Garsūs terminologai diskutuos ir tyrėjams, ir visuomenei aktualiais klausimais Vilniuje vyksiančioje konferencijoje, kurioje bus aptarti naujausi terminologijos klausimai, ateities informacinių technologijų naujovės, kūrybinių industrijų aktualijos ir kiti klausimai. Žadama, kad reginyje aktualių temų atras ir kalbotyros tyrėjai, ir informacinių technologijų ar kitų sričių specialistai. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė sako, kad visuomenėje vis dar labai gajus mitas, jog terminus kuria kalbininkai. Tačiau taip nėra, juos kuria tam tikrų sričių specialistai. Kompiuterijos atveju – kompiuterininkai, informacinių technologijų žinovai. Kalbininkai gali tik patarti ar pakonsultuoti dėl termino darybos ar žodžio semantikos.
Ne visas žodyno naujoves priimti lengva
Tikra tiesa, kad šiuolaikiniai žmonės savo rankose laiko vis daugiau ir daugiau įrenginių.
Bet kartais į naujoves žiūrima įtartinai. Tas pats ir su naujais žodžiais. Dr. Asta Mitkevičienė papasakoja apie keletą atvejų.
„Spaudoje dažnai minimas žodis „vaizduoklis“, bet šį terminą sumanė kompiuterių specialistai. Kodėl jį visuomenė priima su ironija? Nes jis sukelia asociacijas su vaiduokliu. Vykęs visai atrodo angliško termino „cookies“ atitikmuo – slapukas, kaip kiti imtų ir pasakytų – „sausainiukai“. Jam buvo siūlyti kiti variantai – slaptukas, atminas, paruoštukas. Įdomu, kad „slapukas“ yra tikrai lietuviška metafora, kuri skiriasi nuo verstinių metaforų – kaip antai pelė (angliškai – mouse). Gražus terminas „atmintukas“, nors vartosenoje nėra labai paplitęs, dažniausiai jį vadiname USB raktu, flešu. Bet atmintukas – gražus ir aiškus terminas“, – sako pašnekovė.
Prieš keletą metų buvo bandyta elektroninio laiško priedą (attachment) pavadinti priekaba. Tad belieka tik įsivaizduoti visuomenės reakciją į šį terminą. Terminologijos centro mokslo darbuotojos teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad visuomenė įtartinai žiūri į jiems nežinomų žodžių, liaudies žodžių, tarmybių vertimą terminais. Pavyzdžiui, kompiuterijos terminas „podėlis“ ne vienam kelia šypseną. Kitiems terminas„tinkinti“ (customize) kiek įtartinas. Bet tai visiškai tikslus terminas – kompiuterijai pritaikytas lietuviškas žodis, tik, matyt, žmonės tokio žodžio anksčiau nebuvo girdėję ar užmiršo.
O kam ta terminija?
„Lietuvių kalba turi būti vartojama įvairiose dalykinėse srityse. Lietuviai turi teisę kalbėti apie kompiuterijos ir informatikos dalykus savo gimtąja kalba. Žinoma, žargono niekas nedraudžia vartoti, bet tam reikia atitinkamos vietos ir laiko. Juk keistai atrodytų, jeigu apie kompiuteriją per žinių laidą būtų kalbama, ar rašoma spaudoje žargonu. Sutinku, kad jaunoji karta puikiai kalba angliškai. Kita vertus, dabartiniai moksleiviai mokosi iš lietuviškų kompiuterijos ar informacinių technologijų vadovėlių, tad jie žino naujausius lietuviškus srities terminus, kurių galbūt nėra girdėję jų seneliai ar tėvai“, – sako A. Mitkevičienė.
Kompiuterijos kaip ir kitų sričių terminai yra norminami remiantis bendraisiais terminologijos principais ir kriterijais – taisyklingumu, tikslumu, pastovumu, darybos patogumu trumpumu ir kitais. Terminijos kūrimas – nuolatinis procesas. Pasak pašnekovės, vieniems angliškiems terminams lengviau atrandamas geras lietuviškas atitikmuo, su kitais tenka ilgiau vargti. Pavyzdžiui, ilgai buvo bandyta vengti termino „failas“, siūlyta pavadinti byla, reikmena. Tačiau galiausiai buvo įteisintas skolinys, nes pastarieji terminai nepasiteisino.
Į naujausią aiškinamąjį kompiuterijos žodyną įdėta daugiau kaip 5100 terminų straipsnių.
Valstybinė Lietuvių kalbos komisija rėmė informatikos ir kompiuterijos terminų tyrimą, kurios vienas iš tikslų buvo išaiškinti visuomenės nuomonę dėl lietuviškų informatikos ir kompiuterijos terminų. Tyrimą atlikusi A. Mitkevičienė aiškina, kad buvo tiriamos diskusijos internete, komentarai, tinklaraščiai.
„Nustatyta, kad komentuotojai savo nuomones dėl lietuviškų terminų grindžia įvairiais argumentais – tiek pragmatiniais, vertybiniais, psichosocialiniais, faktiniais, estetiniais. Vieniems lietuviška terminija patogesnė, kitiems – angliška. Nors ir suvokiama, kad terminų kūryba reikalauja daug pastangų ir laiko, bet gerų terminų norima čia ir dabar, o į nesėkmes žiūrima labai nepalankiai. Dažnai savo nuomonės apie terminus nevengia reikšti nenutuokiantys apie sąvokų sistemą ar terminologiją. Pavyzdžiui, spaudoje nuskambėjo, kad kalbininkai siūlo žodį tapšnoklis išmaniajam įrenginiui lietimui jautriu ekranu pavadinti. Bet niekas jo kaip termino nesiūlė – jis gražus ir žaismingas, bet netinka terminijai. Vis dar manoma, kad lietuviškos terminijos visai nereikia, nes esą jos užsieniečiai visiškai nesupranta. Bet juk užsieniečiai apskritai lietuviškai nesupranta. Tad kodėl reikia prie jų derintis? Tyrime nudžiugino tai, kad visgi nemažai daliai žmonių rūpi lietuviška terminija“, – sako pašnekovė.
