nusprendžia tik globoti vaiką, tai tada jis į šeimą gali patekti net ir po 3 mėnesių. Labai padeda socialiniai partneriai, kurie įvertina šeimas ir jų galimybes ruošiantis globoti vaikus“, – sako R. Ambražūnė.

Socialinės rizikos šeimų – beveik 300
Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, paaiškėjo, kad yra žymiai daugiau socialinės rizikos šeimų, tad didesnis ir iš tokių šeimų paimamų vaikų skaičius. Vien šiemet registruojama 55 procentais daugiau nei praėjusiais metais rizikos šeimų.

Pasak R. Ambražūnės, iš viso šiuo metu (iki  gegužės 30 d.) Šiauliuose socialinės rizikos šeimų sąraše yra 290 šeimų, kuriose auga 400 vaikų. 2017 metais jau buvo įvaikinti 9 vaikai, o 2016 metais – 11.

„Priežastys, kodėl šeimos patenka į socialinės rizikos šeimų sąrašą, yra įvairios: smurtas šeimoje, alkoholio problemos, socialinių gebėjimų trūkumas, nedarbas. Daug šeimų nusiteikusios keistis ir laukia pagalbos, o kai jų problemos išsprendžiamos, jos išbraukiamos iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Nereikia bijoti būti socialinės rizikos šeima, o reikia laiku suprasti ir pamatyti problemas, kurias būtina spręsti.

Svarbiausia, kad vaikas augtų šeimoje. Džiaugiamės, jog visuomenė aktyviai reaguoja, jei pastebi netinkamą elgesį su vaikais ir apie tai praneša atitinkamoms tarnyboms. Sulaukiame skambučių net ir iš darželių, jei yra kokių įtarimų apie smurtą ir kitokį netinkamą elgesį su vaiku“, – pasakojo R. Ambražūnė.

Reikia išmokti mylėti svetimą vaiką
Šiaulių miesto socialinė darbuotoja, teikianti pagalbą globėjams, Jurgita Žaliukienė pristatė, koks yra kelias norint globoti ir kokius mokymus turi pereiti artimais giminystės ryšiais nesusiję globėjai, kad galėtų globoti svetimą vaiką. Artimiems giminaičiams – broliams, sesėms, močiutėms, tetoms – globėjų mokymai nėra privalomi.

„Yra penki pagrindiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti globėjai ir įtėviai: saugios aplinkos užtikrinimas, vaikų poreikių tenkinimas bei raidos kompensavimas, užtikrinimas bendravimo su biologine šeima, pagalba vaikui kuriant patvarius ryšius ir bendradarbiavimas sprendžiant vaiko problemas.

Dalis žmonių užsiėmimų metu supranta, jog vaiko globa ne jiems. Kai kurie, auginantys savo vaikus, jaučiasi žiną, kaip reikės auginti svetimą vaiką, tačiau prižiūrėti vaiką, netekusį šeimos, sudėtinga. Ne mažiau yra svarbi motyvacija, kodėl žmogus nori globoti. Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai globoti norima, nes neva siekiama užauginti muzikantą. Vaikas negali būti norų patenkinimo priemonė, nes svarbiausia, kad vaikas gerai jaustųsi.

Itin svarbi vaiko praeitis, tad tiems globotojams, kurie nenori priimti vaiko praeities, atsisako bendrauti su jo tėvais, siūlome pagalvoti, ar tikrai reikalinga ta globa, nes padėti norime vaikui, o ne globotojui. Todėl kai kurie globotojai gauna neigiamą įvertinimą, tačiau po kiek laiko, išsprendę savo problemas, vėl gali kreiptis su prašymu globoti“, – aiškina  J. Žaliukienė.

Šiaulių miesto socialinė darbuotoja Violeta Alejūnienė pastebi, jog ne visi moka ir gali mylėti svetimą vaiką. Kai kuriems tai įgimta, o kitiems – neįmanoma užduotis.

„Daug šeimų skuba įsivaikinti ar globoti vaikus, kai nepavyksta pastoti ar šeima yra neseniai praradusi kūdikį ir tuštumą nori užpildyti kitu vaiku. Tačiau tokios moterys būna palaužtos ir jos iš pykčio negali žiūrėti į gatve einančias mamas su vaikais, tai kyla klausimas, kaip tada jos pačios galėtų auginti svetimą vaiką. Svarbiausia, mokėti mylėti svetimą vaiką, tačiau ne visi tai gali“, – sako V. Alejūnienė.

Mažėja vaikų kūdikių namuose ir daugėja – šeimose
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Eglė Lazdauskienė pristatė skyriaus funkcijas – čia itin didelis dėmesys skiriamas socialinės rizikos šeimų vaikams.

„Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakingas ir už socialiai remtinų, socialinės rizikos šeimų vaikų poilsio užmiesčio tipo vasaros stovykloje paslaugas bei iš dalies finansuojamą vaikų dienos centrų veiklos programą. Iš viso Šiauliuose veikia 7 dienos centrai, kuriuos lanko 210 vaikų.

Galime pasidžiaugti, jog mažėja vaikučių, augančių institucinėje globoje ir daugėja augančių šeimose. Iš viso šeimose auga 253 vaikai, šeimynose – 38, o vaikų globos įstaigose – 93, kai iš viso Lietuvoje šeimose auga 5 578, šeimynose – 456, o vaikų globos įstaigose – 3 241 vaikas. Nuo 2014 iki 2017 metų skaičiai labai keitėsi, stebime, jog mūsų darbo rezultatai gerėja. Siekiame, jog būtų pasirūpinta visais vaikais, kurie liko be tėvų globos ir kad jiems būtų nustatyta globa, o kai vaikas yra paimamas iš šeimos, ypač mažylis iki 3 metų, jog jis būtų apgyvendintas profesionalaus socialinio globėjo šeimoje ar šeimynoje“, – aiškino E. Lazdauskienė.

Jautriausiose bylose sprendžiamas vaikų likimas
Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė sako, jog bylos, kuriose sprendžiamas vaikų likimas, yra labai jautrios ir sudėtingos. Šias bylas teisėjai stengiasi kuo optimaliau ir greičiau išaiškinti, kad greičiau spręstųsi tolimesnis vaiko likimo klausimas.

„Daug bylų, kuriose bandoma apriboti vaiko laikiną globą ar kai tėvams yra taikomas ilgalaikis valdžios apribojimas, dažnai vaikas neturi teisės pareikšti savo nuomonės.

Nors lyginant su visomis bylomis, bylos, kurios lemia vaiko likimą, užima nedidelę dalį visų civilinių bylų. Nuo 2013 iki 2017 metų Šiaulių apylinkės teisme buvo taikytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas 4 bylose. Bylų, kuriose vaikai paskirti globoti šeimynose, kasmet būna po kelias. Taip pat sprendžiamos teisme bylos, kada globoti vaikus paskiriama globos institucijai, šeimos nariams ar kitiems artimiems giminaičiams. Labai džiugios yra vaiko įvaikinimo bylos, nes tada vaikas suranda šeimą ir jam sudaroma galimybė džiaugtis normalia šeima“, – sakė G. Janušienė.